„Susipažinus su informacija ir klausimais, kurie yra pateikti jūsų paklausime, Generalinės prokuratūros vadovybė pavedė atlikti šių bylų patikrinimą. Kai tik prokuroras, kuriam pavesta tai atlikti, susipažins su abiejų tyrimų medžiaga, prokuratūra pateiks jums savo komentarą“, – paprastai operatyviai į paklausimus atsakantis Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyrius šįsyk tokį kelių sakinių atsakymą žurnalistei rašė tris savaites.
Tiek laiko prireikė svarbiausiems šalies prokuroras, kad būtų sumąstyta, kaip gi atsakyti į du žiniasklaidos atstovės klausimus: ar Baudžiamojo kodekso nuostatos yra skirtingos Klaipėdos ir Panevėžio prokurorams bei ar tikrai šešėlinės ekonominės bei finansinės veiklos tyrimas yra tik VMI kompetencijoje?
Veikė organizuota sistema
Nuo uteniškės G.Minkštimienės, jau du dešimtmečius besiverčiančios nelegalia finansine kreditų teikimo fiziniams asmenims veikla, neturint tam privalomos licencijos ir neįsteigus įmonės, nukentėjusiems skolininkams pavyko pasiekti, kad šešėliautoja susidomėtų Panevėžio prokurorai. Pastarieji nustatė, jog ši 56 metų moteris, kurios oficialus darbo stažas tiriamuoju laikotarpiu – du mėnesiai 1997 metais ir trys 2003 – aisiais – sugebėjo išvystyti itin plačią nelegalaus, ilgus metus jokių inspektorių nepastebėto banko veiklą.
Kaip išaiškėjo, šešėlyje veikusi uteniškė nuo 1997 iki 2015 metų suteikė ne mažiau kaip 61 paskolą, surašydama ne mažiau kaip 78 paskolinius dokumentus, ir paskolino ne mažiau kaip 1 mln. 590 tūkst. litų, o palūkanų pavidalu ji uždirbo ne mažiau kaip 242,5 tūkst. litų. „Ne mažiau“ reiškia, jog pareigūnai rėmėsi tik tais vekseliais ar skolos rašteliais, kuriuos pavyko aptikti, tačiau neabejotina, kad realus banko paskolų portfelis ir uždarbis yra gerokai didesni.
Praktiškai visais atvejais paskolų dokumentai buvo surašomi su užslėptomis palūkanomis, o reikalingais atvejais notarines paslaugas teikė viena ir ta pati teisininkė.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad paskolų dydis svyravo nuo 600 JAV dolerių iki 32,9 tūkst. eurų. Maža to, veiklioji šešėliautoja sugebėdavo kosmiškai užauginti prievoles skolininkams. Pavyzdžiui, užfiksuota, kad vienam iš fizinių asmenų ji paskolino 2 tūkst. JAV dolerių, o sugrąžinti jau reikalavo 117,8 tūkst. eurų, nes skaičiavo palūkanas ne tik nuo skolos, bet ir nuo nesumokėtų palūkanų.
Kaip pažymėjo prokurorai, dažnu atveju G.Minkštimienė atsiskaičiusiems skolininkams neduodavo jokio dokumento, patvirtinančio skolos grąžinimą. „Tokiais veiksmais uteniškė atimdavo galimybę skolos gavėjams apginti savo interesus teisme“, – teigia pareigūnai.
Anot jų, veikė gerai organizuota atsiskaitymų pagal išduotas paskolas ir skolų išieškojimo laiku neatsiskaičius sistema, naudojant apgaulę, įbauginant skolininkus susidorojimu ar bandant paveikti per draugus, pažįstamus, net atimant nekilnojamąjį turtą, o pradėjus ikiteisminį tyrimą darytas poveikis nukentėjusiems ir liudytojams.
Todėl nemažai pastarųjų apklausiami teigė skolinęsi be palūkanų, tačiau pareigūnai tokius parodymus vertino kritiškai.
Rafinuoti skolų išmušinėjimo būdai
Ikiteisminio tyrimo metu taip pat išaiškėjo, kad uteniškė elgėsi itin rafinuotai išpūsdama ir išmušinėdama pinigų sumas, kurių nebuvo paskolinusi.
