Į kaliošus įsispyręs vyras, dėl kurio blaivumo prieš keletą dienų Klaipėdos apygardos teisme kilo įtarimų, neigė esąs girtas – tikino tik kenčiąs pagirias. Bet nukentėjusysis net ir priesaikos teksto nesugebėjo perskaityti. Policijos pareigūnai 32-ejų vyrui nustatė vidutinį girtumą – 2,17 promilės.
Už tai, kad liudyti į teismą atvyko neblaivus, Darius J. septynioms paroms buvo uždarytas į areštinę.
Vakar šį jau išsiblaiviusį asmenį pareigūnai atlydėjo į Klaipėdos apygardos teismą, kur jis buvo apklaustas.
Britai išnaudojo migrantus
Darius J. pripažintas nukentėjusiuoju garsioje byloje, kurioje 54 metų gargždiškis Edikas Mankevičius ir du Jungtinės Karalystės piliečiai kaltinami išnaudoję žmones priverstiniam darbui – pavertę juos šių laikų vergais.
Nukentėjusieji – dešimt Didžiojoje Britanijoje baisiomis sąlygomis vištgaudžiais dirbusių lietuvių. Jie pateikė teismui didžiulius neturtinės žalos ieškinius.
Kai kurie turtinę žalą jau prisiteisė Anglijos teisme. Britų spaudoje teigta, jog tai buvo pirmoji civilinė byla, kurioje priimtas galutinis palankus sprendimas dėl britų darbdavių išnaudotų migrantų.
Atlyginimas vis mažėjo
Dar du vyrai dirbo E.Mankevičiaus ūkyje Klaipėdos rajone.
Rolandas K. pasakojo, kad prieš porą metų neturėjo darbo, todėl sutiko čia dirbti.
„Edikas mane parsivežė, apgyvendino. Turėjome po vieną kambarį su lova, televizoriumi, buvo atskira virtuvė, tualetas ir dušas.
Per mėnesį žadėjo mokėti po 100 eurų, bet pirmąjį davė 50, antrą – 20, o trečią – tik 10 eurų. Tada supykau, išėjau ir nebegrįžau“, – teisme pasakojo Rolandas K.
Vyras teigė, kad kasdien dirbdavo nuo 7 iki 23 valandos: „Reikėjo pašerti 30–40 kiaulių, triušius, kurių buvo daug, vežti mėšlą. Duodavo ir kitų darbų. Nesipykome su Ediku, tik kantrybė trūko, kad pinigų nemokėjo. Vis sakė – palauk, dabar neturiu.“
Kasdien – po du bambalius
Pagal išankstinį susitarimą per mėnesį samdiniai gaudavo du blokus (20 pakelių) kontrabandinių cigarečių, kasdien – po du litrinius bambalius 7,5 laipsnio stiprumo „Švogerių“ alaus. Alų mėgstantis Rolandas ne visada tiek išgerdavo, nes po darbų būdavo pavargęs.
Papasakojęs, jog E.Mankevičius jį pas gydytoją vežė, akinius nupirko, vyras tikino nesijaučiąs labai nukentėjęs: „Būčiau nenorėjęs, būčiau nedirbęs.“
Darius J. ūkininkui taip pat nejaučia didelio pykčio: „Norėčiau nuo jo greičiau atsikrapštyti.“
Bus apklausti ir britai
Kituose teismo posėdžiuose nuotoliniu būdu dalyvaus du kaltinamieji britai – 55 metų Jacqueline Hazel Judge ir 58 metų Darrelas Jonas Houghtonas.
Britams, kurie prisistatė kaip gyvenimo partneriai, gyvenimas dabar ne rožėmis klotas. Jie neteko savo turėto verslo, nes Jungtinės Karalystės teismo sprendimu dėl tos pačios istorijos išnaudotiems šešiems lietuviams, kurie buvo pripažinti šiuolaikinės vergovės aukomis, turi sumokėti didžiules pinigines kompensacijas.
Savo kaltės šioje baudžiamojoje byloje jie nepripažįsta.
E.Mankevičius kalbės po visų nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausos.
Jis prisipažįsta tik dėl to, kad neteisėtai namuose laikė šovinius.
Jautėsi kaip vergai
Teisme dalyvavę du nukentėjusieji – Jungtinėje Karalystėje vištgaudžiais dirbę vyrai tikino, kad tai buvo tikra vergija.
„Tai nusikalstama grupuotė, jie lobo iš mūsų, galėtų papasakoti, iš kokių pinigų namus pasistatė“, – girdint E.Mankevičiui kalbėjo vienas jų.
Vyrai pasakojo dirbdavę po 10–14 valandų per parą. Jiems buvo pažadėtas 1000 svarų atlyginimas, tačiau kartais negaudavo nė pusės tiek.
„Už tūkstantį sugautų vištų mokėdavo tris svarus. Dirbi vienoje fermoje, o paskui staiga išveža į kitą – už kelių šimtų kilometrų.
Kelias dienas dirbi be poilsio ir gyveni autobusiuke. Pakeliui iš vienos fermos į kitą pamiegi, jeigu sugebi“, – pasakojo vištgaudžiu dirbęs vyras.
Net prispaudus gamtiniams reikalams vairuotojas nesustodavo: viską tekdavo atlikti į butelį, o jį išmesdavo per langą.
„Būdavo, kad neturėdavome už ką nusipirkti maisto. Tada gerdavome žalius vištų kiaušinius, kartais vištų pasivogdavome maistui. Galima sakyti, buvome kaip vergai. Buvo ir gąsdinimų, ir fizinio smurto. Kartais pagąsdindavo ir šunimi. Vienam šuo buvo įkandęs į koją“, – kalbėjo vyrai.
Fizinį ir psichologinį smurtą, fizinių ir kitokių bausmių patyrę lietuviai negalėjo apsiginti, nes nemokėjo anglų kalbos, neturėjo pinigų ir nežinojo svetimos šalies įstatymų.
