Kalbos, kad teisėsaugos pareigūnai verslininkų užsakymu klastoja slaptas pažymas, viešai sklando jau seniai, bet iki šiol niekas nėra pateikęs faktų.
Buvęs stambiausias Lietuvos ūkininkas Rimantas Pašakinskas teigė turintis tai pagrindžiančių įrodymų. Jis tvirtino netekęs viso turto po to, kai jo buvusių verslo partnerių užsakymu melagingas pažymas parengė Kriminalinės policijos biuras (KPB).
Kadaise turtais ir įtaka su Karbauskių šeima konkuravęs buvęs Pakruojo savivaldybės tarybos narys R.Pašakinskas teismui pateikė beveik 40 milijonų eurų ieškinį. Pinigų reikalaujama iš KPB.
Tiek pinigų ūkininkas tvirtina praradęs po to, kai vykdydami konkurentų užsakymą KPB pareigūnai parengė ir bankams išsiuntinėjo melagingas pažymas apie neva nusikalstamą jo veiklą.
Į gudriai suregztos aferos, kurioje dalyvavo KPB pareigūnai, tinklus R.Pašakinskas tvirtina patekęs 2008 metais.
Tuomet jis buvo beveik už 18 milijonų litų nusipirkęs dvi žemės ūkio bendroves, o netrukus iš pardavėjų sulaukė pasiūlymo pirkti dar vieną – Miežaičių bendrovę.
Šiam pirkiniui pinigų – 13,5 milijono litų – ūkininkas tikėjosi gauti iš bankų.
Tačiau kad sandėris įvyktų, pardavėjai pareikalavo užstato – perrašyti turimų bendrovių pajus ir akcijas, kurių vertė – apie 20 milijonų litų.
Sumokėjus pinigus šie vertybiniai popieriai vėl turėjo atitekti R.Pašakinskui.
„Tuo metu man nebuvo problemų iš bankų gauti paskolų – buvau laikomas solidžiu ir patikimu klientu.
Be to, ir prieš pasirašydamas sutartį dėl Miežaičių preliminariai kalbėjausi su tuomečiais „Snoro“ bei „DNB Nord“ bankų filialų vadovais ir jie patikino, kad paskolos bus išduotos“, – sakė R.Pašakinskas.
Tikslas – gauti pažymą
Tačiau bendrovės pardavėjams buvo daug naudingiau, kad R.Pašakinskas negautų paskolų, – tuomet jie ne tik būtų išsaugoję savo rankose bendrovę, bet ir užvaldę jiems perrašytas beveik 20 milijonų litų vertės akcijas.
Tuo metu buvo pasklidę gandų, jog bus bandoma įtikinti bankus, kad R.Pašakinskas negautų paskolų.
Tačiau ūkininkas tuo negalėjo patikėti. Pasirodo, visai be reikalo.
Kalbama, kad tuomet vienos sostinės advokatų kontoros teisininkai ir patarė ūkininko turtą užgrobti sumaniusiems verslininkams, kad geriausias būdas tai padaryti – į bankus išsiųsti teisėsaugos institucijų parengtas slaptas pažymas apie paskolos gavėjo nusikalstamą veiklą.
Visai šiai operacijai ėmėsi vadovauti su garsia Marijano Taraškevičiaus gauja siejamas vienos dabar banku planuojančios tapti kredito unijos savininkas.
Netrukus tai vienur, tai kitur pasigirsdavo kalbų, kad dėl pažymos apie R.Pašakinską buvo tariamasi su vienu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos skyriaus viršininku.
Tačiau jis už suklastotą pažymą paprašęs pernelyg daug – 250 tūkstančių litų. Tuomet esą pavyko susitarti su vienu Policijos departamento vadovų.
Pamatė slaptą raštą
Kad prieš jį rezgamas sąmokslas, R.Pašakinskas netrukus pats įsitikino. Jam paskambino „Snoro“ banko Šiaulių filialo vadovas Vidmantas Šulčius ir pasakęs, kad kilo problemų dėl paskolos, paprašė atvykti.
Banko patalpose filialo vadovas ėmė visaip atsiprašinėti ir aiškinti, kad iš teisėsaugos institucijų buvo gauta neigiama informacija, todėl paskolos suteikimas net nebus svarstomas.
