Prokurorai, kurie privalėjo kontroliuoti policininkų darbą, patys ne tik leido persekioti nekaltus žmones, bet ir vykdė nusikaltėliais tapusių pareigūnų prašymus, už kuriuos buvo sumokėti didžiuliai kyšiai.
Pagal policininkų dūdelę ne kartą šoko ir eiliniai prokurorai, ir tuometis Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vadovas Kastytis Šikšnys.
Šis prokuroras iš savo vadovų ne tik nesulaukė jokių nuobaudų, bet ir buvo paaukštintas – nepraėjus nė dvejiems metams po to, kai buvo demaskuota policininkų gauja, jis tapo Šiaulių apygardos prokuratūros vadovu.
„Manau, kad K.Šikšnys ir buvęs artimiausias jo patikėtinis Sandis Povilauskas galėjo būti tikrieji šios policininkų gaujos įkvėpėjai“, – sakė nuo policininkų ir prokurorų savivalės nukentėjęs Pakruojo verslininkas Romutis Stočkūnas.
Pareigūnams pasiūlė pinigų
Prokuroro K.Šikšnio vardas ne kartą buvo minimas tardymo izoliatoriuje, kur narkotikų kontrabanda įtariamą Kęstutį Purvinį 2012 metais aplankė Šiaulių organizuotų nusikaltimų tyrimo biuro (ONTB) skyriaus viršininkas Tomas Ruchtinas ir vyriausiasis tyrėjas Ričardas Pocius.
„Kas man gresia?“ – pokalbio metu pareigūnų paklausė įtariamasis.
Policininkai jam paaiškino, kad pagal Baudžiamąjį kodeksą už jo padarytą nusikaltimą numatytas laisvės atėmimas nuo 10 iki 15 metų, tad geriausiu atveju jis bus įkalintas 12 metų.
Tai išgirdęs K.Purvinis labai susinervino ir ėmė prašyti pareigūnų, kad jie padėtų sušvelninti bausmę.
„Skolingas neliksiu – kiek pasakysite, tiek sumokėsiu“, – maldavo K.Purvinis.
Susitarė dėl kainos
Toks pasiūlymas pareigūnus nudžiugino. Jie iškart pasakė galintys padaryti, kad bausmė būtų sušvelninta nuo 12 iki 8 metų.
„Tačiau už tai reikės sumokėti 40 000 litų – 10 tūkstančių litų už vienus metus. Prokuroras K.Šikšnys mums tai jau pažadėjo“, – tikino pareigūnai.
Įtariamajam šis pasiūlymas patiko, tad vyrai ėmė aptarinėti būdus, kaip perduoti pinigus.
Buvo sutarta, kad nurodytu laiku pareigūnai privažiuos prie K.Purvinio namo, paliks pravirą automobilio langą, per kurį ir bus įmestas vokas su pinigais.
Netrukus K.Purvinis iš kalėjimo paskambino žmonai ir smulkiai išaiškino, kaip perduoti pinigus.
Prokurorė paprašė 8 metų
Po poros dienų viskas buvo padaryta taip, kaip ir sutarta.
Tarnybiniu automobiliu pareigūnai privažiavo prie K.Purvinio namo, o priėjusi moteris per atidarytą galinį langą įmetė pinigus.
R.Pocius suskaičiavo pinigus ir 10 tūkstančių litų – T.Ruchtino dalį – įdėjo į automobilio dėtuvę.
Netrukus Šiaulių apygardos teisme prasidėjo procesas, kuriame buvo teisiamas K.Purvinis.
Kaip ir buvo suplanuota, sakydama baigiamąją kalbą K.Šikšnio pavaldinė prokurorė Violeta Bartuškienė paprašė teismo skirti mažesnę bausmę, negu numato įstatymai, – 8 metus laisvės atėmimo.
Kaltintoja teigė, kad K.Purvinis visiškai pripažino savo kaltę, turi nepilnamečių vaikų, o jo finansinė padėtis labai bloga.
Prašė rašyti skundą
Nors paprastai teismai skiria tokią bausmę, kokios prašo prokuroras, arba net šiek tiek mažesnę, šįkart buvo kitaip – kaltinamasis buvo nuteistas 10 metų laisvės atėmimo.
