Kodėl į Neringos savivaldybės biudžetą nepateko apie 9 tūkstančius eurų rinkliavos už įvažiavimą į Kuršių nerijos nacionalinį parką?
Beveik metus šį galvosūkį narpliojęs, 120 liudytojų išklausęs teismas pagaliau padėjo tašką painioje byloje.
Alksnynės kelio kontrolės poste dirbęs neringiškis A.Stirbys aiškino visus iš kurorto svečių surinktus pinigus palikdavęs kasoje, bet Klaipėdos apylinkės teismas tokia jo versija nepatikėjo.
Įstatymus pažeidęs kontrolierius turės sumokėti 2260 eurų baudą už svetimo turto pasisavinimą.
Jis taip pat įpareigotas atlyginti Neringos savivaldybei padarytą finansinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.
Negaudavo rinkliavos kvitų
Kelio ruože Smiltynė–Nida dirbusiam A.Stirbiui pateikti kaltinimai, kad jis, prieš trejus metus Alksnynės poste neteisėtai naudodamas tris bekontaktes korteles, į draustinį praleido 916 autotransporto priemonių ir neįmokėjo į kasą pinigų.
Kasininkas pateko į įtarimų šešėlį po to, kai viena poilsiauti į Kuršių neriją vykusi lengvojo automobilio vairuotoja savivaldybei pasiskundė Alksnynės poste gavusi neįgaliesiems skirtą kvitą už ekologinę rinkliavą, sumokėtą įvažiuojant į draustinį.
Tikrindami moters skundą auditoriai išarė dar platesnę vagą – išsiaiškinta, kad vasaros įkarštyje naudojant tas pačias korteles į nacionalinį parką per dieną kartais buvo praleidžiama nuo 20 iki 80 lengvųjų automobilių.
Viena kortelė priklausė Neringos gyventojui, o kitos dvi jau nebegaliojo.
Kasininką prislėgė įtarimai
Pradėję ikiteisminį tyrimą dėl galimo sukčiavimo ir svetimo turto pasisavinimo prokurorai nustatė, kad pagal įtartinas korteles 2015-ųjų vasarą surinkti pinigai iš tikrųjų nebuvo fiksuojami kasoje, praleistų automobilių keleiviai negaudavo mokestį patvirtinančių kvitų.
Alksnynės posto kontrolierių A.Stirbį prislėgė įtarimai dėl kurorto savivaldybei priklausiusių beveik 9 tūkst. eurų ekologinių mokesčių pasisavinimo, bet vyras kaltu neprisipažino.
Ikiteisminio tyrimo metu tylėjęs vyras iš pradžių atsisakė duoti parodymus ir Klaipėdos apylinkės teisme, pareiškė kalbėsiąs, kai pasisakys nukentėjusiąja pripažintos savivaldybės atstovai ir kiti prokurorų nurodyti liudytojai, kurių parodymais buvo grindžiami kaltinimai.
Gynybos versija žlugo
Bylą nagrinėjusią teisėją Rasą Stonkuvienę užgriuvo nelengva našta – jai būtų reikėję iškviesti ir apklausti daugiau kaip 900 per Alksnynę įvažiavusių kelio kontrolės posto elektroninės sistemos užfiksuotų liudytojų iš įvairių Lietuvos vietovių, kurie tą vasarą lankėsi Kuršių nerijoje.
Vėliau A.Stirbys šiek tiek atlyžo: „Nereikalauju apklausti visų, bet pagrindiniai liudytojai, tarp kurių yra savivaldybės darbuotojų, teisme patys turėtų paaiškinti, kaip Alksnynėje veikia kelio kontrolės posto sistema, kaip išduodami leidimai, o paskui jau kalbėsiu ir aš.“
Dokumentų valdymo skyriaus specialistė Inga Kairytė patikino, kad juridiniams ir fiziniams asmenims leidimai nemokamai įvažiuoti į draustinį suteikiami metams Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus nurodymu. Tik savivaldybės specialistai gali aktyvinti įvažiavimo korteles.
Paaiškėjo, kad pasibaigus bekontakčių kortelių galiojimo terminui pamiršę arba dėl kitokių priežasčių nepratęsę savo leidimų asmenys galėdavo per Alksnynės postą įvažiuoti į Kuršių nerijos teritoriją. Nenustatyta, kad A.Stirbys su tokiais asmenimis buvo susitikęs, bendraudavo, dalydavosi poste nugvelbtais mokesčių pinigais, o ne pats visus susišluodavo. Veikiausiai vyras veikė vienas.
Teisme A.Stirbys dangstėsi techninių gedimų versija, bet ji subliūško sulyginus kompiuterių duomenis apie praleistas mašinas, išduotus čekius ir į kasą perduotus pinigus.
