Sveiki atvykę į Kabelių pasienio užkardą
Žvarbų lapkričio rytą šalia Baltarusijos sienos įsikūręs Kabelių kaimas skendo rūke. Jo pakraštyje įsikūrusi Kabelių pasienio užkarda.
Iš pirmo žvilgsnio Kabelius apsupę miškai ir gamta gali sudaryti visiškos ramybės įspūdį. Tačiau kažkur glūdumoje, už kelius paslėpusių medžių ir krūmų, rūke patruliuoja pasieniečiai.
Kalbėdamas su naujienų portalo lrytas.lt žurnalistais, Kabelių pasienio užkardos vadas Andrius Beloručkinas užsiminė apie pasieniečių poilsiui ir užuovėjai nuo gamtos stichijų skirtus atraminius punktus – viename iš jų šiais metais buvo įrengta krosnis, kūrenama malkomis.
„Galvojom apie generatorių, bet jis garsiai veikia, o pasieniečiams reikia slaptumo“,– pasakojo A.Beloručkinas.
Užkardos vadas tikina – šioje profesijoje svarbu išlikti nepastebėtam. Kamufliažas ir daugiametė patirtis leidžia pareigūnams pasislėpti nuo potencialių valstybės sienos pažeidėjų akių, užtikrina netikėtumą.
Kabelių užkarda yra viena iš septynių Varėnos rinktinei priklausančių užkardų. Čia dirba penkios dešimtys statutinių pareigūnų.
Pasieniečių dieninė pamaina trunka 12, o naktinė – net 14 valandų. A.Beloručkinas tikina – darbo netrūksta.
Kaip atrodo valstybės sienos ruožas?
Pasak užkardos vado, pareigūnų užduotis – saugoti valstybės sieną, užtikrinti pasienio kontrolę, vertinti ir vykdyti rizikos analizę, užkardyti nelegalią migraciją, taip pat, karo metu, vykdyti šalies gynybą ginkluotų pajėgų sudėtyje.
Kabelių užkardos pasieniečiai atsakingi už Lietuvos sieną su Baltarusija. Ši užkarda prižiūri 40 km 683 m pasienio. 13 km šios sienos – upėmis, ežerais – 4 km, o sausuma – 23 km.
Prie valstybės sienos yra pasienio juosta. Norint patekti į šią teritoriją reikia turėti leidimą.
Toliau yra valstybės sienos apsaugos zona, ji pažymėta ženklais – ant kelių yra geltoni kvadrato formos ženklai, pranešantys, kad tai – valstybės sienos apsaugos zona.
Miškingose vietovėse ženklus galima išvysti ir ant medžių. Šiose teritorijose galima lankytis tik gavus Valstybės sienos apsaugos tarnybos leidimą.
„Na, ir likusi teritorija, kuri yra penkių kilometrų riboje nuo valstybės sienos, tai yra pasienio ruožas, kuriame gali lankytis visi asmenys, bet turi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.“ – pasakojo A.Beloručkinas.
Tikroji, fizinė valstybės siena, pažymėta centriniu, poligonometriniu stulpeliu. Valstybės sieną žymintį ženklą sudaro kaimyninės valstybės ir Lietuvos Respublikos ženklas.
Atstumas nuo poligonometrinio stulpelio 5 m į šalies gilumą vadinamas ženklų juosta. Joje neleidžiama jokia veikla – teritorija prižiūrima, nupjaunama žolė.
Toliau penkis metrus tęsiasi kontrolinė pėdsakų juosta – pagal teisės aktus tai gali būti sukastas smėlis, tvarkingai prižiūrėta ir nupjauta žolė.
Į šią juostą žengti negalima – pasieniečiai įdėmiai stebi juostoje paliktus pėdsakus.
Toliau dar trys metrai teritorijos yra skirti patrulio takui – čia pareigūnai patruliuoja tiek pėsčiomis, tiek keturračiais, ar kartu su tarnybiniais šunimis.
Užkardos teritorijoje – buvęs sovietų karinis poligonas
Kabelių pasienio užkardos veikimo teritorijoje yra ir buvęs SSRS karinis poligonas.
