Šią savaitę po daugiau kaip trejus metus Panevėžio apygardos teisme vykusio proceso prokuroras Gedgaudas Norkūnas pasiūlė bausmes keturiolikai į teisiamųjų suolą pasodintų elitiniu vadinamo Šiaulių policijos komisariato Organizuotų nusikaltimų tyrimo biuro (ONTB) pareigūnų ir keliems jų bendrininkams.
Į nusikaltėlių gaują susibūrę policininkai, tarp kurių buvo net trys Metų seklio apdovanojimus pelnę tyrėjai, ne tik masiškai imdavo kyšius, prekiavo cigaretėmis, narkotikais, bet ir lyg smulkūs kišenvagiai per kratas vogė sunkiai besiverčiančių žmonių santaupas, įrankius, net panešiotus sportinius batelius.
Nors daugelis šių nusikaltėlių gaujai priklausiusių policininkų neteko postų, penki teisiamieji iki šiol eina tas pačias pareigas.
Tebedirba ir dar dvidešimt pareigūnų, kurie uoliai talkino kaltinamiesiems, tačiau kaltinimų išvengė.
Teisiamųjų suole neatsidūrė nė vienas policininkų gaujos prašymus vykdęs prokuroras, o šioje byloje liudijęs Kastytis Šikšnys net padarė karjerą - buvo paskirtas Šiaulių apygardos prokuratūros vadovu.
Tik Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus pareigūnui Sandžiui Povilauskui buvo pareikšti įtarimai.
Tačiau galiausiai baudžiamosios atsakomybės jis išvengė pagal laidavimą ir tyliai savo noru išėjo iš darbo.
Nutarė pavogti cigaretes
Gaujos susikūrimo pradžia galima laikyti 2009 metų rugpjūtį.
Nors ir iki tol pavieniai Šiaulių ONTB pareigūnai rinkdavo duokles iš narkotikų prekeivių ir kitų nusikalstamo pasaulio atstovų, jie tai darydavo tik epizodiškai.
Mintis, kad subūrus gaują galima nuveikti daug daugiau, kilo, kai ONTT 2-ojo skyriaus pareigūnai 2009 metų rugpjūčio 25 dieną Telšiuose dviejuose garažuose aptiko didžiulį kiekį kontrabandinių cigarečių.
Saugoti jų skyriaus viršininkas Remigijus Zykas pasiuntė keturis savo pavaldinius.
Manoma, jog jam tuomet ir kilo mintis, kad dalį rastų cigarečių galima pasisavinti. Situacija buvo palanki – kiek iš tiesų rasta rūkalų, žinojo tik R.Zyko pavaldiniai, o garažų savininkas iš viso neigė, kad rūkalai priklauso jam.
Rūkalus pardavė čigonui
Tad greitai buvo suregztas planas pavogti dalį cigarečių – skyriaus vyresnysis tyrėjas Ričardas Pocius sutiko savo giminaičių sodyboje pasaugoti grobį, o paskui per pažįstamą čigoną jas parduoti.
Jau netrukus R.Zykas su tyrėju Gediminu Aina sėdo į tarnybinį „Volkswagen Passat“, o R.Pocius – į nuosavą „Chevrolet Transporter“. Vyrai prie garažų Telšiuose, kuriuos saugojo jų kolegos, atvyko jau po vidurnakčio.
Kol vieni pareigūnai į automobilius sukrovė apie 100 dėžių cigarečių, kiti stebėjo, kad niekas neprisiartintų ir nieko nepamatytų.
Po kelių dienų rūkalai buvo parduoti, o visi septyni juos nugvelbę pareigūnai gautus pinigus pasidalijo po lygiai – kiekvienam atiteko maždaug po 15 tūkstančių litų.
Įžūlų vagį net apdovanojo
Po šios operacijos net šuo nesulojo, kad dalį cigarečių pavogė policininkai.
Kitą rytą buvo oficialiai įforminta, kad garažuose aptikta apie 250 tūkstančių pakelių cigarečių, kurių vertė – daugiau kaip milijonas litų.
Ši byla greitai buvo perduota į teismą, garažų savininkas pripažintas kaltu ir nuteistas 27 tūkstančių litų bauda.