Štai 2012-ųjų lapkritį G.Minkštimienė paskolino A.L. vieneriems metams 20 tūkst. litų, priskaičiavus palūkanas vekselyje buvo įrašyta 9,3 tūkst. litų didesnė suma. Iki numatyto laiko grąžinus ne visus pinigus, o tik 15 tūkst. litų, uteniškė įkalbėjo moterį pasirašyti naują vekselį jau 37,3 tūkst. litų sumai – neva tai dalis likusios skolos ir susikaupusios palūkanos.
Po pusmečio nelegali kreditorė paprašė A.L. perrašyti vekselį, nes neva buvo neteisingai įrašytas G.Minkštimienės asmens kodas. Bankininkė pažadėjo, kad grąžins skolininkei ankstesnį paskolos dokumentą, tačiau, kaip išaiškėjo ikiteisminio tyrimo metu, ji A.L. atidavė ne senesnio vekselio originalą, o kopiją.
Dar po kurio laiko aferistė kreipėsi į Utenos 4-ąjį notarų biurą su prašymu išduoti vykdomąjį dokumentą abiems vekseliams ir nukulniavo pas antstolius išmušinėti iš A.L. jau 74,6 tūkst. litų skolą.
Panašiai nutiko ir kitai skolininkei R.B. Pastaroji pasiskolino 6 tūkst. litų, per kelerius metus kreditorei kaip skolą ir palūkanas sumokėjo 13 tūkst. litų. Kadangi sutiko perrašyti vekselį, nes neva pasibaigė jo galiojimo laikas, po kurio laiko iš antstolių sužinojo, jog turi naują 13,8 tūkst. litų skolą.
Prieš keliolika metų K.J. pasiskolino iš G.Minkštimienės 2 tūkst. JAV dolerių. Trylika metų vyriškis vis mokėjo uteniškei niekaip nesibaigiančią skolą bei palūkanas ir sumokėjo ne mažiau kaip 100 tūkst. litų.
2013-ųjų gruodį K.J., kaip teigia prokurorai, paveiktas kreditorės psichologinės prievartos (neva ši pagrasinusi, jog skolininkas bus išvežtas į mišką ir suluošintas, be to, bus paimtas vaikas, darydama spaudimą reikalavo sumokėti vienašališkai skaičiuojamas palūkanas) pasirašė vekselį 117,8 tūkst. eurų sumai. Nuo 2014-ųjų antstoliai, remdamiesi tos pačios Utenos 4 –ojo notarų biuro notarės išduotu vykdomuoju dokumentu, išieško iš K.J. milžinišką 406,7 tūkst. litų skolą, kurios jis niekada nesiskolino.
Bendravimą su šešėline bankininke visam gyvenimui įsimins ir A.N. Šis vyriškis iš nelegalios kreditorės pasiskolino 34,1 tūkts. litų. Per penkerius metus A.N. ne tik grąžino 32,2 tūkst. litų, bet ir perrašė moteriai šešis lengvuosius automobilius, kurių bendra vertė beveik 40 tūkst. litų.
Nepaisant to, G.Minkštimienė vis nurodydavo, kad skolininkas vis dar nėra pilnai atsiskaitęs. Per ateinančius trejus metus jis pasirašė dar aštuonis skolos vekselius, manydamas, jog suma kaskart didėja tik dėl to, kad prie buvusios skolos pridedamos susikaupusios palūkanos. Dabar antstolis iš A.N. išieško 175,6 tūkst. litų skolą pagal visus aštuonis vekselius.
Aferistę nuteisė, bet skolos liko
Nors Utenos apylinkės teismas buvo ganėtinai palankus vertindamas uteniškės Gražinos Minkštimienės šešėlinę kreditų teikimo fiziniams asmenims veiklą, Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija tenkino apygardos prokuratūros prokuroro Vytauto Sabaliausko apeliacinį skundą ir konstatavo, jog pirmosios instancijos teismo paskelbtas verdiktas, išteisinantis moterį dėl nelegalios finansinė veiklos, prieštarauja byloje surinktiems duomenims.
Kolegija pripažino verslautoją kalta pagal Baudžiamojo kodekso 202 str. inkriminuojamas veikas – neteisėtas vertimasis licencijuojama veikla, neturint leidimo ir neįregistravus įmonės, versliškumas, stambus šios veikos mastas, pavojingumas visuomenei ir kita – bei paskyrė jai 9,5 tūkst. eurų baudą.
Taip pat uteniškė nuteista laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams, pagal Baudžiamojo kodekso 182 str. – už tai, kad ji sukčiaudama apgaulės būdu įgijo didelės vertės turtines teises į apgautų skolininkų turtą.
