Vagišiai vogtus daiktus parduodavo, o gautus pinigus leido kaip išmanydami – pramogavo, pirkosi drabužius, važinėjo taksi.
Pinigų prasimanymo planą buvo sukurpusi 14-16 metų nepilnamečių kompanija.
„Yra rizikos grupės vaikai, kurie gyvena vaikų namuose, auga be tėvų. Jų kontrolė kitokia. Vieni gyvena nepilnose šeimose, tėvai dirba, vaikai vieni, tad rizika, kad jie kažkur bus įtraukti ar įsitrauks visada yra. Dėl to, kad ten įdomiau, pelningiau arba iš skurdo“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė bendruomenės pareigūnė Renata Gustaitienė.
Pinigus iššvaistydavo greitai
Nepilnamečiai vagys siautėjo įvairiuose Panevėžio gyvenamuosiuose rajonuose. Patiklių vaikų dažniausiai ieškodavo prie mokyklų. Vagišių aukos – mažamečiai mokiniai.
Vagišiai vogdavo viską, ką paprasta išnešti ir parduoti.
„Vogtus daiktus jie pusvelčiui parduodavo suaugusiems, o lengvai gautus pinigus leisdavo taip pat lengvai. Pirkdavo daiktus, drabužius prekybos centruose, važinėjo taksi“, – sakė Panevėžio apygardos prokuratūros atstovė Rasa Stundžienė.
Prieš teismą iš viso stos 3 nepilnamečiai. Vienas iš iškliuvusiųjų gerai žinomas pareigūnams.
„Kaip sakydavo Prancūzijoje, tai – gatvės vaikai. Jie palikti be priežiūros, gyvena pagal savo nuomonę, savo įstatymus. Tai ir prigalvoja visokių dalykų. Rezultatas – pradeda daryti nusikaltimus“, – pasakojo panevėžiečiai.
„Tvarkyt reikia. Policija su gerais bizūnais greit išmokytų. Darbo nėra, o ką jie darys – valgyt nori, baliavot nori“, – sakė kitas miesto gyventojas.
Neprižiūrėtas dar nereiškia, kad iš asocialios šeimos
Specialistai tvirtina, kad nusikalsti linkę socialiai apleisti vaikai. Ir jie – nebūtina iš asocialių šeimų.
„Apleisti nebūtinai tose šeimose, kur tėvai nėra išsilavinę. Kartais išsilavinę tėvai yra labai užsiėmę darbais ir vaikas vienas lieka, tad nėra ugdomi socialiniai įgūdžiai“, – kalbėjo vaikų psichologas psichoterapeutas Nerijus Ogintas.
Į pareigūnų akiratį pakliūva ir mažamečių. Pasak R.Gustaitienės, vaikai gali vagiliauti ir nuo 10-ies.
„Kiekvienam skirtingai tas amžius“, – sakė jis.
Reikia visų pagalbos
Vaikų psichologas N.Ogintas sakė, kad labiausiai žmogų paveikia vaikystės išgyvenimai ir patirtys.
„Jiems reikia suaugusiųjų palaikymo ir priežiūros. Ir ne neformalios, o kokybiškos. Reiktų, kad mokyklos išnaudotų ir psichologinės pagalbos teikimo galimybes. Beveik visos mokyklos turi psichologus, jie gali vesti užsiėmimus. Svarbu, kad problema nebūtų stumdoma, bet mokyklos, tėvai darytų tai, ką gali. Ir kad kitos įstaigos darytų tai, kas nuo jų priklauso“, – kalbėjo N.Ogintas.
Specialistai ragina atkreipti dėmesį į vaikų užimtumą. Ypač tai patartina per atostogas.
