Parašyti šį tekstą autorių paskatino nerimas dėl Peru vis įkliūvančių lietuvių, kurie į Europą bando gabenti kokainą.
„Žmonės iš kitų šalių nė neįtaria, kokios čia baisios kalinių sąlygos ir nesupranta, kaip efektyviai veikia policija nustatant ir suimant narkotikų gabentojus, vadinamuosius mulus. Noriu, kad žmonės suprastų šios veiklos rimtumą ir galimas pasekmes. Mano ketinimai yra vien patriotiniai. Noriu, kad čia pagaunamų lietuvaičių sumažėtų arba tokių iš viso nebūtų“, – tvirtina straipsnio autorius.
Šį tekstą rašė išeivis iš Lietuvos, jau ne vienerius metus gyvenantis Peru. Garantavusi jam anonimiškumą, redakciją negali atskleisti daugiau duomenų apie jį patį. Tačiau jo tapatybę redakcija yra patikrinusi.
Tekstui parengti naudota nemažai viešai prieinamų šaltinių, kurių autentiškumu redakcija irgi galėjo įsitikinti.
***
Pastaraisiais metais atpigus kelionėms vis daugiau žmonių keliauja norėdami pažinti kitas, dar nematytas šalis. Nemažai žmonių renkasi ir egzotiškąsias Pietų Amerikos vietoves. O viena iš patraukliausių Pietų Amerikos šalių turistams yra Peru.
Ši vieta turistus iš viso pasaulio, taip pat ir Lietuvos, traukia savo klimatu, kitokia virtuve, archeologinėmis vietomis ir vienu iš kelių garsiųjų pasaulio stebuklų Machu Picchu (Maču Pikču – inkų XV–XVI a. tvirtovės griuvėsiai Peru, Maču Pikču kalno šlaite, 2350 m aukštyje virš jūros lygio, prie Urubambos upės, 70 km į šiaurę nuo Kusko. 1532 m. visi Maču Pikču gyventojai paslaptingai išnyko. – red. past.).
Tačiau ne visi į Peru užsuka pasigrožėti turistinėmis vietomis ar tiesiog pasimėgauti geru vietos oru. Kai kurie atvyksta turėdami visai kitokių ketinimų. Juk niekam nėra paslaptis, kad Peru yra viena iš didžiausių kokaino gamintojų ir tiekėjų Pietų Amerikoje.
Vietos laikraščio gestion.pe teigimu, Peru pagaminama daugiau nei trys šimtai tonu kokaino per metus. Tad šalis užima antrą vietą regione pagal šio narkotiko gamybą ir tiekimą kitoms šalims.
Kai kurie neoficialūs šaltiniai teigia, kad šios narkotines medžiagos gamybos apimtys šalyje gali siekti net apie penkis šimtus tonu per metus. Vietos šaltinio adnina.pe teigimu, net 90 proc. kokaino atsiduria Europos rinkoje.
Ir šioje vietoje kyla klausimas, kaip ši medžiaga atkeliauja iki Europos? O atsakymas yra labai paprastas: nemažai neva turistiniais tikslais keliaujančiu žmonių kvaišalus į Europą gabena savo lagaminuose, prisilipdę prie kūno ar net savo organizmuose. Tarp tokių kokaino gabentojų, dar vadinamų mulais, yra ir lietuvių.
Trys pagrindiniai scenarijai, kaip tampama mulu
Neoficialių šaltinių teigimu, vien Peru šiuo metu laisvės atėmimo bausmes už kokaino gabenimą atlieka penki lietuviai. Dar trys lietuviai, sulaikyti 2017 metais, laukia teismo proceso.
Pastarųjų metų statistika tikrai nedžiugina, kadangi tokių atvejų, kai su kokainu įkliūva lietuviai, nemažėja. Kaip tik atvirkščiai – jų daugėja. Lietuviai kokainą gabeno savo organizmuose arba bagaže.
Atsakyti į klausimą, kaip lietuviai atsiduria šiame nelegaliame versle, nėra lengva. Daugelis sulaikytųjų vengia apie tai pasakoti, nes prieš įsiveliant į šią veiklą, jiems būna grasinama labai liūdnomis pasekmėmis, jei kam nors atskleistų informaciją, susijusią su kokaino gabenimu ar žmonėmis, kurie visą tai organizavo.
Antra vertus, internete randami vaizdo siužetai ir ankstesnių tyrimų išvados atskleidžia tris pagrindinius scenarijus, kaip žmonės įtraukiami į kokaino gabenimą. Visų pirma, žmonėms dar būnant Lietuvoje pasiūloma lengvai užsidirbti nemažai pinigu. Vilionės paįvairinamos faktu, kad būsimiesiems mulams siūloma keliauti į egzotišką šalį neišleidžiant ne vieno euro.
Šiuo žmonių verbavimu užsiima Lietuvoje veikiančios nusikalstamos grupuotės, kurios palaiko glaudžius ryšius su Peru esančiais narkotinių medžiagų tiekėjais.
Kitas nusikalstamų grupuočių būdas surasti mulus – potencialius gabentojus verbuoti vietoje. Peru sostinės Limos Jorge Chavezo oro uostą dažnai stebi vietinių nusikalstamų grupuočių nariai. Pastebėję vienišą žmogų arba vienišą porą, verbuotojai juos kartais seka iki viešbučio arba kitos vietos ir pasiūlo lengvai užsidirbti nemažą sumą pinigų.
