Mergaitė į globos namus pateko, kai buvo paimta iš nesaugios aplinkos – girtaujančios šeimos. Globos namuose jai turėjo būti saugu, bet mergaitė pasakoja, kad ją kone kasdien tvirkino 13 metų paauglys. O jai vos šešeri. Ir niekas nieko nepastebėjo keturis mėnesius, kol ji galiausiai buvo vėl grąžinta į šeimą.
Mergaitė apie priverstinį santykiavimą su 13-mečiu papasakojo patekusi pas globėjus. Gavusi skundą, teisėsauga pradėjo tyrimą. O paauglys galbūt ir toliau lytiškai išnaudoja mažametes, nes vaikų globos namams, kur vyko prievartos aktai, net nepranešta, darbuotojai neinformuoti, kad reikėtų akyliau prižiūrėti kitus seksualiai tvirkinantį paauglį. Kad apsaugotų nuo grėsmės kitas mergaites, globėja ryžosi viešumui.
Mažametės globėją teisėsaugos pareigūnai įspėjo nieko niekam nepasakoti ir netgi liepė pasirašyti raštišką pasižadėjimą. O ji teisėsaugai pranešė, kad jos globai paimta mergaitė pasipasakojo buvusi lytiškai išnaudojama vaikų globos įstaigoje.
„Ji vaikų globos įstaigoje gyveno 4 mėnesius. Jai tuo metu buvo 6 metai, o berniukui, kaip sako, galėjo būti 13 metų. Aš jos klausiau, ar vieną kartą tai įvyko, bet ji sako, kad tai įvyko daug kartų“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ pasakojo mergaitės globėja Jūratė.
Globėja pastebėjo, kad mergaitė kartais elgiasi netinkamai.
„Prieš kurį laiką pastebėjau seksualizuotą elgesį. Bandžiau į tai nekreipti dėmesio, galvojau, gal kur prisižiūrėjo. Kartą tiesiai šviesiai paklausiau, ar kai tu gyvenai su tėvais, ar pas mamą ateidavo vyrai, ar jie tave lietė po kelnaitėmis. Ji sako: nelietė, bet kitas vaikas, kuomet gyvenau vaikų namuose, tą darė – seksą darė. Ji sako: savo daiktą kišo į tą vietelę. Ir parodė žemiau juosmens. Tiesiog nemanau, kad ji greitai būtų sugalvojusi tokią istoriją“, – sakė mergaitės globėja.
Kad mergaitė patyrė seksualinę prievartą, konstatavo ir su ja bendravę specialistai. Jie sako, kad apie seksualinę prievartą byloja vaiko nesąmoningai duodami signalai.
„Apie seksualinę prievartą gali liudyti, kai vaikas turi savo amžiui nebūdingų žinių. Pavyzdžiui, keturmetis gali parodyti lytinį aktą su lėlėmis. Taip pat, kartu yra ir fizinių pokyčių, koordinacijos sutrikimai nuo patirtos prievartos, vaikas pradeda kitaip eiti, jam fiziškai nepatogu. Įsivaizduokime, jeigu mažas vaikas turi intymių santykių, tikrai atsiranda skausmo požymių“, – pasakojo Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro psichologė Tautvilė Gabnytė.
Mergaitė globėjai pasakojo, kad ji saugi buvo tik dvi savaites, kai buvo išvežta į stovyklą. Kitu laiku globos namuose su ja tenkinosi paauglys.
„Ji net nelabai suprato, kas su ja vyko ir kad jai padaryta skriauda. Ji tai traktavo kaip seksą, norėjo, kad pasibaigtų kuo greičiau. Klausiau jos, ar verkė. Sakė: neverkiau, tik buvau labai išsigandusi ir norėjau, kad tai greičiau baigtųsi“, – pasakojo mergaitės globėja Jūratė.
Globėjų šeima dabar bando išsrėbti mergaitės patirto košmaro pasekmes, tik tai padaryti nėra lengva.
„Jeigu tave gali lytiškai išnaudoti įstaigoje, kur atvežamas vaikas, nes iš tėvų atimamos vaiko priežiūros teisės, vaikas ten nesaugus. Tėvų namuose vienareikšmiškai nebuvo saugu, nes kitaip vaikas nebūtų paimtas. Tačiau tėvų namuose jis nepatyrė seksualinės prievartos“, – teigė Jūratė.
O patirta prievarta palieka didelius randus visam gyvenimui.
„Vaikai išgyvena stiprius gėdos ir kaltės jausmus, atsiranda stigmatizacija – aš kitokia, turiu didelę paslaptį ir negaliu ja pasidalinti. Seksualinė prievarta dažnai lydi ribų sutrikimus, kai nesupranti, koks žmogus geras, koks blogas“, – aiškino psichologė T.Gabnytė.
Teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą, tačiau vaikų globos įstaiga, kurioje buvo lytiškai prievartaujama mažametė, apie tai nieko nežino. Teisėsauga nepranešė.
„Mano supratimu, tai turi būti ne mėnesių ar metų klausimas, o dienų ir valandų klausimas, kada pradėti dirbti su smurtautoju. Turėkime omenyje, kad asmuo laikomas nekaltu, kol neįrodyta kitaip. Bet mes negalime laukti du metus, kol baigsis procesiniai tyrimai, bus priimti sprendimai. Niekas nesako, kad jis turi būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, bet turi būti prevencija. Į bet kokį gautą signalą institucijos turi reaguoti pakankamai operatyviai“, – teigė advokatas Karolis Rugys.
