Klaipėdos apygardos teismas užvertė didelę bylą, kurioje 41 metų D.Stončei (ankstesnė pavardė Laškova) ir S.Laškovui buvo pateikti kaltinimai dėl neteisėto jiems patikėto didelės vertės svetimo turto įgijimo, dokumentų klastojimo.
Teismas buvusiai „Naftininkų investicijų“ administracijos vadovei ir valdybos pirmininkei D.Stončei skyrė ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.
Devyneriais metais už buvusią žmoną jaunesnis klaipėdietis S.Laškovas, vadovavęs „Naftininkų investicijų“ Paskolų komitetui, išteisintas dėl svetimo turto grobstymo.
Bet jam už dokumento suklastojimą skirta 1129 eurų bauda.
„Skiriant bausmes atsižvelgta ir į tai, kad D.Stončė anksčiau vadovavo kitai jau bankrutavusiai kredito unijai „Švyturio taupomoji kasa“ ir jau buvo teista už panašią nusikalstamą veiklą“, – pažymėjo nuosprendį paskelbusi Klaipėdos apygardos teisėja Vita Lapinskienė.
Veikla sukėlė įtarimų
Klaipėdos prokurorai D.Stončei ir S.Laškovui pateikė kaltinimus dėl neteisėto daugiau nei 483 tūkst. eurų kredito unijai „Naftininkų investicijos“ priklausiusių ir dingusių lėšų įgijimo.
Šios kredito įstaigos veiklą tyrę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai buvusius sutuoktinius įtarė suklastojus dokumentą, rodantį, kad pinigai neva buvo įnešti į „Naftininkų investicijų“ nuomojamą komercinio banko „Citadele“ seifą.
Debesys virš „Naftininkų investicijų“ ėmė tvenktis 2014 metais, kai kredito unijos reikalais ėmė domėtis Lietuvos bankas. Auditoriams nepavyko išsireikalauti visų šios kredito įstaigos ūkinę bei finansinę veiklą atspindinčių dokumentų.
Tarsi pajutęs grėsmę kažkur dingo D.Stončės sutuoktinis S.Laškovas, kurio tėvas verslininkas, įmonės „Naftos bunkeris“ savininkas Aleksandras Laškovas buvo pagrindinis „Naftininkų investicijų“ ramstis – jo pajus siekė apie 170 tūkst. eurų.
„Mano buvusi žmona tėvą aktyviai įkalbinėjo kurti naują kredito įstaigą. „Naftininkų investicijoms“ bankrutavus, vėjais paleistos ir mūsų šeimos investicijos“, – sielojosi S.Laškovas.
Unijos pinigai išgaravo
Po auditorių patikros nestabili „Naftininkų investicijų“ finansinė būklė Lietuvos bankui sukėlė rimtų abejonių dėl tolesnės šios kredito įstaigos veiklos – visas jos turtas tuomet sudarė 3,15 mln. eurų, o finansiniai įsipareigojimai kreditoriams – 3,56 mln. eurų.
Prie bankroto ribos priartėjusi unija tada jau kybojo ant plauko – faktiškai ji buvo nemoki. Vėliau tai patvirtino ikiteisminį tyrimą dėl galimo „Naftininkų investicijų“ lėšų grobstymo apgaule, vadovų piktnaudžiavimo savo tarnybine padėtimi atlikę FNTT pareigūnai.
Kadangi „Naftininkų investicijų“ turtas buvo mažesnis už finansinius įsipareigojimus, pastebėta ir daugiau pažeidimų, Lietuvos banko valdyba kredito unijai paskelbė griežtą sprendimą – pripažino nemokia įstaiga, visam laikui atšaukė jos veiklą, nušalino vadovus.
Po revizijos paaiškėjo, jog pradingo 483 tūkst. eurų „Naftininkų investicijoms“ patikėtų lėšų. Dalis šios sumos pagal D.Stončės ir jos buvusio sutuoktinio S.Laškovo užpildytus vidinės apskaitos dokumentus turėjo būti saugoma kredito unijos nuomojamame banko „Citadele“ seife.
Teisme purtėsi kaltės
D.Stončė aiškino, kad šiais pinigais naudojosi ne ji, o S.Laškovas, dirbęs kredito unijos atitikties užtikrinimo pareigūnu ir net jai vadovavęs. Jis pasirašė lėšų perdavimo ir priėmimo dokumentą.
Pagal Europos arešto orderį Rusijoje sulaikytas ir pargabentas į Lietuvą S.Laškovas tvirtino poilsiavęs Turkijoje ir nieko nežinojęs apie jo paiešką, FNTT pradėtą ikiteisminį tyrimą.
Vyras prisipažino pasirašęs lėšų perdavimo ir priėmimo aktą, tačiau neigė, kad buvo atsakingas už finansines operacijas, galėjęs tuos pinigus pasiimti iš „Citadele“ seifo arba išvis jų neįnešti.