Baltarusijos pusėje esanti poligono dalis veikia iki šiol. O šioje teritorijoje Lietuvos pusėje liko tik iškirsti miškai.
Čia pat su keturračiu patruliuoja pasieniečiai. Vietose, kur dėl drėgmės nebuvo galima įprastai įrengti kontrolinės pėdsakų juostos, iškastos gilios duobės. Ten, kur kontrolinėje pėdsakų juostoje sukastas smėlis, aiškiai matosi, kad kažkas išdrįso pažeisti valstybės sieną.
Panašių pėdsakų pasieniečiai randa dažnai. Gyvūnai migruoja, o pareigūnai tikina, kad per valstybės sieną drąsiai žengia ir lūšys, o kartą Valstybės sienos apsaugos tarnybos vaizdo įraše užfiksavo mešką.
Panašu, kad šįkart kontrolinę pėdsakų juostą perėjo paukštis, kurį galėjo sudominti šalia esančiame vandens rezervuare įsikūrusios žuvys.
Svarbiausias įrankis – pareigūnų parengimas
Iš septynių Varėnos rinktinių naujas, šviesolaidžius naudojančias vaizdo stebėjimo įrangas turi trys užkardos – Druskininkų, Purvėnų ir Tribonių.
Kabelių užkardoje šias sistemas planuojama įrengti 2020 metais. Tačiau A.Beloručkinas tikina, kad svarbiausia – pareigūnų parengimas.
„Kad pasienietis žinotų visus tuos keliukus, visas įmanomas kontrabandininkų gudrybes, kaip identifikuoti tuos pėdsakus – čia reikia labai daug darbo ir patirties.
Pasienietis dabar kuo puikiausias pėdsekys net be šuns. Jis pastebi kiekvieną detalę. Mes to reikalaujame kaip vadovai, kad pareigūnai fiksuotų kiekvieną padėties pasikeitimą, pavyzdžiui – šaka gulėjo vakar taip, šiandien jau kitaip.
Ten mašina nevažiavo, o šiandien jau pravažiuota. Turi viską vertinti – į kur žolė pasvirusi, ar ji nudžiūvusi, ar nulaužta šakelė ir daug visokių kitų dalykų“, – pasakojo A.Beloručkinas.
Kabelių užkardos pasieniečiai dirba šiek tiek kitaip, nei jų kolegos, kurių veikimo teritorijose jau yra įrengtos naujos vaizdo stebėjimo įrangos. Juos informacija pasiekia vėliau nei šviesolaidžiu, tad trumpėja ir reagavimo laikas.
„Tos sistemos yra gerai, bet reikia žiūrėti kompleksiškai: tai ir automobiliai, keturračiai, kateriai, naktinio matymo prietaisai, žiūronai, termovizorinė įranga, pareigūnų parengimas, mokymai.
Mes darome labai daug pratybų, kad neprarastumėme tų įgūdžių, nors šiai dienai tai tikrai negresia. Čia kiekvieną savaitę yra veiksmo ir pareigūnai operatyviai blokuoja rajonus, sulaiko pažeidėjus, naudoja specialiąsias priemones“, – pasakojo A.Beloručkinas.
Kabelių pasienio užkarda turi ir daug kitų įvairių priemonių, padedančių pareigūnams efektyviai užkardyti nelegalią veiklą – bokštai, įvairios kameros su vaizdo detekcijomis, mobilūs davikliai.
„Mobilūs davikliai yra užkasti po žeme, jų nesimato, tačiau jie fiksuoja kiekvieną judesį. Jei tik kažkas pajudėjo, siunčiamas signalas į imtuvą ir pasienio sargybos arba reaguoja, jei tai yra tikras aliarmas, arba tiesiog pažymi kaip netikrą aliarmą, į kurį nereikia reaguoti.“ – pasakojo A.Beloručkinas.
Tiesa, kontrabandininkai ne kartą bandė užkirsti kelią pasieniečių darbui sugadinant įrangą. Pavyzdžiui, dabar aplink bokštus yra naudojama įvairi apsauga, mat atsirasdavo žmonių, kurie užlipę bandydavo kažką sulaužyti, sudaužyti.