Teisme nepaneigti ir ikiteisminio tyrimo metu nustatyti duomenys, jog nelegali bankininkė nuo savo veiklos nesumokėjo mažiausiai 25 tūkst. litų gyventojų pajamų mokesčio, 26,5 tūkst. litų valstybinio socialinio draudimo bei 8 tūkst. litų privalomų sveikatos draudimo įmokų ir tokiu būdu padarė nemažą žalą valstybei.
Tačiau išgalvotai didelių sumų niekada nesiskolinę žmonės taip ir liko pakabinti tarp dangaus ir žemės – nei pirmosios, nei aukštesnės instancijos teismai, nustatę, jog aferistė neteisėtai įgijo teises į savo skolininkų turtą, neaptarė, ką gi toliau daryti nukentėjusiems asmenims, tad jie tebėra skolingi tuos milžiniškus pinigus, kurių niekada nesiskolino.
Ir S.Gaidjurgio šešėlis
Nors nuo uteniškės bankininkės nukentėję asmenys nėra visiškai patenkinti Panevėžio apygardos teismo sprendimu, tačiau vis dėlto jie gali švęsti nors ir nedidelę, bet pergalę. Visai kas kita klaipėdiečių, aplinkybėms susiklosčius tapusių 84 metų nelegalios bankininkės Modestos Balsienės skolininkais, situacija.
Uteniškės ir uostamiesčio veikėjos veikos yra taip panašios, kad G.Minkštimienės byloje tereiktų pakeisti sumas, kai kurias aplinkybes bei epizodus ir būtų galima įrašyti pajūrio šešėlinės kreditorės pavardę. Tačiau skirtumas tas, kad, kitaip nei Panevėžyje, nuo analogiškos šešėliautojos M.Balsienės bet kokie ikiteisminiai tyrimai „nubėga“ kaip vanduo nuo žąsies.
VMI centrinė būstinė, atsakydama į žurnalistės klausimus, nepaneigė, jog per kelis dešimtmečius nelegalaus uostamiesčio banko gyvavimo laikotarpį M.Balsienė nuo šios veiklos valstybei nesumokėjo nė cento ir neturi finansinei paskolų veiklai privalomo juridinio asmens statuso bei leidimo. Tiesa, prieš penkerius metus gavę gyventojo pranešimą inspektoriai surengė patikrinimą ir aptiko beveik 60 paskolų „be palūkanų“, o paskolintų lėšų suma siekė beveik milijoną litų.
Patikrinus kreditorės banko sąskaitų išrašų duomenis, rasta, kad dar 9 asmenys nuolat darė pavedimus į klaipėdietės sąskaitas ir jai pravedė dar beveik 100 tūkst. litų. Kuo remiantis svetimi žmonės buvo tokie dosnūs, inspektoriams nustatyti nepavyko. Be to, Registro centro duomenų bazėje buvo aptikti ir 38 nekilnojamojo turto hipotekos atvejai, kai hipotekos registratorė buvo M.Balsienė.
Šie duomenys nustatyti remiantis tik notariškai patvirtintomis sutartimis ar kitaip fiksuotais „matomais“ paskoliniais dokumentais. Žurnalistei besidomint šios veikėjos bizniu, pavyko surasti liudytojų, kurie patvirtino skolinęsi kreditorės namuose pasirašydami skolos raštelius, ir šie oficialiai niekur nefigūruoja. Tikėtina, kad tokių raštelių M.Balsienės slaptoje saugykloje yra ne vienas ir ne du.
Patikrinimo metu moteris VMI nurodė, kad, be viso kito, banko sąskaitose turi beveik 500 tūkst. litų santaupų. Pagrįsti savo pajamų kilmės ji negalėjo.
Kaip ir uteniškės atveju, uostamiesčio šešėlio veikėja per kelis dešimtmečius savo nelegalios veiklos sukūrė visą sistemą, kaip ir kam išduoti paskolas bei kas darytina tais atvejais, kai reikia ne tik susigrąžinti skolas, bet ir išmuši prifantazuotas sumas.
Jos neoficialioje komandoje darbuojasi dvi tos pačios Klaipėdos notarės, interesus teismuose gina advokatas, anksčiau dirbęs kontoroje, kuri atstovavo uostamiesčio banditui Sigitui Gaidjurgiui, „išmušinėtoju“ buvo pasamdytas dabar už svetimo turto pasisavinimą stambiu mastu teisiamas Sergejus Juzikas, o valstybės vardu visus kreditorės skolininkus jau daug metų muštruoja viena ir ta pati antstolė.
