Kiek dar teismo sprendimų turės išklausyti buvęs bendrovės „Vilniaus vandenys“ vadovas Darius Norkus, kol galutinai išgirs – jis išteisintas ar nuteistas?
Tik dešimt mėnesių „Vilniaus vandenims“ vadovavęs D.Norkus dėl taip ir neįrodytos korupcijos aiškinasi jau aštuonerius metus.
Neįmanoma atskirti balsų
Vakar jis dar kartą išgirdo, kad yra išteisintas, – tokį sprendimą priėmė Aukščiausiasis teismas (AT), dar kartą užvertęs 2009 metais pradėtą tirti bylą. Ji tris kartus buvo nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme ir tiek pat Aukščiausiajame teisme.
AT teisėjų kolegija darsyk pripažino, jog Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnų slapta daryti įrašai tokios prastos kokybės, kad jų negalima laikyti įrodymais.
Už pinigus bei kelionę į Egiptą, gautą iš bendrovės „Komsetas“, liko nuteistas tik tuometis „Vilniaus vandenų“ rinkodaros direktorius Nerijus Laurinaitis.
Nors D.Norkaus kaltę patvirtinančių įrodymų taip ir neatsirado, jo kelionės po teismus nesibaigė. Užpraeitą savaitę AT atgal Apeliaciniam teismui išsiuntė dalį kitos bylos, kur iš viso būrio kaltinamųjų liko vienintelis D.Norkus.
Prašė atiduoti automobilį
Tirdami bylą dėl galimo kyšininkavimo visi teismai buvo pripažinę, kad STT pareigūnai bendrovės „Vilniaus vandenys“ patalpose pokalbius įrašinėjo ir jos vadovus sekė neteisėtai.
Tačiau AT teisėjų kolegija ištiesė pagalbos ranką iš neteisėtų įrašų bylą sulipdžiusiems prokurorams. Teisėjai byloje aptiko vieną galimai teisėtą įrašą, tik jį prokuratūrai buvo pateikę ne pareigūnai, o pats D.Norkus.
Dar ikiteisminio tyrimo metu D.Norkus kreipėsi į prokuratūrą dėl galimo poveikio liudytojams ir atnešė savo paties darytą garso įrašą.
Jis įrašė pokalbį su vienu šios bylos liudytoju Rolandu Cijunčiku. Gatvėje D.Norkaus automobilį susistabdęs R.Cijunčikas paprašė 20 tūkst. litų ir už tai pažadėjo duoti jam palankius parodymus dėl kyšio reikalavimo iš jo dėdės.
D.Norkui atsakius, jog tiek pinigų neturi, pašnekovas pareiškė, kad kaip atlygis už palankius parodymus tiktų ir jo automobilis.
Šį įrašą gavę prokurorai atskiro tyrimo neatliko, bet laikmeną su juo pridėjo prie bylos. Bylą išnagrinėję Vilniaus apygardos ir Apeliacinis teismai šio įrašo neklausė.
Kad išteisintų D.Norkų ir jo pavaldinius, teismams užteko konstatuoti, jog tyrimas pradėtas gavus klaidingą STT pažymą apie dumblo gamyklos projektavimą, o „Vilniaus vandenų“ darbuotojų pokalbių buvo klausomasi neteisėtai.
Kuriuo sprendimu tikėti?
Aukščiausiasis teismas nepanaikino Apeliacinio teismo nutarties, tačiau vieną dalį iš didžiulės bylos išsiuntė atgal į šį teismą.
„Nutartis nepanaikinta, vadinasi, įsiteisėjusi.
Pirmąkart Lietuvos teismų istorijoje vienoje baudžiamojoje byloje įsigaliojo du skirtingi sprendimai“, – stebėjosi D.Norkaus advokatas Edgaras Dereškevičius.
Kuriuo sprendimu tikėti? Trečią kartą išteisintiems buvusiems „Vilniaus vandenų“ darbuotojams N.Laurinaičiui, Linui Didrikui, Vytautui Kisieliui ir Sauliui Lukošiui tai jau nebesvarbu.
Vieninteliam D.Norkui dar kartą teks aiškintis teisme – tik ne dėl pareigūnų, o dėl savo paties surinktų įrodymų. „Jo paties pateikta informacija vertinama kaip jo kaltės įrodymas. To dar nebuvo“, – aiškino advokatas E.Dereškevičius.
Mokėjo, kad grąžintų skolą?
AT kolegija nutarė, kad Apeliacinis teismas tinkamai neįvertino D.Norkaus pateikto garso įrašo, todėl kilo pagrįstų abejonių, ar tikrai tuometis „Vilniaus vandenų“ vadovas neėmė kyšių iš bendrovės „Utenstata“ vadovo Antano Čijunčiko.
Prokuratūra siekė įrodyti, jog „Utenstatos“ vadovas pinigus mokėjo tam, kad „Vilniaus vandenys“ įmonei greičiau grąžintų skolą, susidariusią už dumblo išvežimą.
„Vilniaus vandenys“ skolą grąžindavo dalimis, o A.Čijunčikas tikino, kad D.Norkui kaskart reikėdavo sumokėti po 6 procentus grąžintos sumos.
Utenos verslininkas teismams nesugebėjo įrodyti turėjęs pinigų kyšiams, o jų davimo tikslas, anot Apeliacinio teismo, neatitiko elementarių logikos dėsnių.
Atiduodavo įmonės pinigus?
Tačiau dalį sugrąžintos skolos kaskart atiduoti skolininkui pasirodė visai logiška AT teisėjų kolegijai. AT nutartyje svarstoma, kad „Utenstata“ – vidutinio dydžio transporto įmonė, o jos finansinė situacija leido 6 procentus gautų pajamų skirti kyšiams.
Tokia įmonės veiklos analizė nustebino advokatą E.Dereškevičių: „Turbūt pirmą kartą istorijoje nagrinėdamas skundą AT įsigilino į bendrovės ūkinę veiklą, išanalizavo pavedimų apimtį ir nusprendė, jog nėra nieko neteisėto, jei bendrovės vadovas išgrynino 6 procentus pajamų ir jas skyrė kyšiams.“
D.Norkus, nustebintas AT sprendimo, nutarė kreiptis į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją.
Savo skunde D.Norkus nurodė, kad dar kartą jį į Apeliacinį teismą siunčianti AT teisėjų kolegija pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, užtikrinančią jo teisę į trumpą baudžiamąjį procesą.