Kaip teigia A.Beloručkinas, kontrabandininkai tobulėja kartu su pasieniečiais.
Pažeidėjų – per akis
„Metai dar nesibaigė, o cigarečių jau sulaikyta dvigubai daugiau nei pernai“, – apie kontrabandininkų srautus pasakojo užkardos vadas.
Šiais metais Kabelių užkardoje dėl kontrabandinių cigarečių buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai – vienu atveju buvo sulaikytos 29, o kitu – net 48 dėžės nelegalių rūkalų.
Pasak A.Beloručkino, čia vieni iš stambiausių sulaikymų, mat kontrabandininkai dažniausiai žino, už kokį cigarečių kiekį jiems gresia administracinė, o už kokį – baudžiamoji atsakomybė.
„Dabar pas mus populiariausia nešti šešias, septynias dėžes. Tai administracinė bauda, skiriama teismo, nuo keturių iki šešių tūkstančių eurų. Tad gabenti kontrabandą tikrai neapsimoka, net neatsiperka“, – pasakojo užkardos vadas.
Kontrabandininkai naudoja įvairias priemones – radijo stoteles, diržus, virves, pirštines, kaukes, navigacijas, dujas, kuriomis priešinasi tarnybiniams šunims.
Kaip pasakojo A.Beloručkinas, kad nepaliktų pėdsakų, kontrabandą gabenantys asmenys naudoja dar vieną gudrybę – prie virvės pririša pagalį ir po to tą virvę permeta per upelį, kur prikabinama dėžė ir tuomet ji partempiama atgal į krantą.
„Kontrabandininkai dėžes neša po 10 ar net 15 kilometrų per pelkes, visokiais kitais keliais. Jie fiziškai pasirengę, stiprūs vyrukai. Bandom perauklėti, bet sunkiai pasiduoda. Paprasčiausiai toks mąstymas – jiems geriau kontrabandą nešti nei dirbti“, – pasakojo A.Beloručkinas.
Tiesa, A.Beloručkinas teigia, kad situacija kontroliuojama, o rezultatai įrodo, kad padėtis gerėja.
Turi „nuolatinį klientą“, kitus tenka gelbėti
Pasak A.Belaručkino, pasieniečiai pranešimus apie nelegalią veiklą gauną ir iš pačios Kabelių bendruomenės.
Tiesa, kaip pasakojo užkardos vadas, ne paslaptis, kad kai kurie pasienio gyventojai patys užsiima nelegalia veikla. Vieną iš tokių A.Beloručkinas įvardija užkardos „nuolatiniu klientu“.
„Turime tokį. Šiais metais su cigaretėmis buvo sulaikytas, vėliau vėl bandė vežti cigaretes, paskui važiavo išgėręs su neregistruota transporto priemone.
Baudų turi tikrai daug, jų nemoka, ir ne vieną kartą su juo kalbėjome, aiškinome, kad surimtėtų, šeimą reikės kurti. Užsidirba nelegaliai, ir tada geria.
Išsiblaivo, reikia pinigų ir vėl kažką bando“, – apie taip ir nepasimokantį vyrą pasakojo A.Beloručkinas.
Šią vasarą Kabelių užkardos pasieniečiai sulaukė neįprastos užduoties – jiems teko gelbėti kontrabandininkus.
Bendrasis pagalbos centras sulaukė skambučio, kad Čepkelių pelkėse pasiklydo du vyrai. Šie aiškino, kad jau visą parą neranda kelio atgal.
Pasieniečiai pakėlė sraigtasparnį, į pelkes išskubėjo patruliai. Kaip paaiškėjo, du pasiklydę vyrai yra ne kartą bausti už kontrabandos gabenimą.
Tiesa, tą kartą šalia jų jokių krovinių nebuvo rasta. Manoma, kad vyrai pasiklydo dar nepasiekę Baltarusijos sienos.
Keliai – ir rezervate, ir po vandeniu
Ten, kur šią vasarą pasieniečiams teko gelbėti pasiklydusius kontrabandininkus, yra Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas. Jame negalima jokia veikla, teritorijos lankymas – apribotas.