„Pokalbio metu aš pamačiau KPB pasirašytą raštą, kuriame teigiama, kad man iškeltos baudžiamosios bylos, pareikšti įtarimai, o aš pats siejamas su kažkokia nusikalstama Pelėsių grupuote“, – prisiminė R.Pašakinskas.
Panašų atsakymą jis gavo ir iš „DNB Nord“ banko. Suteikti paskolą atsisakė ir visi kiti Lietuvos bankai, nes, kaip vėliau paaiškėjo, KPB tokią pažymą išsiuntė 14 veikiančių šalies bankų.
Po šio smūgio R.Pašakinskas nebegalėjo sumokėti pinigų už Miežaičių bendrovę ir prarado visą pardavėjams įkeistą turtą.
Bankai nerodė gautų pažymų
Ūkininkas įtarė, kad KPB pareigūnų rankomis jį sužlugdė bendrovės pardavėjai, tačiau ilgai nepavyko rasti tai pagrindžiančių įrodymų.
Pabandžiusiam ieškoti teisybės verslininkui nuolat buvo grasinama, tad baimindamasis dėl savo šeimos saugumo dukterį jis išsiuntė į JAV, o pats pasisamdė saugos tarnybą, kuri saugojo visą parą.
Tačiau surinkti įrodymų, kad jį apgavę verslininkai buvo sudarę sąmokslą su pareigūnais, ilgai nepavyko.
Be to, nė vienas bankas ūkininkui nesutiko ne tik duoti, bet ir parodyti jiems atsiųstų pažymų. Tik po kelerių metų, surinkęs pakankamai įrodymų apie prieš jį suregztą aferą, R.Pašakinskas kreipėsi į teisėsaugą.
Informacija buvo išgalvota
Atlikę patikrinimą Policijos departamento Imuniteto valdybos pareigūnai nustatė, kad slaptas pažymas bankams buvo parengęs KPB vyresnysis tyrėjas Skirmantas Jurčiukonis, artimai bendravęs su bendrovės pardavėjais.
Bankams išsiųstame rašte, kurį pasirašė tuometis KPB viršininko pavaduotojas Vitalijus Gailius, buvo teigiama, kad R.Pašakinskui yra pareikšti įtarimai dėl sukčiavimo stambiu mastu, jam iškeltos baudžiamosios bylos.
Imuniteto valdybos pareigūnai išsiaiškino, kad ši bankams pateikta informacija buvo visiškai išgalvota.
„Nustatyta, kad jokie baudžiamojo persekiojimo veiksmai R.Pašakinsko atžvilgiu nebuvo atliekami. Taip pat nebuvo atliekami nei ikiteisminiai, nei operatyviniai tyrimai“, – teigiama Imuniteto valdybos tarnybiniame pranešime.
Pranešime buvo akcentuojama, kad, remiantis melagingu KPB parengtu raštu, buvo sudarytos sąlygos perimti didelės vertės verslininko turtą.
Bylą nugrūdo į provinciją
Po šio pranešimo 2012 metų kovo 23 dieną dėl S.Jurčiukonio ir kitų KPB pareigūnų piktnaudžiavimo tarnyba buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Iškėlus bylą valdybos viršininko pareigas ėjęs Darius Saveiskis oficialiai kreipėsi į tuometį Generalinės prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vadovą Irmantą Mikelionį.
Prokuroro buvo prašoma atsižvelgti į padaryto nusikaltimo specifiką, į tai, kad jį įvykdyti galėjo aukšto rango policijos pareigūnai, ir sudaryti tyrimo grupę.
Tačiau, užuot sudarius specialią grupę ir tokio neeilinio nusikaltimo tyrimo kontrolę perėmus Generalinei prokuratūrai, byla buvo tyliai išsiųsta į Šiaulius.
Prabilo sąmokslininkai
Galbūt taip buvo tikimasi kurį laiką vilkinti bylą, o paskui ją nutraukti.
Bet įvyko netikėtas dalykas. Per tą laiką aferos sumanytojai susipyko tarpusavyje ir vienas prieš kitą ėmė duoti parodymus.
Jie papasakojo, kad prašė, jog S.Jurčiukonis padarytų viską, kad melaginga pažyma būtų išsiųsta bankams, ir net patys ją surašė.
