15 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas 48-erių R.Zamolskis iš pradžių neigė esąs lietuvis, tačiau patyręs Rusijos kalėjimo baisumus ne tik prisiminė savo šaknis, bet ir siekia būti grąžintas į Lietuvą.
„Geriau nelaisvė iki gyvos galvos Lietuvoje nei kalėjimas Rusijoje, kai nežinai, išeisi iš jo gyvas ar ne“, – Jekaterinburgo antruosiuose pataisos namuose susitikęs su savo advokate E.Norkiene pareiškė R.Zamolskis.
– Į Jekaterinburgą vykote specialiai susitikti su R.Zamolskiu. Apie ką jūs kalbėjotės? – „Lietuvos rytas“ paklausė E.Norkienės.
– Daugiausia kalbėjomės apie žmogaus teisių pažeidimus, kuriuos jis patiria, taip pat apie galimybę grįžti į Lietuvą.
Tiek kolonijoje, tiek dabar ligoninėje, kurioje laikomas R.Zamolskis, vis dar yra Stalino laikų režimas.
Įsivaizduokite, daugiau kaip dvejus metus pataisos namuose jis niekada nebuvo išvestas į lauką, visada laikytas uždaroje patalpėlėje, kuri dviem kameromis filmuojama visą parą.
Kadangi nėra atskiros tualeto patalpos, gamtinius reikalus jis turi atlikti prieš vaizdo kamerą.
R.Zamolskis neturi radijo, televizoriaus, kompiuterio, negauna nei rusiškos, nei lietuviškos spaudos, visiškai nežino, kas vyksta pasaulyje. Jis neturi galimybės matyti net to, kas vyksta už jo kameros, nes iš jos niekas neišleidžia.
– Kokios sąlygos yra ligoninėje, kurioje atsidūrė R.Zamolskis?
– Niekas nesikeičia. Dabar jis yra antrųjų pataisos namų ligoninėje, kurioje iškart po suėmimo patyrė kankinimų – aštuonis mėnesius buvo pririštas prie lovos.
Kai jis per bado streiką prarado sąmonę ir buvo atvežtas į šią ligoninę, jam prijungė lašelinę ir 30 valandų paliko pririštą prie lovos.
Jo niekas nevartė, niekas neprižiūrėjo, niekas prie jo neprisilietė kaip prie ligonio.
Todėl vėl atsirado pragulų, kurias pati mačiau.
– Sverdlovsko srities Federalinė bausmių vykdymo tarnyba pranešė, kad ligoninėje R.Zamolskis baigė savo bado akciją ir pradėjo valgyti, gal dabar jis jaučiasi geriau?
– Jekaterinburge yra labiausiai užterštas vanduo Sverdlovsko srityje ir visoje Rusijoje.
Jo gerti iš čiaupo negalima, nes jame labai daug cheminių medžiagų. Gerai, kad Svetlana Zamolskienė šiaip ne taip išsikovojo, kad sutuoktiniui leistų perduoti bent distiliuoto vandens.
Galima sakyti, vien tuo vandeniu jis dabar ir gyvena.
Dar šiek tiek vaisių yra gavęs, todėl mums susitikus buvo jau gyvybingesnis.
Tačiau grįžusi į Lietuvą sužinojau, kad jis vėl marinamas badu, nes vaisius baigia suvalgyti, o kolonijoje jam duodama tik šiek tiek košės ryte ir vakare. Jis neturi jokių teisių, nes yra lietuvis, dažnai vadinamas fašistu.
– Lietuvoje R.Zamolskis buvo pripažintas nepakaltinamu, gydytas psichiatrijos ligoninėje. Ar bendraudama su juo nepastebėjote kokių nors nukrypimų?
– Psichikos nukrypimų nėra ir negali būti.
Atsivežiau 2015 metų medicinos konsiliumo psichiatrų komisijos dokumentą, kuriame konstatuota, kad R.Zamolskis niekada nėra sirgęs šizofrenija, nėra jokių šios ligos požymių.
Jis labai ramiai bendrauja, yra ramus, nepastebėjau jokios agresijos, netgi pajuokaudavo.
Aišku, ir aš stengiausi kalbėti laisviau, kad žmogus nepasijustų tardomas.
Kalbant atrodė, kad stengiasi nesureikšminti jį užgriuvusių problemų, net nesitikėjau, kad gali atsirasti toks šiltas, žmogiškas kontaktas. Buvo matyti, kad žmogui atsirado viltis, nes kažkas juo susidomėjo ir Lietuvoje.
– Ar jis dar nepamiršo lietuvių kalbos?
– Kalbėjomės tik lietuviškai. Pirmą dieną jis dar kai kada užsikirsdavo, nes yra teisinių dalykų, kuriuos jam sunku suformuluoti, todėl įterpdavo vieną kitą rusišką žodį. Antrą dieną kalbėjo daug laisviau, nors jis lietuvių kalba nėra bendravęs nuo 2002 metų.
– Ar R.Zamolskis prisipažįsta dėl savo nusikaltimų ir supranta, kas jo laukia Lietuvoje?
– Prisipažįsta, bet nežino, kokios tiksliai yra nusikaltimų formuluotės.
Jis sakė: „Prisipažįstu dėl visko, ką padariau Lietuvoje, – ir dėl sunkių, ir dėl labai sunkių nusikaltimų.“
Jis žino, kad jam gresia kalėjimas iki gyvos galvos, tačiau sako, jog geriau Lietuvoje kalėti iki gyvos galvos, nei likti Rusijoje, kur sėdi tarp keturių sienų ir nežinai, kas vyksta pasaulyje, žinai, kad rytas ar vakaras, tiktai pagal tai, kada ateina prižiūrėtojas.
Ten daroma viskas, kad žmogus pasijustų psichiškai nestabilus.
– Kaip ir kodėl tapote R.Zamolskio advokate?
– Kiti mano klientai paklausė, ar aš galėčiau pakonsultuoti S.Zamolskienę. Ji su manimi susisiekė, atsiuntė dokumentų, įvairių garso įrašų, kurie gali turėti reikšmės bylai.
Liepos 21 dieną pasirašėme su ja sutartį, gavau vizą, o po visų tarnybų patikrinimo išskridau į Jekaterinburgą.
– Kada R.Zamolskį galima tikėtis pamatyti Lietuvoje?
– Labai sunku pasakyti, nes tai yra Rusija.
Pateiksime visus reikiamus dokumentai kasaciniam procesui ir tikėsiuosi, kad šių metų pabaigoje įvyks pirmas teismo posėdis.