Rezervate lengva pasiklysti, o šiais pelkynais bandoma gabenti kontrabandą.
Čepkelių rezervate teka Katros upė, kuri yra siena tarp Lietuvos ir Baltarusijos.
Kaip pasakojo A.Beloručkinas, prieš kokius aštuonerius metus kontrabandininkai, pamatę, kad sausumoje krovinius gabenti darosi per sudėtinga, surado dar vieną gudrybę – gabenimą per vandens telkinius.
„Kadangi tarnauju 20 metų, patikėkite, kokių tik gudrybių nemačiau. Iškasdavo netgi iki septynių kilometrų tranšėją, paklodavo plastikinius vamzdžius ir pumpuodavo jais spiritą. Tie vadinami „spiritotekiai“ buvo ir po vandeniu ežeruose.
Kadangi spiritas yra lengvesnis už vandenį, jis iškeldavo tą žarną į vandens paviršių. Todėl tiesiog rišdavo plytas, akmenis, kad kažkiek nugramzdintų žarną ir tada pumpuodavo spiritą“, – pasakojo A.Beloručkinas.
Pastebima, kad tokia tendencija sugrįžta.
Pasieniečiai taip pat patruliuoja Grūdo ežere, ties Baltarusijos siena. Kabelių užkarda turi motorinę valtį, kurią naudoja žvalgyboms tikslams, kontrabandininkų gaudymui.
Tiesa, ateityje ją planuojama keisti į paprastesnę, ne tokią galingą, lengvesnę, kuriai nereikėtų laivavedžio pažymėjimo.
„Ji skirta apžiūrai, patruliavimui. Būna, kontrabandos dėžes sudedą į tokius nuo vilkikų nuimtus tentus, suformuoja plaustą. Kontrabandininkai pamatę, kad juo sulaikys, meta tuos plaustus į vandenį. Tuomet krovinį reikia ištraukti.
Taip pat tikriname žvejus. Praplaukdami pažiūrime, ar nėra po vandeniu tokių dalykų kaip „spiritotekiai“.
Nuo vandens geriau matosi Baltarusijos pusė, jei yra kažkokios kontrabandos gabenimo žymės ar valčių nuleidimas tiek iš Lietuvos pusės, tiek iš kaimynų“, – pasakojo A.Beloručkinas.
Suranda naujų gudrybių
Tačiau net ir griežta valstybės sienos kontrolė neatbaido kontrabandininkų nuo bandymų pasipelnyti.
Pasak A.Beloručkino, kontrabandą gabenantys asmenys taip pat nuolat tobulėja – ieško naujų būdų, investuoja savo laiką.
„Net ten, kur yra vaizdo stebėjimo ir signalizacijos sistemos, šaudo. Daro tokią gudrybę – prie gumų kabina tokį specialiai suvirintą dubenį. Į jį deda dėžę, vienas įtempia ir tiesiog šauna kaip katapulta.
Ant kontrolinės pėdsakų juostos pėdsakų nelieka. Ta dėžė ją tiesiog perskrenda. Kontrabandininkai nenori išduoti tų vietų, kuriose jie permeta tas cigaretes. Jie tokie žmonės – nori pasinaudoti ta vieta ir antrą ar trečią kartą, kad nebūtų fiksuotas valstybės sienos pažeidimas.
Per sieną neina irgi dėl to, kad kontrolinė pėdsakų juosta būtų švari, nes tai iš karto yra baudžiamoji atsakomybė – už tyčinį valstybės sienos pažeidimą“, – pasakojo A.Beloručkinas.
Kontrabandininkai nėra linkę keisti savo „profesijos“ – nors pakliuvę į pasieniečių rankas turi sumokėti tūkstantines baudas, jie mieliau ieško kitų vietų naujiems bandymas.
„Vieni investuoja, po to įkliuvus gaunasi nuostolis. Kažkam reikia tuos nuostolius atlyginti. Jei nepavyksta, bando kitose vietose. Kontrabandininkai migruoja – jei šios užkardos veikimo teritorijoje juos prispaudė ir nepavyko vieną, antrą kartą, tuomet bando kitur“, – teigė užkardos vadas.
