Kaip pranešė prokuratūra, 2016 metų lapkričio pavakarę į Bendrąjį pagalbos centrą (BPC) paskambino vienos bendrovės direktorius ir vienintelis akcininkas J.D. Vyras pranešė, kad netoli Visagino pateko į avariją – nesuvaldė automobilio „Mercedes Benz“ ir nuvažiavo nuo kelio į griovį.
Vairuotojas paprašė iškviesti policiją, nes bendrovei priklausantis 2014 metais pagamintas automobilis draustas „Kasko“ draudimu, todėl jis nenorįs vėliau turėti nemalonumų su draudikais.
Apie tai, kad pats vairavo į avariją patekusį automobilį, J.D. vėliau parašė ir paaiškinime policijai, prašyme draudimo bendrovei. Pastaroji būtų turėjusi J.D. sumokėti 23 tūkst. 859 eurus, tačiau žalos atlyginimo procedūrą sustabdė paaiškėjus naujoms avarijos aplinkybėms.
Paaiškėjo, kad J.D. bendrovės automobiliu važiavo ir jį avarijoje apgadino direktoriaus gyvenimo draugė, neturinti teisės vairuoti. Kai ji po avarijos paskambino, pora susitarė, kad kaltę dėl autoįvykio prisiims J.D.
Dėl sukčiavimo bei dokumentų klastojimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jį atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai, o jiems vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Tomas Uldukis.
Kaltinimai šioje byloje buvo pateikti J.D. ir juridiniam asmeniui, jam priklausančiai bendrovei, kuriai turėjo būti pervesta draudimo išmoka. Į avariją patekęs automobilis priklauso lizingo įmonei, tačiau minėta bendrovė yra jo valdytojas.
Šiemet vasarį Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė nuosprendį, kuriuo minėtai bendrovei dėl pasikėsinimo sukčiaujant įgyti didelės vertės svetimą turtą bei dokumentų suklastojimo skirta 300 MGL (11 tūkst. 298 eurų) dydžio bauda. Už tokius pačius nusikaltimus teismas kaltu pripažino ir šios bendrovės vadovą bei vienintelį akcininką, 34 metų J.D. Jam skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, atidedant jos vykdymą 1 metams. Nuteistasis taip pat privalo sumokėti 25 MGL (941 euro) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Šį nuosprendį nuteista bendrovė apskundė. Tačiau Vilniaus apygardos teismas birželio 21 dieną bendrovės apeliacinį skundą atmetė.
Apeliacinės instancijos teismas teigė neturįs pagrindo konstatuoti , kad pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas juridinį asmenį, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ar padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą.
„Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą“, – teigiama teismo nutartyje.