Tarp bankininkės pagalbininkų – ir jos sūnus Arvydas, kartu su žmona Dalia taip pat vertęsis nelegaliais kreditais.
Skolas išmušinėja dukart
Analogiškai kaip ir kitame Lietuvos gale, klaipėdietė, kaip pasakojo su žurnaliste bendravę liudytojai, grąžinant skolas dalimis neduoda jokio tai patvirtinančio dokumento arba tokie gali ir paslaptingai pradingti.
Taip, pasitikėdamas kreditore, į nepavydėtiną situaciją pateko Klaipėdos verslininkas A.B. Per tris kartus jis pasiskolino bei padėjo pasiskolinti draugui, sutikdamas, kad skolos raštelis būtų surašytas jo vardu, 95 tūkstančius litų, iš kurių 20 tūkstančių buvo užslėptos palūkanos. Vyrai M.Balsienei skolas veždavo dalimis, niekada negaudavo jokio pakvitavimo dėl pinigų grąžinimo.
Anot A.B., kai visos skolos buvo grąžintos, kreditorė pažadėjo sunaikinti paskolinius raštelius. Bet po ketverių metų, gavęs pranešimą iš teismo, klaipėdietis sužinojo, jog turi darsyk grąžinti ne tik jau išmokėtą sumą, bet ir 35 tūkstančius litų delspinigių. Maža to, teismas patenkino ir M.Balsienės reikalavimą taikyti restituciją prieš kelerius metus įvykusio namo pardavimo sandoriui, tad dabar bendraskolininkiais tapo niekuo dėti naujieji turto šeimininkai.
Du kartus tą pačią skolą teismo sprendimu teks sumokėti ir klaipėdietei B.Š. Pasiskolinusi 10 tūkstančių litų, iš kurių 2400 litų buvo sutartos palūkanos, dabar moteris vėl privalo sumokėti ne tik jau grąžintą skolą, bet ir nemažus priskaičiuotus delspinigius.
Skuodo gyventoja, kaip ir kiti, skolas grąžinusi dalimis, bet negavusi jokio tai patvirtinančio M.Balsienės surašyto raštelio, į savo miesto apylinkės teismą vyko tiesiai iš gimdyklos. Tądien kūdikį pagimdžiusi moteris teismo posėdyje iš paskutiniųjų bandė įrodyti, jog nebėra skolinga. Dabar antstolė iš moters tebeišieško keliolika tūkstančių litų skolos bei nemažus delspinigius.
Su teismais susidūrė ir klaipėdietė D.B. Ji M.Balsienę pažįsta dar nuo mokyklos laikų – pastaroji dėstė jai rusų kalbą vienoje iš uostamiesčio vidurinio ugdymo įstaigų. Susitikusios po keliasdešimties metų jos jau sprendė kredito suteikimo klausimą, o neseniai buvusi mokinė daugiau kaip pusmetį praleido Panevėžio moterų pataisos namuose.
Kaltinimai sukčiavus ikiteisminiame tyrime, kuriame kreditorė buvo pripažinta nukentėjusiąja, buvo pateikti praėjus vos devyniems mėnesiams po to, kai buvo negrąžinta, D.M. teigimu, 83 tūkst. litų, o M.Balsienės tvirtinimu, 113 tūkst. litų skola.
Kita klaipėdietė buvusi kriminalinės policijos pareigūnė iki šiol vaikščioja su apykoje. Civiliniai paskoliniai santykiai su uostamiesčio kreditore užsispyrusiai skolininkei, nesutikusiai grąžinti tiek, kiek nepasiskolino, M.Balsienės iniciatyva baigėsi baudžiamąja byla, teistumu ir trejų metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant metams. Iki šiol antstolė iš R.S. vien kreditorės naudai siekia išieškoti beveik 80 tūkst. eurų.
Savo bendravimo su Klaipėdos šešėline veikėja drastiškų istorijų žurnalistei yra papasakoję ir daugiau buvusių ir tebeesamų klaipėdietės skolininkų.
