Pernai vasarą V.Jurgaitis parašė atsiliepimą dėl civilinėje byloje priimto sprendimo, kuriame nurodė, jog teisingumo sistemoje veikia organizuotas nusikalstamas susivienijimas, ir išvardijo neva jam priklausančių septyniolikos Panevėžio teisėjų pavardes.
Šios „teisėjų gaujos“ parankiniu V.Jurgaitis pavadino ir jam priteistas lėšas neva pasisavinusį antstolį. Kliuvo ir antstolio veiksmus neva dangsčiusiai teisėjai.
Tokį atsiliepimu į netiesioginį ieškinį pavadintą kreipimąsi V.Jurgaitis pernai liepos 11-ąją per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų svetainę pasiuntė Panevėžio apylinkės teismui.
Nesulaukęs atsakymo V.Jurgaitis raštą apie Panevėžio teismuose tarpstančią „teisėjų gaują“ pasiuntė ir Valstybės saugumo departamentui. Tačiau ir iš čia nesulaukė atsakymo.
Vietoj šių atsakymų panevėžietis gavo pranešimą apie jam iškeltą bylą dėl nepagarbos teismui.
Bylą perdavė Šiaulių teismui
Ikiteisminis tyrimas dėl nepagarbos teismui buvo pradėtas po to, kai į teisėsaugą kreipėsi įžeisti dėl jų priskyrimo organizuotam nusikalstamam susivienijimui pasijutę teisėjai.
Nukentėjusiaisiais buvo pripažinti šeši V.Jugaičio rašte minimi teisėjai, o likę vienuolika tapo liudytojais.
V.Jurgaičiui pareiškus kaltinimą dėl nepagarbos teismui ši byla dar balandžio 23 dieną buvo perduota nagrinėti Panevėžio apylinkės teismui. Kadangi šio teismo teisėjai nuo bylos nagrinėjimo nusišalino, ji perduota Šiaulių apylinkės teismui.
Į teismo posėdį V.Jurgaitis atvyko lydimas advokato. Buvo pakviesti ir nukentėjusieji, tačiau teisme jie nepasirodė.
Apklaus nuotoliniu būdu
Šaukimus į teismą gavę Panevėžio teisėjai atsiuntė prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
V.Jurgaičio advokatas teisme pareiškė, kad nukentėjusiųjų dalyvavimas yra būtinas, nes kaltinimas jo klientui grindžiamas būtent nukentėjusiųjų duotais parodymais.
Kaltės nepripažįstantis V.Jurgaitis taip pat panoro, kad posėdyje dalyvautų nukentėjusieji.
Kaltinamasis pareiškė, kad „tai, kas parašyta byloje, yra netiesioginis kaltinimas“, ir parodymus teisme duoti sutiko tik po nukentėjusiųjų apklausos. Dėl nukentėjusiųjų apklausos teisme neprieštaravo ir prokuroras.
Teisėjas priėmė sprendimą nukentėjusiuosius apklausti per kitą teismo posėdį. Tai bus padaryta nuotoliniu būdu pasinaudojus konferencinio ryšio priemonėmis.
Prašymą tenkino iš dalies
V.Jurgaičio advokatas prašė, kad bylą nagrinėjantis teisėjas išsireikalautų visas bylas, kuriose priimti sprendimai jo ginamojo atžvilgiu.
Teisėjas šį prašymą tenkino iš dalies – bus išsireikalauta tiktai kelių procesinių sprendimų medžiaga.
„Teisme paaiškėjus naujoms aplinkybėms tos bylos gali būti išsireikalautos ir vėliau“, – į V.Jurgaičio ir jo gynėjo prašymus atsakė teisėjas.
Nesulaukė palankių sprendimų
Po teismo posėdžio „Lietuvos ryto“ pakalbintas V.Jurgaitis sakė, kad teismų slenksčius jis mina jau vienuoliktus metus: „Ir kaip kaltinamasis, ir kaip nukentėjusysis, ir kaip ieškovas, ir kaip atsakovas aš per tuos metus jau dalyvavau baudžiamosiose, civilinėse ir administracinėse bylose, kurių skaičius siekia apie 250.
O visa esmė ta, kad nesvarbu, kaip dalyvavau tose bylose: ar vienas, ar su advokatu – nė vienoje jų nebuvo priimtas man palankus sprendimas.“
Panevėžiečio bylinėjimo pradžia tapo 2008-ųjų pavasarį jo iniciatyva pradėtas santuokos nutraukimo procesas.
„Bylinėjimosi viršūne tapo 2010 metais vykę procesai dėl, mano nuomone, aplaidaus mano tėvo nužudymo bylos tyrimo“, – sakė panevėžietis.
Paklaustas, ką veikia laisvu nuo bylinėjimosi metu, V.Jurgaitis atsakė anksčiau dirbęs vadovu viename užsienio kapitalo įmonės filiale, o pastaruoju metu darbo neturi.
Vyras sakė studijavęs inžineriją ir vadybą, turįs du aukštojo mokslo diplomus.
Nepagarba teismui apkaltintam panevėžiečiui gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