Toks teismo sprendimas pribloškė pinigus paėmusius policininkus. Tad T.Ruchtinas iškart nuėjo pas K.Šikšnį ir ėmė prašyti, kad jis apskųstų per griežtą teismo nuosprendį.
Prokuroras nedelsdamas ėmė vykdyti policininko prašymą, ir jau kitą dieną apeliacinis skundas buvo paruoštas.
Būtinos išimtinės aplinkybės
Nors per visą prokuratūros istoriją vos ne pirštais galima suskaičiuoti atvejus, kai prokurorai skundžia per griežtą teismo sprendimą ir prašo jį sušvelninti, K.Šikšnys tai padarė asmeniškai.
Jis prašė, kad Apeliacinis teismas vietoj 10 metų kaltinamajam skirtų 8 metus, – dvejais mažiau negu minimali įstatyme numatyta bausmė.
Tačiau norint prašyti tokių lengvatų yra būtinos išimtinės aplinkybės – nepakanka vien nuoširdaus kaltinamojo prisipažinimo.
Tačiau jokių išimtinių aplinkybių byloje nebuvo, tad prokurorui K.Šikšniui teko jas sugalvoti.
Bandė apmulkinti kolegiją
Skunde Apeliaciniam teismui prokuroras bandė apmulkinti teisėjų kolegiją ir pamelavo, esą K.Purvinis, nors ir pirko didelį kiekį narkotikų, jais neprekiavo.
„Šios medžiagos nepasiekė vartotojų, nesukėlė neigiamų pasekmių. Dėl to yra pagrindo pripažinti, jog žalos konkretiems asmenims, jų sveikatai nebuvo padaryta. Ši aplinkybė turi įtakos parenkant teisingą bausmę“, – savo skunde rašė prokuroras.
Tačiau bylą perskaičiusiems teisėjams nuo tokio akivaizdaus melo net atvipo žandikaulis – tai, kad kaltinamasis prekiavo narkotikais, ne tik buvo įrodyta ikiteisminio ir teisminio tyrimo metu, bet ir jis pats ne kartą prisipažino platinęs kvaišalus.
„Klubuose susipažindavau su žmonėmis, kuriems reikėjo tų medžiagų, ir parduodavau... „Žolę“ pardavinėjau gramais...
Narkotikais pradėjau prekiauti išėjęs iš kalinimo įstaigos... Tiek amfetaminą, tiek „žolę“ parduodavau po 30–40 litų už gramą“, – ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teigė K.Purvinis.
Reikalavo grąžinti pinigus
Savo skunde K.Šikšnys, norėdamas išbalinti kaltinamąjį, pažėrė ir daugiau perliukų.
Pavyzdžiui, įrodinėjo, kad K.Purvinis pareigūnams padėjo surasti paslėptus narkotikus ir atskleisti nusikaltimą.
Nors iš tiesų taip nebuvo. Priešingai – narkotikų prekeivis ne tik neparodė, kur yra kvaišalai, bet ir neišdavė nė vieno savo bendrininko.
Iškart po to, kai skundas buvo atmestas, K.Purvinis pareikalavo, kad pažado neištesėję policininkai grąžintų kyšį.
Tačiau skirtis su pinigais policininkai nenorėjo.
Nusprendę, kad pusę darbo padarė – bausmę sumažino dvejais metais, sugrąžino pusę pinigų – 20 tūkstančių litų.
Šie pinigai K.Purvinio žmonai buvo paduoti Šiaulių policijos komisariato kieme.
Pagalbos prašė prekeivis
Tuo pat metu, kai už pinigus buvo bandoma sušvelninti bausmę K.Purviniui, policininkai ėmėsi žygių padėti kitam narkotikų prekeiviui – Sigitui Kačinskui.
Šįkart veiksmus reikėjo derinti su K.Šikšnio pavaldiniu prokuroru S.Povilausku.
Nuo teisėsaugos besislapstančio S.Kačinsko reikalais ypač rūpinosi žinomas Šiaulių narkotikų prekeivis Raimondas Ripinskas.
Jis užsuko į Šiaulių policijos Organizuotų nusikaltimų tyrimo biuro skyriaus viršininko Remigijaus Zyko namus ir pareiškė, jog S.Kačinskas yra pasirengęs gerai sumokėti, kad būtų išspręstos jo problemos.