Turi neliečiamumo statusą
Tarp šešėlinės uostamiesčio bankininkės klientų – ne tik verslo bėdų prispausti miestiečiai, bet ir buvę bei esami teisėsaugos pareigūnai. Kas gali paneigti, kad tai yra viena iš priežasčių, kodėl, kiek bebūtų skundų ar prašymų pradėti ar atnaujinti ikiteisminius tyrimus, visi iki vieno buvo nutraukti ar priimti kiti procesiniai nutarimai, kurie iš esmės reiškia, kad ši šešėliautoja Klaipėdoje turi neliečiamumo statusą.
Štai 2015 m. pavasarį, pasirašydamas eilinį nutarimą neatnaujinti ikiteisminio tyrimo dėl M.Balsienės veiklos, tuometis Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Vytautas Jurkevičius, vienu metu įvardytas net kaip galimas kandidatas į Generalinio prokuroro postą, nurodė, jog prokurorai neva neradę nei nelegalaus sisteminio versliškumo, nei mokesčių vengimo, nei neteisėto praturtėjimo požymių.
Maža to, yra sukakęs senaties terminas, tad moteriškei netaikytinos net tuomet dar Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytos sankcijos. Be to, anot prokurorų, didžioji dauguma liudytojų apklausiami parodė, kad jiems tas M.Balsienės milijonas litų buvo paskolintas be palūkanų.
Remiantis šiomis aplinkybėmis patyliukais buvo numarintas ir VMI prašymas ištirti šešėlinės veikėjos veiklą, o mokesčio administratorius apie tai atsitiktinai sužinojo tik po dvejų metų.
Prokurorai stengiasi nesikišti
Kad Klaipėdos apskrities teritorijoje galioja kitos Baudžiamojo kodekso nuostatos nei, tarkime, Panevėžyje, pokalbyje su žurnaliste bandė įtikinti ir Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Simonas Minkevičius. Tiesa, jei anksčiau ne vienerius metus klaipėdiečiai pareigūnai M.Balsienės atveju akcentavo šios nelegalės veiklai taikytiną senaties terminą, dabar pasitelkiami jau kiti argumentai.
Prokuroras S.Minkevičius žurnalistei sakė žinąs, jog nelegali kreditavimo veikla, ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Lietuvoje yra pakankamai išplėtotas verslas, kuris ypač išsikerojo, kai skolinimo galimybes sugriežtino bankai.
„Ta nelegali industrija pakankamai išplėtota. Bet aš nelabai žinau ir nelabai galiu žinoti tikruosius mastus, nes po to, kai Aukščiausiasis teismas suformavo praktiką, kad tai nėra nusikalstama, teisėsauga būtent per baudžiamosios teisės prizmę stengiasi ir nesikišti. Aukščiausias teismas yra pasisakęs, kad kriminalizuoti tokių veikų negalima ir jos turi būti nagrinėjamos mokesčių administravimo teisės ribose, ir tai turi daryti ne prokuratūra ir ne policija. Tai turi daryti mokesčių administratorius. Gavęs informacijos apie tokius žmones, mokesčių administratorius turi juos identifikuoti ir apmokestinti jų gaunamas pajamas“, – žurnalistei teigė S.Minkevičius, kalbintas beveik tuo pačiu metu, kai Panevėžio apygardos teismas jau nagrinėjo G.Minkštimienės nelegalaus kreditavimo verslo bylą ir miesto prie Nevėžio apygardos prokuratūros kardinaliai priešingą poziciją.
Paklaustas, o kaip gi tuomet turi būti traktuojamas tokių nelegaliai veikiančių asmenų akis badantis neteisėtas praturtėjimas, prokuroras teigė: „Jei Aukščiausiasis teismas konstatuoja, jog tokia kreditavimo veikla nėra nusikalstama, tai ir toks praturtėjimas nėra nusikalstamas“.
Kreditorė turi „stogą“?
Tokią nesikišimo politiką savo kailiu patyrė į M.Balsienės pinkles patekę skolininkai, kurie bandė ieškoti pagalbos pas uostamiesčio prokurorus ir tikėjosi būti apginti nuo kreditorės sukčiavimo, savivalės, neegzistuojančių skolų išmušinėjimo, t.y. to, už ką uteniškė G.Minkštimienė nuteista laisvės atėmimo bausme. Bet Klaipėdoje galioja kiti įstatymai.
Negelbėja ir mokesčių administratorius: VMI komentuoja, kad ji ne tik neturi pakankamai instrumentų nustatyti tikriesiems nelegalių veiklų mastams ir tikrųjų nuo valstybės nusuktų mokesčių dydžių (pavyzdžiui, negali patekti į fizinių asmenų būstus, negali daryti kratų), bet ir nėra įgaliota tramdyti sukčiautojus.