Šį nusikaltimą tyrę, o vėliau ir dalį prekių pavogę R.Zyko vadovaujami pareigūnai buvo apdovanoti įvairiomis premijomis.
2010 metais R.Zykui konkurse „Geriausi kriminalinės policijos pareigūnai“ už šio ir kitų nusikaltimų atskleidimą buvo skirta antroji vieta.
Generalinis komisaras jį apdovanojo antrojo laipsnio policijos pasižymėjimo ženklu „Angelas sargas“.
Taikiklyje – ir prekeiviai
Po šios cigarečių vagystės policininkai jau veikė kaip vienas kumštis, o prie R.Zyko vadovaujamo 2-ojo skyriaus pareigūnų dar prisidėjo ir už kovą su narkotikais atsakingo 4-ojo skyriaus viršininkas Tomas Ruchtinas bei keli jo pavaldiniai.
Iš viso gaujoje buvo keliolika policininkų, kurie kartu planuodavo nusikaltimus, skirstydavosi vaidmenimis, turėjo bendrą kasą.
Tačiau stambus grobis pasitaikydavo nedažnai, tad vyrai nutarė, kad, norint gauti pinigų smulkioms išlaidoms, reikėtų apmokestinti ir cigarečių prekeivius.
Pinigai – per valandą
Legaliai ir negaliai klausydamiesi gyventojų pokalbių telefonu, turėdami kitos tarnybinės informacijos pareigūnai sudarė sąrašą Šiaulių apskrities gyventojų, kurie perpardavinėja kontrabandines cigaretes.
Tokia buvo ir Kuršėnų gyventoja Vaida Astrauskienė. Vieną 2011 metų pavasario rytą pas ją atvykę trys R.Zyko pavaldiniai parodė pažymėjimus ir pareiškė, kad namuose atliks kratą.
Moteris net neprašė pareigūnų parodyti kratos orderio ir įsileido juos į vidų. Atvykėliai greitai koridoriuje rado dvi dėžes cigarečių.
Apie radinį buvo pranešta skyriaus viršininkui R.Zykui, netrukus jis pats atvažiavo.
„Atvykęs viršininkas pasakė, kad būsiu sulaikyta.
Jau susiruošiau keliauti į kamerą, rinkausi šiltus drabužius, kai vienas pareigūnų, atrodo, R.Pocius, man pasakė, kad už 4 tūkstančius litų ne tik būsiu paleista, bet ir nebus įformintas pažeidimas“, – pasakojo V.Astrauskienė.
Nudžiugusi moteris iškart sutiko susimokėti, tik pasakė, kad tokią sumą surinks po poros valandų.
„Duodame tau valandą“, – pasakė pareigūnas ir išėjo pasiėmęs rastas cigaretes.
Tyrėjas suplėšė protokolą
Lygiai po valandos V.Astrauskienei paskambino tas pats policininkas ir pareikalavo su pinigais atvykti prie degalinės, esančios šalia Kuršėnų.
„Įlipau į jų automobilį „Audi“, tačiau prieš paduodama pinigus dar pasidomėjau, kokios yra garantijos, kad pažeidimas nebus įformintas. Tuomet policininkas mano akivaizdoje suplėšė surašytą protokolą ir dalį dokumentų atidavė man“, – sakė V.Astrauskienė.
Tą pačią dieną visi keturi operacijoje dalyvavę pareigūnai gautą kyšį pasidalijo – kiekvienas gavo po tūkstantį litų.
Kiek vėliau jie pasidalijo ir pinigus, kuriuos gavo pardavę „konfiskuotas“ cigaretes.
Po to tokie reidai pas smulkius cigarečių prekeivius tapo kasdienybe. Pareigūnai ne tik pasiimdavo rastus rūkalus, bet ir už tai, kad nebūtų surašomas protokolas, reikalaudavo kyšio.
Dažniausiai prekeiviai labai džiaugdavosi galėdami išsisukti ir su ašaromis akyse dėkojo pareigūnams už galimybę jiems įteikti kyšį.