Viršininkui teko pasitarti
Jau kitą dieną gaujai priklausantys policininkai surengė pasitarimą, kuriame svarstė, kaip būtų galima išsukti S.Kačinską ir gerai užsidirbti.
Už kovą su narkotikų prekeiviais atsakingo skyriaus vadovas T.Ruchtinas iš pradžių tvirtino, kad padėti S.Kačinskui sunku, – įrodymų apie jį surinkta labai daug, be to, jis siejamas su organizuotų nusikaltėlių susivienijimu. Tačiau vėliau jis, pasakęs, kad reikia pasitarti, paprašė laiko pagalvoti.
Po trijų dienų T.Ruchtinas savo kolegoms parodė penkis pirštus – tai reiškė, kad už 50 tūkstančių eurų galima išspręsti S.Kačinsko problemas. Vyrai pasitarė ir nusprendė kainą pakelti iki 60 tūkstančių eurų.
Pasitarti – į Amsterdamą
S.Kačinską tokia kaina tenkino, tačiau jis pareikalavo, kad policininkai atvyktų pas jį į Amsterdamą, kur jis slapstėsi nuo teisėsaugos.
Taip du Metų sekliais pripažinti pareigūnai – T.Ruchtinas ir tyrėjas Ričardas Pocius – 2012 metų liepą „Air Baltic“ lėktuvu iš Rygos išskrido į Olandijos sostinę, kur apsistojo keturių žvaigždučių viešbutyje „Iron Horse“.
Kelionę ir nakvynę viešbutyje pareigūnams apmokėjo narkotikų prekeivis R.Ripinskas.
Amsterdame su įtariamuoju S.Kačinsku, kuriam buvo išduotas Europos arešto orderis, susitikę policininkai aptarė visas detales.
Buvo nutarta, jog pirmiausia policininkai padarys, kad būtų panaikinta S.Kačinsko paieška ir suėmimas.
Už tai bus sumokėta 30 tūkstančių eurų. Kiti 30 tūkstančių eurų atiteks, kai teismas paskirs bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
Prokuroras sprendimą pakeitė
Grįžę į Lietuvą pareigūnai su bylą kontroliuojančiu prokuroru S.Povilausku ėmė tartis, kad būtų pakeistos S.Kačinskui skirtos sankcijos.
Taip, nepraėjus nė dviem mėnesiams, prokuroras S.Povilauskas priėmė sprendimą panaikinti S.Kačinskui anksčiau skirtą kardomąją priemonę – suėmimą. Vietoj jos buvo skirtas piniginis užstatas.
Iškart po šio sprendimo T.Ruchtinas užėjo pas kito skyriaus viršininką R.Zyką.
„Pradžia padaryta – pasakyk savo žmogui (R.Ripinskui. – Red.), kad S.Kačinskas mokėtų pinigus“, – pasakė T.Ruchtinas savo kolegai.
Netrukus R.Ripinskas prie policijos komisariato R.Zykui per kelis kartus perdavė žadėtus 30 tūkstančių eurų, o S.Kačinskas netrukdomas grįžo į Lietuvą.
Vyrus išskyrė prokuroras
Pakruojo verslininkas R.Stočkūnas su prokuroru S.Povilausku ir jo viršininku K.Šikšniu kelis kartus susidūrė tiesiogiai. Teko pabendrauti ne tik prokuratūros kabinete, bet ir miške.
„Kai aš dėl vienos finansinės bylos buvau kviečiamas pas prokurorą S.Povilauską, ten nuolat sutikdavau T.Ruchtiną ir R.Pocių. Jie buvo lyg neišskiriami draugai“, – prisiminė R.Stočkūnas.
Jis teigė kartą prokuroro kabinete vos nesusimušęs su T.Ruchtinu.
„T.Ruchtinas žvilgsniu parodė į mane ir paklausė prokuroro: „Kas čia per tipas sėdi?“ – prisiminė R.Stočkūnas.
Tuomet verslininkas bandė paaiškinti, kad jis – ne kažkoks tipas, o į apklausą iškviestas liudytojas.
„Jeigu čia sėdi – vadinasi, tipas. Dar paburbėsi – padarysim tave „ožiu“ – mums dirbsi“, – šaukė T.Ruchtinas.
Tuomet vyrai net apsistumdė – juos išskyrė į vidurį atsistojęs S.Povilauskas.