„Tyrimas buvo sudėtingas, įtariamieji keitė parodymus, prigalvodavo vis naujų gynybos versijų“, – „Lietuvos rytui“ sakė FNTT Klaipėdos apskrities valdybos viršininkas Regimantas Sriebalius.
Vėliau D.Stončės ir S.Laškovo keliai išsiskyrė. Buvę sutuoktiniai, įvardyti kaip nusikalstamos veiklos bendrininkai, teisiamųjų suole atrodė kaip priešai – vertė kaltę vienas kitam.
Susidėjo su teroristais?
Vykstant baudžiamajam procesui buvusi pora civiline tvarka bylinėjosi ir dėl užgyvento bendro turto dalybų, ir dėl mažamečio vaiko, kuris dabar gyvena Vilniuje su motina, priežiūros.
Kaltinamieji ir teisme teikė prieštaringus parodymus. D.Stončė įrodinėjo, kad iš kredito unijos dingusių pinigų suma galėjo nusėsti buvusio sutuoktinio arba jam artimų žmonių kišenėse.
S.Laškovas prisiminė D.Stončės žodžius: „Sužinojusi apie kredito unijos veiklos auditą ji paragino mane sprukti iš Lietuvos.
Pasakė: išvažiuok kur nors, aš čia susitvarkysiu.“
D.Stončės žiniomis, S.Laškovas neva buvęs ne Turkijoje, o Sirijoje, kur nežinia kaip susidėjo su teroristais ir kovojo ten kaip samdinys, netgi rašė apie tai savo laiškuose.
„Pranešiau apie tai Valstybės saugumo departamentui, bet niekas nesiėmė tirti aplinkybių“, – aiškino buvusi „Naftininkų investicijų“ administratorė.
Apie savo ir buvusio vyro santykius D.Stončė pasidalijo mintimis populiarioje šalies televizijos kanalo laidoje.
Ją mačiusi prokurorė Laima Rokanskienė paprašė viešą moters pareiškimą prijungti prie nagrinėjamos bylos, bet kaltinamoji dėl to įsižeidė – reikalavo nušalinti teisėsaugininkę.
Klaipėdos apygardos teismas konstatavo D.Stončės kaltę ir dėl pradangintų kredito unijos lėšų, ir dėl netikro pinigų priėmimo ir perdavimo dokumento, suklastoto atgaline data.
Paverstas pajininku senolis neteko turto
Anksčiau kitai kredito unijai „Švyturio taupomoji kasa“ vadovavusi D.Stončė prieš trejus buvo nuteista už didelės vertės svetimo turto įgijimą apgaule kito asmens naudai, dokumento suklastojimo ir panaudojimo, dėl ko nukentėjo indėlininkas, organizavimą bei buhalterinės apskaitos pažeidimus.
Klaipėdos apylinkės teismo D.Stončei skirta subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė atidėta dvejiems metams. Moteris skundė nuosprendį, tačiau Lietuvos aukščiausiasis teismas ją išteisino tik dėl sukčiavimo – lygtinė bausmė buvo sušvelninta iki venerių metų ir septynių mėnesių.
Tąkart buvo nuteistas dar vienas „Švyturio taupomosios kasos“ darbuotojas Tomas Zajančkauskas, perėmęs D.Stončės pareigas, kai ji pradėjo vadovauti kitai kredito unijai „Naftininkų investicijos“. Šiam vyrui teismo skirta trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė irgi buvo atidėta.
Nusikalstamos veiklos bendrininkai D.Stončė ir T.Zajančkauskas, tikriausiai siekdami nuslėpti nuo Lietuvos banko inspektorių tikrąją kredito unijos finansinę padėtį, įklampino į bėdą vieną garbaus amžiaus klaipėdietį indėlininką, buvusį jūrininką – jis iš viso prarado daugiau kaip milijoną litų.
Senolis už padėtus terminuotuosius indėlius iš "Švyturio taupomosios kasos" gaudavo palūkanų. Nustatyta, kad T.Zajančkauskas, suklastoję dokumentus, juos įformino kaip padidintą pajų, palūkanas žmogui mokėjo vekseliais, kurių neįtraukdavo į bendrąją apskaitą. Indėlininkas net nenutuokė, kas daroma su jo pinigais.
Kredito unijai bankrutavus, pensininkas buvo priverstas bylinėtis dėl valstybės kompensacijos už neteisėtai pajumi paverstus savo indėlius. Klaipėdiečiui išmokėta 100 tūkst eurų išmoka, o dėl kitų unijoje prašapusių pinigų jis vis dar kovoja teismuose su buvusiais "Švyturio taupomosios kasos" darbuotojais.
Manipuliavimo indėlininko pinigais byla buvo išskirta iš FNTT atliekamo plačios apimties ikiteisminio tyrimo dėl „Švyturio taupomosios kasos“ veiklos. Jis dar nebaigtas.
Kai istorija pasikartojo, „Naftininkų investicijų“ kreditorių nuostoliai pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą atlyginti - 220 indėlininkų grąžintų išmokų suma siekia 11,8 mln. litų.
