„Nors nusikaltimas buvo padarytas dėl neatsargumo ir nepakankamo kaltinamojo atidumo, tačiau nukentėjusiojo nuo patirtų sužalojimų pasekmės – rimtos ir ilgalaikės. Akivaizdu, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, emocinį stresą bei prarado profesinį darbingumą.
Tokio pobūdžio byloje svarbiausia yra teisingai nustatyti neturtinės žalos dydį, nes sveikata yra unikali ir svarbiausia žmogaus vertybė“, – teismo pranešime cituojamas sakė bylą išnagrinėjęs teisėjas Aurelijus Rauckis.
Byloje buvo nustatyta, kad 52-ejų kaunietis R.K. pernai balandžio 1 dieną Raudondvario plento ir Jovarų gatvių sankryžoje, važiuodamas šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, degant leidžiamam šviesoforo signalui sukdamas į kairę nepraleido priešinga eismo kryptimi tiesiai važiavusio dviratininko.
Kauno klinikose chirurgijos rezidentu dirbančiam gydytojui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.
Teisme nukentėjusysis pasakojo, kad jau dešimt metų aktyviai sportuoja važinėdamas plentiniu dviračiu. Medikas teigė, kad įvykio vakarą jis važiavo 35,5 km/val. greičiu. Prieš lemtingą įvykį jis pastebėjo, kad automobilis suka ir kerta jo važiavimo trajektoriją, todėl jis kiek galėjo, tiek suko vairą į dešinę pusę, bet eismo įvykio jam vis tiek nepavyko išvengti. Jo teigimu, dviratis buvo techniškai tvarkingas, jis dėvėjo šalmą, specialią dviratinko aprangą su atšvaitais.
Nukentėjusįjį parbloškęs ir sunkiai sužalojęs R.K. kaltu prisipažino iš dalies. Jo manymu, taip nutiko dėl per didelio dviratininko greičio. Vyras teigė, kad lemtingame posūkyje jį apakino saulė, todėl mano, kad jis įvažiavo ne į tą eismo juostą, o dviratininkas nušoko nuo bortelio ir tiesiai atsidūrė prieš jo automobilį.
Tačiau ši kaltinamojo versija buvo paneigta ne tik išklausius įvykį mačiusius liudytojus, bet ir išanalizavus dviratininko lemtingą vakarą naudotą ir kaip įrodymą pateiktą „Endomondo“ programėlę, kurioje matyti dviratininko važiavimo trajektorija ir greitis. Važiuodamas dviračiu jis naudojosi šia programėle ir segėjo išmanųjį sportinį laikrodį, kurie ir užfiksavo jo važiavimo greitį bei vietą.
Atlikus ekspertizę nustatyta, kad kaltinamasis reguliuojamoje sankryžoje sukdamas į kairę nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam dviratininkui. Todėl teismas tokius kaltinamojo paaiškinimus vertino kaip gynybinius ir siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Teismas nuosprendyje pažymėjo, kad kaltinamasis jam paskirtą baudą turės sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Teismas nukentėjusiajam priteisė 25 tūkst. eurų neturtinės žalos, 5 tūkst. eurų iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės „Seesam Insurance AS“, 5 307 eurus turtinės žalos, 557 eurus negautų pajamų nedarbingumo metu ir 2 532 eurus jam teisme atstovavusio advokato išlaidas. Bendrai sudėjus susidaro daugiau nei 38 tūkst. eurų.
Šį nuosprendį per 20 dienų galima skųsti Kauno apygardos teismui.