Maža to, oficialiai prokurorams liudiję verslininkai net tvirtino, kad ir surašęs melagingą pažymą S.Jurčiukonis už atlygį vykdė įvairius jų užsakymus, – klausėsi konkurentų pokalbių telefonu, jų atžvilgiu pradėdavo ikiteisminius tyrimus, perduodavo kyšius vienai Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorei.
Senas metodas – išskaidyti
Po šių parodymų atrodė, kad byla krypsta daug kam nenaudinga linkme. Ir tuomet buvo pasinaudota įprasta schema, kai siekiama viską užgniaužti, – byla išskaidyta į kelis atskirus ikiteisminius tyrimus.
Tačiau į pagrindiniu tapusiu tyrimą, kuriame buvo vertinamas S.Jurčiukonio piktnaudžiavimas, galbūt specialiai nebuvo įdėti itin svarbūs parodymai, kad jis veikė verslininkų užsakymu.
Taip greičiausiai norėta pagrįsti išvadą, kad S.Jurčiukonis veikė visiškai vienas.
Tokiu atveju ir atsakomybė mažesnė, ir senaties terminas trumpesnis.
Pareigūnų net neapklausė
Nors pagal KPB instrukcijas kiekvieną operatyvininko surašytą pažymą privalo patvirtinti daugybė pareigūnų, prokurorai nė vienų jų neapklausė.
Į apklausas nebuvo iškviestas nei tuometis S.Jurčiukonio skyriaus viršininkas, dabartinis premjero patarėjas Donatas Matuiza, nei valdybos viršininkas Rymantas Gedvilas, nei biuro viršininko pavaduotojas V.Gailius.
Nebuvo atlikta ir rašysenos ekspertizė, pagal kurią būtų nustatyta, ar parašai nėra suklastoti.
Vienintelis kaip specialusis liudytojas apklaustas pareigūnas – S.Jurčiukonis – teigė, kad pažymą surašė vykdydamas savo vadovų nurodymus.
Kas konkrečiai davė nurodymą, pareigūnas teigė neprisimenantis.
O daugybė R.Pašakinsko prašymų sujungti bylas atsimušdavo tarsi į sieną.
Atsakymo nesulaukė
Ši byla Šiaulių prokurorų stalčiuose pragulėjo beveik dvejus metus, o suėjus senaties terminui buvo nutraukta.
Tokį sprendimą R.Pašakinskas apskundė teismui.
Po ilgo bylinėjimosi Vilniaus apygardos teismas konstatavo daugybę prokuratūros padarytų pažeidimų, akcentavo, kad S.Jurčiukonis galėjo vykdyti verslininkų nurodymus, tačiau atnaujinti baudžiamąjį procesą nematė įstatymų galią turinčio pagrindo.
Be to, per tą laiką, kol vyko bylinėjimasis teismuose, suėjo ne tik penkerių, bet ir aštuonerių metų senaties terminas, kuris taikomas, kai pareigūnas piktnaudžiauja kartu su bendrininkais.
Praėjusių metų kovą R.Pašakinskas oficialiai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad būtų patikrinta, ar nebuvo pažeidimų atliekant ikiteisminius tyrimus, tačiau iki šiol nesulaukė jokio atsakymo.
„Todėl man nebeliko kitos išeities, kaip tik kreiptis į teismą civiline tvarka, kad KPB ir valstybė atlygintų man padarytą žalą“, – sakė R.Pašakinskas.
Seimo narys atrodė sutrikęs
Buvęs KPB viršininko pavaduotojas, dabartinis Seimo narys V.Gailius (nuotr.), paklaustas, kaip atsitiko, kad jis pasirašė melagingą pažymą, kuri padėjo užgrobti R.Pašakinsko turtą, buvo nustebęs.
„Man tai naujiena. Aš negalėjau tokios pažymos pasirašyti. Visus dokumentus tikrinu labai atidžiai ir nemanau, kad būčiau galėjęs ką nors praleisti pro pirštus. Juolab kad R.Pašakinską pažįstu, žinau, kad jo brolis buvo policininkas“, – aiškino V.Gailius.
Iš „Lietuvos ryto“ žurnalisto sužinojęs apie skandalingą pažymą, Seimo narys kreipėsi į Generalinę prokuratūrą.
„Paprašiau, kad būtų patikrinta, ar objektyviai buvo atliktas ikiteisminis tyrimas ir ar nėra sukčiavimo požymių“, – sakė V.Gailius.