Pragyvenimui – 130 litų
Į Jelenos Petrulionienės namus Kuršėnuose policininkų gaujos nariai, neturėdami kratos orderio, įsiveržė išlaužę duris.
Išvertę visą namą pareigūnai surado kelis blokus cigarečių ir apie 5 tūkstančius litų, kurie buvo sekcijos stalčiuje. Visą surastą turtą policininkai sudėjo ant stalo ir pradėjo pildyti protokolą.
Išsigandusi šeimininkė pasisiūlė policininkams išvirti kavos, o kai grįžo iš virtuvės, ant stalo sudėtų 5 tūkstančių litų jau nebebuvo.
„Neatimkite visko – tai mano paskutiniai pinigai, nebeturėsiu iš ko gyventi“, – pareigūnų maldavo moteris.
Tuomet policininkai jos pasigailėjo ir padavė 130 litų.
Pasiūlė tapti partnere
Gerdami kavą pareigūnai netikėtai pasiūlė J.Petrulionienei sandėrį – rastos cigaretės ir pinigai bus konfiskuoti, bet ateityje ji galės atidirbti tai, ką prarado, – turės pardavinėti pareigūnų atvežtas iš kitų prekeivių atimtas cigaretes.
Priešingu atveju J.Petrulionienę sulaikys ir jai bus paskirta didžiulė bauda.
Moteris sutiko. Išeinantiems policininkams atsidėkodama ji dar įteikė po butelį brendžio ir šokoladą.
Vienas pareigūnas į J.Petrulionienės telefoną įvedė savo numerį, pavadindamas jį Baba, ir pasakė, kad dabar verslo klausimais jie bendraus šiuo numeriu.
Po kelių dienų paskambino Babai ir pasakė, kad netrukus atveš parduoti cigarečių.
Policininkai atgabeno 100 blokų kontrabandinių rūkalų. Po to jie nuolat reguliariai veždavo cigarečių, už kurias moteris turėdavo atsiskaityti iš anksto.
Užverbavo kolegos giminaitį
Tokių kaip J.Petrulionienė, sutikusių prekiauti policininkų pavogtomis prekėmis, buvo daugybė.
Vienas jų – žinomas Šiaulių narkotikų prekeivis Linas Šimkevičius. Dar 2007 metais policininkai jį buvo nutvėrę už rankos ir pasisiūlė užmerkti akis, jei jis pardavinės jų pavogtus narkotikus.
Maža to, vyriškis dar buvo priverstas mokėti duoklę už leidimą nevaržomai plėtoti savo verslą.
Gaujos nariai iš jo ėmė duokles nepaisydami net to, kad L.Šimkevičiaus žmonos dėdė buvo jų kolega – ilgametis Šiaulių kelių policijos viršininkas Robertas Radavičius.
Liepė oficialiai meluoti
Tačiau pareigūnams greitai ir to buvo maža. Kartą vienas policininkų gaujos narių pasikvietė L.Šimkevičių, parodė kažkokio vyro nuotrauką ir liepė rašyti pranešimą, esą jis prekiauja narkotikais.
„Kaip aš galiu rašyti – aš to žmogaus net nepažįstu?“ – bandė atsikalbinėti L.Šimkevičius.
„Tu nepažįsti – mes pažįstame. Mes diktuosime, tu rašyk“, – tėškė policininkai.
Taip L.Šimkevičius smulkiai, su detalėmis surašė ir pasirašė tekstą, kad nurodytas vyriškis prekiauja narkotikais stambiu mastu.
Netrukus šis melagingas raštas buvo pateiktas Šiaulių prokuratūros prokurorams, teisėjui – net nepasigilinę, ar faktai atitinka tikrovę, jie leido sekti vyriškį.
Įsikūnijo į informatorių
Netrukus L.Šimkevičius tapo vos ne etatiniu melagingų raštų rašytoju.
Šių raštų pagrindu gavę prokurorų ir teisėjų leidimus gaujos nariai pakišdavo neįtikusiems žmonėms narkotikų, o paskui juos terorizuodavo.
Kartą policininkų gauja sugalvojo, kad reikėtų už narkotikų prekybą nubausti buvusį Šiaulių Princų grupuotės vadeivą Vladą Baranauską ir jo aplinkos žmones.