Paklaustas, kodėl išsamiai patikrinti M.Balsienės pajamas bei jų pagrįstumą į VMI tik pernai rudenį kreipėsi nukentėjusio asmens skundą gavusi Generalinė prokuratūra, o ne prieš tai to paties žmogaus bei ankstesniais metais nemažai kitų asmenų prašymų sulaukę klaipėdiečiai prokurorai, S.Minkevičius atsakyti negalėjo.
„Prokurorė, surašydama nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, nenurodė, kad čia gali būti kito pažeidimo sudėties. Nežinau, kodėl ji nerado teisinio pagrindo kreiptis į VMI“, – pats stebėjosi Klaipėdos apygardos prokuratūros vadovas.
„Kai susiduri su vienu prokuroro neveikimo atveju, gali galvoti, jog tai aptingęs, neaktyvus, didesnių karjeros ambicijų neturintis pareigūnas. Be kai toks neveikimas kartojasi nuolat, peršasi mintis, jog tam yra tam tikrų priežasčių“, – teigia kai kuriems M.Balsienės skolininkams atstovaujantis klaipėdietis teisininkas Arvydas Ektis, jau anksčiau išsakęs nuomonę, jog garsioji Klaipėdos šešėliautoja akivaizdžiai turi „stogą“.
Girdėjęs gandų, kad moteriškė turinti labai rimtą užtarimą jo vadovaujamoje prokuratūroje, prasitarė ir S.Minkevičius.
„Bet tokiems teiginiams turi būti labai rimtas pagrindas. Štai neseniai surašiau teikimą vienam iš mūsų prokurorų – buvo požymių, jog pasitelkus jį norima pagąsdinti skolininką ir neteisėtai išmušti skolas“, – sakė pareigūnas.
Buvęs Klaipėdos apygardos prokuratūros vadovas, o dabar advokatas bei kandidatas į teisingumo ministrus Giedrius Danėlius žurnalistei teigė manąs, jog vis dėlto didžioji dalis uostamiesčio prokurorų yrą sąžiningi ir paiso įstatymų.
Namuose – pinigų saugykla
M.Balsienė gali pasigirti ne tik didelėmis sąskaitomis banke bei tuo, kad antstoliai iš skolininkų išieško jos naudai kelis šimtus tūkstančių eurų, bet ir didžiuliu 300 kvadratinių metrų namu uostamiestyje, kuriame gyvena kartu su sūnumi bei marčia ir kuriam įsigyti niekaip nebūtų pakakę kuklių pedagogės bei jos artimųjų atlyginimų.
Su žurnaliste kalbėdama apie paskolų verslą ir tai, iš kur atsirado pinigų kreditams dalinti bei savo gerovei kurti, moteris pateikė įvairių versijų, viena iš kurių – didžiulius pelnus davusi namuose pagamintų konditerijos gaminių pardavimai turgavietėse, tarp jų ir kaimyninės Karaliaučiaus srities miestuose.
„Keturiasdešimt metų atidirbau mokyklose ir dvidešimt vienerius turguje, ten paprekiaudavau ir taip užsidirbau maišus pinigų. Nepriklausomybės pradžioje, kai visi landsbergiai dalijosi valstybės turtus, niekas nesirūpino, kad būtų mokami valstybei mokesčiai, aš ir nemokėjau. Taip užsidirbau milijonus“, – apie pyragų verslą kalbėjo moteris.
Moteris nuogąstavo, jog išsikeitus vadinamuosius vagnoriukus, gerokai sumažėjo turėtų milijonų skaičius, tačiau vis tiek ji gavusi du milijonus litų. Pinigų buvę tiek daug, kad, klaipėdietės teigimu, ji savo name jiems saugoti buvo paskyrusi vieną kambarį.
Nustatyti, kiek ir kieno iš tikrųjų milijonai sukasi šiame versle, kaip aiškėja, nėra kam – nuo 2013 m. nei VMI, nei prokurorai to padaryti neva nesugeba.
„Nė iš vieno žmogaus nepaėmiau nė centro palūkanų. Darau labdarą. Ateina žmonės, paprašo, padedu, paskolinu kaip labdarą. Noriu padaryti žmonėms gerus darbus“, – tikina klaipėdietė ir aiškina, kad nesant pajamų nuo šios veiklos ir dabar nemoka mokesčių valstybei.