Liepė skambinti buhalterei
Su šiais pareigūnais R.Stočkūnui dar teko susidurti ir Bubių miške, kur policininkų gaujos nariai dažnai rengdavo savo susirinkimus.
„Kartą man paskambino prokuroras S.Povilauskas ir pasiūlė atvažiuoti pasikalbėti į Bubių mišką. Pamaniau, prokurorai – lyg tikri „bachūrai“, – kalbėjo R.Stočkūnas.
Nuvažiavęs į sutartą vietą miške verslininkas pamatė prokuratūros tarnybinį automobilį „Volkswagen Passat“.
Kai vyriškis ten persėdo, be prokuroro, salone dar buvo prokuratūros vairuotojas ir T.Ruchtinas su R.Pociumi.
„Tai, va, skambini dabar buhalterei ir nurodai, kad ji žmogui pervestų 480 tūkstančių litų“, – iškart, anot R.Stočkūno, rėžė prokuroras.
Verslininkui nebeliko ką daryti ir jis nurodymą įvykdė – pinigai buvo pervesti.
Pakišti narkotikų atsisakė
Iškart po skambučio R.Stočkūnui buvo duota nauja užduotis.
„Man pasakė, kad turiu nuvykti į vieną sodybą ir nurodytoje vietoje palikti paketą. Supratau, kad tai narkotikai, kuriuos vėliau pareigūnai turėjo surasti“, – sakė R.Stočkūnas.
Tačiau verslininkas kategoriškai atsisakė vykdyti šią užduotį.
Tyrimą atliko savi
Jau prasidėjus vadinamosios Šiaulių policininkų gaujos ikiteisminiam tyrimui R.Stočkūnas nuvažiavo į Generalinę prokuratūrą. Verslininkas visą šią istoriją papasakojo tyrimą kontroliuojančiam prokurorui Gedgaudui Norkūnui.
„Tačiau arba jam buvo jau per daug informacijos, ar jis nepatikėjo mano pasakojimu, tačiau susidomėjimo neparodė“, – sakė R.Stočkūnas.
Bet verslininkas nenuleido rankų ir kreipėsi į tuometį Šiaulių apygardos prokuratūros vadovą Aivarą Povilaitį.
Tyrimą atlikti buvo nurodyta S.Povilausko draugui K.Šikšniui.
Buvo apklaustas prokuroras S.Povilauskas ir T.Ruchtinas.
Jie neneigė, kad su verslininku R.Stočkūnu buvo susitikę miške, tačiau pateikė savo versiją.
Pareigūnai tvirtino, jog į mišką juos pakvietė pats verslininkas, nes esą norėjo parodyti vieno narkotikų prekeivio sodybą. Esą šis žmogus kreipėsi į jo žmoną, kuri yra chemikė, prašydamas pagaminti kai kurių narkotikų.
K.Šikšnys šia versija esą patikėjo ir priėmė sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Vilniaus prokurorai gina kolegas iš Šiaulių
Rita Stundienė
Generalinės prokuratūros vyriausioji specialistė
„Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje teisiami buvę Šiaulių policijos pareigūnai.
Šioje byloje teismas prokurorą K.Šikšnį yra apklausęs kaip liudytoją dėl kyšio paėmimo iš K.Purvinio epizodo. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta jokių duomenų apie prokurorų nusikalstamas veikas.
2012 metų kovo 6-ąją Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė baudžiamojoje byloje surašė kaltinamąjį aktą, kuriame pažymėjo, kad K.Purvinis prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų.
Valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikiusi prokurorė siūlė Šiaulių apygardos teismui K.Purvinio atžvilgiu taikyti Baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d. nuostatą ir nuteisti jį 8 metų laisvės atėmimu, tačiau teismas neatsižvelgė į prokurorės siūlymą.
Aukštesnysis prokuroras pateikė apeliacinį skundą, kuriame siūlė K.Purvinio atžvilgiu taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatą ir nuteisti jį 8 metų laisvės atėmimo.
Apeliaciniame skunde buvo pateiktas faktinių aplinkybių bei nuteistojo asmenybės vertinimas. Tai, kad apeliacinės instancijos teismo vertinimas nesutapo su apelianto skunde pateiktu vertinimu, nėra išimtis teismų praktikoje.“
