Pirmąjį lavoną žmonės pastebėjo šeštadienio rytą S.Dariaus ir S.Girėno gatvėje. Pareigūnai mano, kad vyrui galėjo būti apie 45 metus, tačiau jo tapatybė kol kas nenustatyta.
Ant kūno pastebėta smurto žymių – nubrozdinta ranka ir praskeltas antakis. Bet manoma, kad vyras prieš mirtį susižalojo pats.
Sekmadienio vakarą, apie 20 val., Čigonų gatvėje, šalia geležinkelio bėgių, rastas dar vienas lavonas, o praėjus 25 minutėms aptiktas ir trečias – Rodūnios kelio gatvėje esančiuose krūmuose.
Abiem vyrams galėjo būti apie 40 metų. Nors ant jų kūnų smurto žymių nerasta, policijos pareigūnai neskuba teigti, kad žmonės mirė perdozavę narkotikų.
„Tik apie 30 procentų taboro prieigose rastų negyvų žmonių, kaip paaiškėja po skrodimo, miršta nuo narkotikų perdozavimo. Visi kiti nuo kitokių ligų“, – „Lietuvos rytui“ sakė Vilniaus 2-ojo policijos komisariato viršininkas Erikas Jalovikas.
– Nuo ko dažniausiai miršta narkomanai?
– Priežastys – įvairiausios. Kai kurios jų niekaip nesusijusios su kvaišalų perdozavimu. Vienas žmogus mirė dėl širdies veiklos nepakankamumo, kitas apsinuodijo alkoholiu ir narkotinėmis medžiagomis. Yra buvę, kad mirties priežastis – bendras kūno atšalimas.
Žinau atvejį, kai mirtis ištiko plyšus storajai žarnai.
Kaip patys suprantate, tie žmonės nėra sveiko gyvenimo būdo šalininkai, serga įvairiomis ligomis, o narkotikai paspartina tų ligų vystymąsi, nes susileisdami dozę jie neatsižvelgia į savo organizmo būklę.
– Kiek šiemet tabore jau rasta lavonų?
– Vienuolika. Pernai per visus metus jų buvo 35.
– Taboras ne vienus metus vadinamas ir Vilniaus piktžaizde, ir narkomanų rojumi. Kiekvienas naujas meras žada kovoti su jame kvaišalais prekiaujančiais čigonais, tačiau ar kas nors keičiasi?
– Dedamos pastangos visiškai tą reiškinį išnaikinti. Tai nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti, bet darbai vyksta, taboras nyksta.
Šiandien tabore yra likę tik apie 200 nuolatinių gyventojų – prieš dvejus metus jų buvo 450. Trobų gerokai mažėja, nes dirbame tiek mes, tiek savivaldybė.
Tvarkome šabakštynus, kertame krūmus, medžius, užstojančius tas vietas, kuriose prekiaujama narkotikais.
– Sakote, kad per dvejus metus taboro gyventojų sumažėjo daugiau nei per pusę. Kur jie dingo?
– Dalis atsidūrė Pravieniškių pataisos namuose, dalis išvažiavo, migravo, kiti pagal socialines programas gavo būstus iš savivaldybės ir persikėlė gyventi į kitas vietas.
– Vienu metu policija buvo rimtai užsiėmusi į taborą važinėjančiais taksistais, gaudėte ir baudėte ne tik narkomanus, bet ir juos. Ar dar gaudote?
– Taksistams skyrėme daug dėmesio, bet šiandien su jais nėra tokios didelės bėdos, nes jie ir patys vengia ten važiuoti.
Jei atvažiuoja su klientu, į gilumą nevažiuoja, paleidžia jį prieigose, o patys apsisuka ir išvažiuoja.
Nėra tokio masinio reiškinio, koks buvo prieš porą metų, kai jie nuveždavo narkomanus iki durų, nes žinojo, kas ir kur prekiavo. Po to stovėdavo, laukdavo, kol klientas nusipirks ir susileis.
Dėl pagalbos narkomanams yra nuteista nemažai taksistų, tad dabar jie vengia važiuoti į taborą.
Kalbos greitai sklando – kai pradėjome taksistus sulaikyti, kiti nutarė savo reputacija nerizikuoti, be to, gali ir teistumą užsidirbti.
– Kokiais narkotikais dabar prekiaujama čigonų tabore?
– Sudėtis ta pati – heroinas, amfetaminas ir karfentanilis.
Karfentanilis yra raminamieji vaistai stambiems gyvūnams, jie turi labai stiprų poveikį. Labai dažnai vadinamuosiuose čekiuose jo randama sumaišyto su heroinu ir amfetaminu.
Čigonai iš vieno gramo gryno amfetamino, sumaišę jį su karfentaniliu, sugeba padaryti šešis ar septynis „čekius“ ir parduoda.
Vienos tokios dozės kaina – 6 eurai.
– Jei per dvejus metus situacija tabore pasikeitė į gerąją pusę, gal dar po dvejų metų taboro iš viso neliks?
– Mes viliamės, kad nebeliks, bet vien policija neįgali ko nors padaryti.
Taboras yra socialinė problema, kurią sprendžiant turi prisidėti ir kitos įstaigos bei žinybos.
Jei kartu stengtumės, dirbtume bendrai miesto labui – sutvarkytume, bet šiandien susidaro toks įspūdis, kad nelabai kam tai rūpi, susidomima tik tada, kai surandami kokie trys lavonai.
