Konfliktas viename Trakų rajono kaimų kilo praėjusių metų spalio 8-ąją. G.Kieras pasakojo, jog tą vakarą buvo užėjęs pas Marijoną Aleškevičių, pasiskolinti pinigų, nors nebuvo atidavęs ankstesnės skolos.
Tuo metu vakarienę ruošęs M.Aleškevičius su juo pasikalbėjo, bet paskolinti pinigų atsisakė.
Netrukus G.Kieras teigė pajutęs smūgį, praradęs sąmonę ir atsipeikėjęs tik kieme.
Jis įsitikinęs, kad metaliniu vamzdžiu jam trenkė iš gretimo namo atbėgęs M.Aleškevičiaus brolis Bronislovas Aleškevičius. G.Kieras teigė iš jo atėmęs metalinį vamzdį.
„Buvau šoko būsenos, nes maniau, kad mane patį užmuš. Jis mane daužė per visas kūno vietas, rėkė, kad užmuš. Aš jį padaužiau strypu ir manydamas, kad mane vysis, pabėgau iš kiemo. Bėgau per kelią, per krūmus, bebėgdamas išmečiau tą vamzdį“, – pasakojo G.Kieras.
G.Kieras tikino nežinojęs, kad nuo jo smūgių B.Aleškevičius mirė. Tačiau jo telefono pokalbių pradėję klausytis pareigūnai įsitikino, jog G.Kieras žinojo, kad užmušė žmogų, todėl prašė brolio jį parvežti namo.
Po dviejų savaičių mirė ir nužudytojo brolis M.Aleškevičius. Teismas pagarsino iš karto po įvykio jo duotus parodymus.
Vyras tikino, kad kitą rytą jį prikėlė kaimynas Antanas ir pasakė, kad prie namų guli negyvas Bronislovas.
Jis buvo iki pusės nuogas, šalia gulėjo antklodė su pagalve. Jis nubėgo pas kaimyną, kad iškviestų greitąją ir policiją. Apklausus liudytojus paaiškėjo, jog B.Aleškevičiaus artimieji ir kaimynai bijojo išeiti į lauką ir pažiūrėti, kaip vyksta muštynės, todėl kūnas buvo rastas tik kieme.
Prokuroro teigimu, šios, tyrimo metu G.Kiero nurodytos aplinkybės, buvo visiškai paneigtos.
Prokuroras atkreipė teismo dėmesį, kad viso tyrimo metu G.Kieras nebuvo nuoširdus ir vengė papasakoti tikrąsias įvykio aplinkybes. Nužudytojo tėvas Vytautas Aleškevičius tvirtino, kad G.Kieras pas juos atvyko ne skolintis pinigų, o jų grąžinti.
Į kaimą, kur gyveno broliai, G.Kierą atveždavo vairuotojas, kuris tvirtino už šią paslaugą atlygio niekada negavęs. Skolindamasis pinigus, G.Kieras slėlė savo tapatybę ir prisistatydavo Antanu.
G.Kieras prisipažino, jog važiuodamas gėrė degtinę, bet muštynių metu girtas nesijautė.
Tėvas tikino, kad po muštynių G.Kieras grįžo atgal į namą ir supykęs dėl kieme kilusio konflikto, M.Aleškevičiaus pareikalavo atiduoti jo grąžinti pinigus.
Nužudytojo tėvas tvirtino ir tai, kad B.Aleškevičius jokio vamzdžio neatsinešė. Vienintelis vamzdis buvo atremtas į jų namą, bet ir po muštynių jis stovėjo nepaliestas. Tėvas neatmetė galimybės, kad vamzdį atsinešė pats G.Kieras.
Dėl sūnaus nužudymo V.Aleškevičius G.Kierui yra pareiškęs 5 tūkstančių eurų ieškinį.
Ekspertai nustatė, kad 44 metų B.Aleškevičius mirė dėl bendro kūno sumušimo, kuris baigėsi ūmiu nukraujavimu.
Ekspertai nustatė, jog vyrui buvo suduoti mažiausiai 35 smūgiai rankomis, kojomis, ir pailgu daiktu.
Teigiama, kad po šių smūgių, nukentėjusysis dar galėjo gyventi nuo kelių iki keliolikos minučių. Teismo posėdyje dalyvavusi ekspertė teigė, kad net būdamas vidutinio girtumo žmogus jautė fizinį skausmą kol neteko sąmonės. Sužalojimai galvoje rodo, kad jis galėjo netekti sąmonės anksčiau, nei buvo suduotas paskutinis smūgis.
Daugiausiai sužalojimų buvo nugaroje, pakaušio srityje ir sėdmenyse, todėl ekspertai įsitikinę, jog vyras buvo mušamas gulintis.
G.Kieras teistas šešis kartus – už plėšimą ir už vagystes. Jis gyvena su sugyventine ir augina dvejų metų dukterį. Nuolatinio darbo neturintis vyras uždarbiauja statybose.
„Labai gailiuosi, norėčiau paprašyti artimųjų, kad atleistų, bet jie neatleis. Jiems suteikiau labai daug skausmo, atėmiau žmogui gyvybę, bet tikrai nesitikėjau, kad taip įvyks“, – teisme kalbėjo G.Kieras.