Dalis žmonių susigundo šia galimybe. Kai kuriems žmonėms verbuotojai pasako tiesa – kad jų lagaminuose bus sudėtas kokainas. Kitiems, mažiau drąsiems, jie pasakoja apie tai, kad tik reiktų parvežti kažkieno pamirštą lagaminą, kokius nors sendaikčius ar kitus neįtartinus objektus, kuriuose ir būna paslepiamos narkotines medžiagos.
Galiausiai paskutinis būdas – kai kurie žmonės sąmoningai atvažiuoja pirkti narkotinių medžiagų. Jie bando apeiti tarpininkus ir taip siekia padidinti pelną. Šie žmonės gerai žino, ko atvažiavo į šalį ir pilnai supranta, ką daro. Kokaino kaina, kol kvaišalai iš Peru atkeliauja iki Europos, išauga kelis kartus.
Kokaino gabentojus gaudo elitinės policijos pajėgos
Narkotikų gabenimu užsiimančių žmonių kūrybiškumui ir vaizduotei ribų nėra. Vieni kvaišalus slepia lagaminu detalėse: sienelėse, rankenose. Kiti veža įvairiausius daiktus, kurių viduje būna slepiami narkotikai. Treti kokainą deda į specialias pakuotes, prisitaikančias prie skirtingų formų, ir jas lipdo prie kūno.
Tačiau pats pavojingiausias būdas gabenti šiai kontrabandai yra vežti kvaišalus savo organizme. Žmonės tiesiog ryja kapsules, pripildytas kokaino. Jei bent viena šių kapsulių praplyštų, jų gabentojui grėstų mirtis.
Verta pažymėti, kad ir kokie išradingu būtų kokaino gabentojai, vietos policija žino apie didžiąją daugumą būdų, kaip gabenami kvaišalai. Daugelis mulų įkliūna šalies oro uostuose, kai narkotines medžiagas bando išgabent iš šalies.
Vėliau dauguma pagautųjų tvirtina girdėję, kad čia pareigūnai yra prastai apmokyti, neturi geros įrangos, yra korumpuoti, lengvai paperkami. Šie mulai būna prisiklausę kalbų, kad veža visi, o pareigūnai nieko nepagauna.
Kai kurios gaujos gabentojus tikina, jog pareigūnams sumokėta už tai, kad mulą praleistų netikrinę.
Tačiau šie pasakojimai ir kalbos iš tiesų neatitinka tikrovės. Už kvaišalų gabenimo prevenciją Peru yra atsakingas nacionalines policijos DIRANDRO kovos su narkotikais padalinys (isp. Division Anti Droga). Iš tiesų, jame dirba vieni iš garbingiausių ir geriausiai apmokytų pareigūnų šalyje.
Pasak informacijos, pateikiamos DIRANDRO tinklapyje, šiam policijos padaliniui pagalbą mokymais ir įranga teikia JAV ir Europos elitiniai teisėsaugos padaliniai, turintys didžiulės patirties kovojant su narkomafija. Tai ir Jungtiniu Amerikos Valstijų DEA (angl. Drug Enforcement Agency), vokiečiu kriminalinė policija BKA, CIFAD iš Prancūzijos, bei olandų policijos pajėgos.
Iš Pietų Amerikos vykstančiųjų patikrinimai vyksta labai intensyviai, tad ir išaiškinamų mulų skaičius yra labai didelis. Svarbu žinoti tai, kad žmonės, keliaujantys iš karštųjų Pietų Amerikos šalių, būna skenuojami net kelis kartus. Ieškant pavojingų daiktų ir narkotinių medžiagų žmonės skenuojami išvykimo šalyje, vėliau – kertant Šengeno sienas. Tai jau gali būti Ispanijoje, Prancūzijoje, Olandijoje ar Vokietijoje.
Perų kalėjimai nė iš tolo neprilygsta lietuviškiems
Už šį narkotinių medžiagų kontrabandą numatoma laisvės atėmimo bausmė gali siekti nuo šešerių iki dvidešimt penkerių metų. Tad paskutinis dalykas, kurį norėtųsi aptarti, yra įkalinimo sąlygos Peru kalėjimuose. O jie iš tiesų nė iš tolo neprimena lietuviškų.
Peru kalėjimai – tai perpildytos ir labai prastomis gyvenimo sąlygomis pasižyminčios įkalinimo vietos. Kai kuriuose iš jų vienoje erdvėje gyvena net iki trisdešimties kalinių.
Toks žmonių kiekis vienoje vietoje visada sukuria tarpusavio trintį, susidaro palankios sąlygos konfliktams, kurie dėl prižiūrėtojų stygiaus ne visada baigiasi laimingai. Maža to, kai kurie buvę kvaišalų gabentojai, tapę kaliniais, tampa ir narkotikų vartotojais.
Dažnu atveju, narkotikų kaliniams parūpina jų prižiūrėtojai. Bent jau taip teigia patys įkalintieji.
Kai kurie kaliniai pradėję vartoti narkotikus prasiskolina ir dėl to dažnai kyla grėsmė net jų gyvybei. Reikia turėti galvoje, kad dėl patalpų stygiaus Peru kalėjimuose bendrose erdvėse kartu kali visokio plauko nusikaltėliai – ne tik mulai, bet ir vagys bei žmogžudžiai.
Beje, maistas čia irgi nėra pačios geriausios kokybės.
Tad galvojantiems lengvai užsidirbti reiktų gerai pagalvoti ir apie laukiančias pasekmes. Praleisti daugybę metų toli nuo namų, ne pačiose geriausiose įkalinimo įstaigose, vargu ar verta dėl to pažadėto ne visai švaraus uždarbio.