Kadangi įrodymų, kad jie prekiauja narkotikais, nebuvo, policininkai vėl pasitelkė L.Šimkevičių ir jis sukūrė dar vieną pasaką.
Tačiau problema iškilo, kai tyrėjai prireikė oficialiai apklausti L.Šimkevičių.
Mat šis narkotikų prekeivis kategoriškai atsisakė vykti į komisariatą. Tada vietoj jo į tyrėjos klausimus, vaizduodamas L.Šimkevičių, atsakinėjo policininkas T.Ruchtinas.
Vėliau jis išspausdintą apklausos protokolą perdavė L.Šimkevičiui, o kai jis pasirašė, grąžino tyrėjai.
Viena gauja šturmavo kitą
V.Baranausko ir jo aplinkos žmonių sulaikymas vyko itin pompastiškai.
Policininkų gaujos nariai, pasitelkę „Aro“ pareigūnus, šturmavo Princų grupuotės likučius.
Šią operaciją tuomet smulkiai aprašė žiniasklaida, o policininkų gaujos nariai noriai pasakojo, kaip kovoja su narkotikų prekeiviais.
Informacijos esą suteikusiam L.Šimkevičiui iš operatyvinių lėšų buvo skirta piniginė parama, kurią, kaip ir kitais atvejais, pasisavino policininkų gauja.
Pats V.Baranauskas dėl suklastotų parodymų kalėjime praleido 13 mėnesių.
Dabar jis bylinėjasi su valstybe – bando prisiteisti daugiau kaip pusę milijono eurų.
Tapo smulkiais vagišiais
Tačiau gaujos nariams greitai jau nebeužteko vien atimti kontrabandines prekes ar sufabrikavus įrodymus reikalauti kyšio.
Reikėjo pinigų smulkioms išlaidoms, tad jie iš žmonių, pas kuriuos darydavo kratas, pradėjo vogti pinigus ar net daiktus.
Bene pirmoji tokia vagystė buvo užfiksuota 2012 metų vasarį.
Šiauliuose atlikdami kratą siuvėjo ir batsiuvio Vitalijaus Kovalevskio namuose pareigūnai komodoje įvairia valiuta rado apie 15 tūkstančių litų.
Po šių radybų kratai vadovavęs T.Ruchtinas nurodė kaukėtiems „Aro“ pareigūnams įtariamąjį nuvesti į tualetą.
Kol jis buvo ten laikomas, vyrai nutarė, kad iš rastų 15 tūkstančių litų 3 tūkstančius litų reikia pasiimti, o kitus sudėti ant stalo, nufotografuoti ir įtraukti į protokolą.
Vogtus daiktus pasidalijo
Praėjus kelioms dienoms po šios vagystės pareigūnai darė kratą Vaco Vaitkevičiaus, kuris buvo įtariamas į Lietuvą atgabenęs du automobilius suklastotais numeriais, namuose Šiauliuose.
Nieko vertingo bute neradę policininkai užsuko į sandėliuką, čia aptiktus įvairius daiktus sukrovė į maišą, nuvežė į policijos ir čia daiktus pasidalijo pagal poreikius.
R.Pocius pasiėmė benzininį pjūklą, tyrėjas Renatas Ivanovas – laikrodį „Ferrari“, apyrankę, siaurapjūklį „Makita“.
Kiti pareigūnai pasiėmė laikrodžių, tačiau kai išsiaiškino, kad jie nevertingi, sudėjo prie per kratą paimtų ir įformintų daiktų.
Pavogtus daiktus pareigūnai pasidalijo ir 2012 metų kovą, kai atliko kratą Sigito Grigaliūno namuose Šiaulių rajone, Vijoliuose.
R.Ivanovas tuomet pasiėmė mažai nešiotus sportinius batelius, o kitiems atiteko vaizdo kamera „Sony“, auksinė grandinėlė ir kiti daiktai.
Antrą straipsnio dalį skaitykite pirmadienį portale lrytas.lt arba šeštadienio dienraštyje „Lietuvos rytas“.
