Nešvarių pinigų kelionė prasidėjo prieš kelerius metus Nigerijoje. Dvi šios šalies įmonės pervedė 10 mln. JAV dolerių Gruzijos įmonei neva už krovininių platformų statybą. Šie pinigai turėjo būti pervesti Bulgarijos įmonei, kuri neva ir turėjo statyti platformas. Sandoriui tarpininkavo PAR verslininkas.
Gruzijos teisėsauga įtarė, kad pinigai nešvarūs ir juos bandoma išplauti. Buvo pradėtas tyrimas. Tačiau pritrūkus įrodymų areštas pinigams buvo panaikintas, ir dalis pinigų buvo pervesta į banką Lietuvoje kaip paskola Vokietijos įmonei, kuriai vadovavo lietuvis.
„Tai bendrovė, nevykdanti realios ūkinės veiklos“, - sakė Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Egidijus Zuzevičius.
„Atvykę bendrovės atstovai bankui negalėjo paaiškinti, kokiu tikslu pervesti pinigai, kokie sandoriai planuojami atlikti. Bankui kilo įtarimų, jie kreipėsi į teisėsaugą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas“, - pasakojo FNTT Kauno apygardos valdybos viršininko pareigas laikinai einantis Rolandas Urbonas.
Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo ir dėl sukčiavimo. Įtariamieji byloje kol kas nenustatyti. Kol kas nėra galimybės nustatyti ir iš kokios nelegalios veiklos pinigai buvo gauti.
„Negalima teigti, kad viską sugalvojo lietuvis, lietuvis buvo tik tarpininkas. Nigerijos, Gruzijos ir Vokietijos bendrovėms atstovauja tie patys asmenys, dalis jų žinomi teisėsaugai dėl sukčiavimo. Vokietijos bendrovė jau anksčiau buvo įtariama nusikalstamu būdu įgytų lėšų realizavimu.
Šie asmenys, bandydami pateisinti lėšų teisėtumą, bandė pateikti suklastotus dokumentus. Dėl jų buvo pradėti tyrimai dėl sukčiavimo. Surinkti duomenys paneigė, kad šie asmenys yra realūs lėšų savininkai“, - aiškino R.Urbonas.
Milijonai papildė biudžetą
Nenustačius savininkų, pinigai buvo pripažinti bešeimininkiu turtu ir atiteko Lietuvos valstybei. Jie buvo pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.
„Tikrieji pinigų savininkai nesikreipė dėl piniginių lėšų grąžinimo. Jie siekia likti nenustatyti, kad teisėsauga nesužinotų, iš kur gauti pinigai. Buvo siekiama į schemą įtraukti kuo daugiau valstybių ir asmenų, kad tikrasis (pinigų savininkas) nebūtų atskleistas.
Buvo mėginimų apgauti teisėsaugą ir teigti, kad savininkai yra kiti asmenys. Buvo pateikiami suklastoti dokumentai, pavyzdžiui, suklastoti Vokietijos teismų sprendimai. Dėl to vyksta tyrimas ir dėl mėginimo sukčiauti“, - teigė E.Zuzevičius.
Šį ikiteisminį tyrimą vykdo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdyba ir Kauno apygardos prokuratūra.
Tyrimas Lietuvoje trunka beveik dvejus metus. Bendradarbiaujama ir su JAV, Šveicarijos, Vokietijos, Gruzijos bei kitų valstybių teisėsaugininkais.