Kaltinamiesiems nuo 39 iki 76 metų, dauguma jų yra Akmenės krašto gyventojai, du – iš Alytaus ir vienas – iš Kauno.
Ikiteisminis tyrimas, kurį atliko Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, buvo pradėtas, kai Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) kilo įtarimų dėl dokumentų, susijusių su nuosavybės teisių į žemę atkūrimu, teisėtumo.
NŽT gavo keliolika skundų iš asmenų, kurie nuomojosi žemę iš valstybės ir sužinojo, kad jų naudojama žemė grąžinama kitiems privatiems asmenims. Pradėjus domėtis šiuo nesusipratimu paaiškėjo, kad tai – gerai suplanuotas nusikaltimas.
Atliekant didelės apimties ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad grupė kaltinamųjų, neturinčių jokių giminystės ryšių su tikrais buvusiais turto savininkais, klastodami dokumentus, įgydavo teisę atkurti nuosavybę į įvairaus dydžio žemės plotus. Bendras visų žemių plotas Šiaulių apskrityje (daugiausiai – Akmenės rajone) yra daugiau nei 900 hektarų.
Vienas pagrindinių kaltinamųjų – Šiaulių apskrities viršininko administracijoje dirbęs Raimondas Jančiauskas. Jis dirbo juristu, tad žinojo nuosavybės teisių atkūrimo mechanizmą, turėjo prieigą prie informacijos, ir galėjo išsiaiškinti neatkurtos nuosavybės atvejus. Archyve jis rasdavo nerealizuotus asmenų prašymus (pvz. tuos, kuriems trūko įrodančių dokumentų) arba buvusių savininkų neatkurtus žemės plotus.
R.Jančiauskas kartu su bendrininkais dirbtinai sukurdavo buvusių savininkų giminystės ryšius su kitais žmonėmis, kurie buvo įkalbėti pretenduoti atkurti nuosavybę savo vardu. Taip būdavo klastojami gimimo, santuokos, mirties liudijimai, bažnytinės pažymos apie krikštą, santuokas. Pasitaikydavo atvejų, kai pats kunigas už auką bažnyčiai išrašydavo pažymas. Dokumentai buvo klastojami ir tais atvejais, kai teisme fiktyvūs liudytojai melagingai patvirtindavo giminystės faktą.
Suklastoti dokumentai buvo pateikiami Žemėtvarkos skyriuose dirbantiems bendrininkams, kurie, pažeisdami įstatymo nustatytus terminus, priimdavo suklastotų dokumentų kopijas net nereikalaudami pateikti originalų, taip pat netinkamus bažnytinius dokumentus.
Žemėtvarkos skyrių darbuotojai klastojo kitus nuosavybės atkūrimui reikalingus dokumentus – asmenų prašymus ir ankstesnes šių prašymų pateikimo datas (nusikalstamos veikos buvo daromos 2008–2011 metais, o dokumentų priėmimas buvo nurodomas pvz. 1992-2001 metais), pažymas apie giminystės ryšį įrodančių dokumentų pakankamumą, išvadas, lydraščius dėl šių išvadų išsiuntimo į kitų rajonų Žemėtvarkos skyrius.
Įkalbėti asmenys, kurie sutiko, kad jų vardu būtų atkuriama nuosavybė, kaltininkų buvo vežami pas notarus, kad įgaliotų kitus asmenis veikti jų vardu atkuriant nuosavybę. Neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės ar pati nuosavybė buvo realizuojama parduodant išvadas arba įregistravus nuosavybę registrų centre ir parduodant žemės, miško ar vandens telkinio sklypus.
Nusikaltėlius išdavė jų pačių didelis noras pralobti. Sukčiaudami jie prarasdavo saiko jausmą ir kai kurias išvadas dubliuodavo. Dokumentai buvo klastojami tuo pačiu numeriu parengiant kelias vienodas išvadas, kurios buvo persiunčiamos į skirtingų rajonų Žemėtvarkos skyrius, kad būtų galima kelis kartus atkurti teises į tą patį žemės plotą.
Dėl šių nusikaltimų nukentėjusiais pripažinti 12 žemės naudotojų. Daugumai įkalbėtų asmenų, sutikusių, kad jų vardu būtų atkuriama svetima nuosavybė (dalis jų yra mirę, dalis pripažinti neveiksniais, keliems pareikšti kaltinimai dėl dokumentų klastojimo ir sukčiavimo), ir tiems, kurie surašė įgaliojimus kitiems asmenims, valstybei susigrąžinus neteisėtai apgaule pasisavintą nuosavybę, buvo pateikti civiliniai ieškiniai.
Anksčiau nuo šio ikiteisminio tyrimo atskirta tokio paties pobūdžio byla. Ji nagrinėjama Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose. Joje kaltinami tie patys žmonės, nukentėjusiaisiais buvo pripažinti 9 asmenys. Dar viena byla, kurioje teisiamas R.Jančiauskas, nagrinėjama Kretingos apylinkės teisme.
Vienas iš kaltinamųjų šioje byloje, be kaltinimų dokumento klastojimu, sukčiavimu, antspaudo suklastojimu, taip pat kaltinamas poveikiu liudytojui.
Du valstybės tarnautojai, be dokumentų klastojimo ir padėjimo sukčiauti, taip pat kaltinami ir piktnaudžiavimu tarnyba.
Kaltinamiems asmenims Baudžiamasis kodeksas numato įvairias bausmes, tarp jų ir laisvės atėmimą, kurio didžiausia sankcija siekia 8 metus.