„Natūralu, dažniausiai būna taip, kad eigoje išaiškėja, kad iniciatorius irgi yra patyręs seksualinį prievartavimą“, – teigė Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro vadovė Gytė Bėkštienė.
Pareiškimą policijai dėl seksualinės prievartos parašiusi moteris iš pareigūnų apie paauglį išgirdo repliką, kad tai – būsimasis jų klientas.
„Pas mus ypatingas dėmesys skiriamas nukentėjusiems. Reikia dirbti su vaikais, bet skiriamas labai mažas dėmesys prevencijai ir darbui su tuo asmeniu, kuris smurtauja ar kitus teisės pažeidimus daro. Jei nepilnametis nuo mažens pradeda daryti pažeidimus, jis ir ateityje pažeidinės teisės aktus. Ką mes tada darysime, žiūrėsime į bausmių sistemą? Mes ir taip pirmaujame pagal nuteistus ir laisvės atėmimo bausmę turinčius asmenis, bet mes esame užburtame rate. Per mažas dėmesys skiriamas prevencijai ir darbui su pažeidėjais“, – teigė K.Rugys.
Kad vaiko teisių apsaugos sistema neveikia, moteris įsitikino paėmusi globoti mergaitę. Nors mergaitė buvo tirta, teismui reikalingi tyrimai neatlikti.
„Sistema nekomunikuoja tarpusavyje. Kad pradėtų ikiteisminį tyrimą, reikalinga mergaitės apžiūra, ekspertizė. Policija sako, kad tai galės padaryti ligoninėje. Atvykstu ir klausiu, ar gali ištirti. Sako: negalime, nes netiriame, keliausite kitur. Keliaujame į kitą įstaigą, ten atliekamas psichologinis įvertinimas. Klausiu, ar bus medicininė apžiūra. Sako: mes negalime atlikti medicininės apžiūros, kol policija neužsakys. O policija neužsakė“, – pasakojo mergaitės globėja Jūratė.
Moteris įsitikinusi, kad jos globojamos mažametės istorija – tik vienas iš daugelio atvejų.
„Man susidarė toks įspūdis, kad norima, jog tiesiog viskas nusigesintų ir tyliai išsispręstų. Kas liečia pagalbą vaikui – ją siūlo, bet kas vyksta su kitais vaikais, kokias jie patirtis turi? Mes, suaugusios moterys, patyrusios prievartą, galime gintis, kalbėti, mes identifikuojame, kas vyksta, žinome, kur kreiptis pagalvos. O ką turi tie vaikai? Jie neturi tėvų, kurie pakovotų. Jie net neturi, kad kas identifikuotų, kas su jais vyksta“, – piktinosi moteris.
Teisininkas sako, kad kai žiūrima tik įstatymo raidės, sunku tikėtis progreso.
„Dėl nukentėjusio vaiko privalu pranešti tarnybai, bet dėl smurtautojo klausimas neišspręstas. Teisėsauga neturi pareigos pranešti smurtautojo įstaigai. Iš bendrų principų ir teisės aktų reglamentavimo galime įžvelgti, kad gavome signalą ir turime vykdyti, bet čia bendri principai. O pas mus valstybės tarnautojai žiūri taip: jam parašyta, per kiek valandų jis turi kokį raštą surašyti, ir jis tai vykdo“, – teigė advokatas K.Rugys.
Su seksualinę prievartą patyrusiais vaikais dirbantys specialistai vykdo mokymus, kaip atpažinti seksualinę prievartą, tačiau neretai nustemba, kad vaiko teisių apsaugos specialistai neretai net nežino, kur kreiptis, kai vaiką ištinka tokia nelaimė.
„Pats jauniausias vaikas, pas mus buvęs, yra pusės metų. Pagrindinė amžiaus grupė – 7-14 metų vaikai, jų yra didžioji dalis. Birželio mėnesį buvome mieste tarp Vilniaus ir Kauno. Jie sako: pirmą kartą apie tai girdime. Nors mes esame apmokę netoli 1000 žmonių, tačiau atsiranda tokių, kurie nežino“, – teigė Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro vadovė G.Bėkštienė.
Globėja mano, kad ne visuomet paranku aiškintis tiesą.
„Kas tie auklėtojai ir institucijų direktoriai – jie darbuotojai. Kovoti už tam tikrus dalykus reiškia pripažinti, kad tu kažko nesužiūrėjai. Tai buvo tavo atsakomybė ir tu kokybiškai neatlikai savo darbo. Paprasčiau yra nieko nematyti“, – teigė mergaitės globėja.
Kadangi teisėsaugos pareigūnai yra uždraudę viešinti šios skaudžios istorijos aplinkybes, negalime paklausti tyrėjų, kodėl apie seksualinio smurto iniciatorių neskubama pranešti globos įstaigai. Negalime paklausti vaiko teisių apsaugos specialistų, kodėl jie nesiima prevencinių priemonių, kad galimas smurtautojas toliau netvirkintų mažamečių. Tačiau globėja tikisi, kad viešumas padės susivokti ir išjudins sustingusią vaiko teisių apsaugos sistemą.
Į Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centrą per dvejus metus buvo atvežta beveik 350 vaikų.
„24/7“ – sekmadieniais 21.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
