Buvusiam Klaipėdos miesto tarybos nariui Viačeslavui Titovui dėl jo pasisakymų apie partizanų vadą Adolfą Ramanuską-Vanagą pareikšti įtarimai dėl mirusiojo atminimo paniekinimo, kurstymo prieš žmonių grupę ir viešo pritarimo sovietiniams nusikaltimams, trečiadienį pranešė Klaipėdos apygardos prokuratūra.
Įtarimų uostamiesčio politikas sulaukė po apklausos Klaipėdos apygardos prokuratūroje, atliekančioje ikiteisminį tyrimą dėl partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago atminimo paniekinimo.
Pasak prokuratūros, ikiteisminio tyrimo eigoje nustačius naujas aplinkybes, jis išplėstas taip pat tiriant ir kurstymą prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę ir viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams Lietuvai ar jos gyventojams, jų neigimo ar šiurkštaus menkinimo.
V.Titovas į prokuratūrą atvyko kartu su savo advokate.
Kad V.Titovas sulaužė prisaiką lapkričio pabaigoje nusprendė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
Tačiau Lietuvos rusų sąjungos narys nusiteikęs savos teisybės ieškoti Strasbūro teisme.
„Teismo sprendimus turime gerbti, bet aš netikėjau, kad taip gali nutikti. Manau, kad tai mūsų valstybės nedaro stipresne. Kai žmogus neturi teisės išreikšti savo nuomonės – nieko gero.
Nemanau, kad sulaužiau priesaiką, priešingai, garbingai, atstovauju savo rinkėjams. Jei man kas nors nepatinka, tai ir pasakau. Bet teismo sprendimas rodo, kad tai Lietuvoje draudžiama. Tikrai kreipsiuos į Strasbūro teismą, nes mano teisė laisvai reikšti savo nuomonę buvo pažeista“, – sakė V.Titovas.
Jo teigimu, paties aukščiausio teismo sprendimas bus žinomas kovo trečiąją, kai vyks savivaldybės tarybų ir merų rinkimai. Tuomet savo nuomones išsakys rinkėjai. Žmonių palaikymas esą ir paskatino jį dalyvauti miesto vadovo rinkimuose.
Į rinkimus V.Titovas žengia su komitetu „Titov ir teisingumas“.
Mero rinkimuose nusiteikęs dalyvauti V.Titovas nesijaudina, kad prieš trejus metus bandymas tapti miesto vadovu jam baigėsi nesėkmingai. Tada iš vienuolikos pretendentų jis užėmė aštuntą vietą, surinkęs tik 3,34 proc. klaipėdiečių balsų.
Aistros dėl V.Titovo kalbų kilo vasarą tariantis dėl A.Ramanausko – Vanago atminimo įamžinimo Klaipėdoje.
V.Titovas nepritarė tokiam siūlymui, nes esą šis žmogus susijęs su maždaug 8 tūkst. civilių žmonių mirtimi.
Net ir sužinojęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą V.Titovas nenurimo.
Jis kreipėsi į Klaipėdos administracinį teismą ir apskundė Vyriausybės atstovą, kad šis neužkirto kelio savivaldybės sprendimui įamžinti A.Ramanausko – Vanago atminimą.
A.Ramanausko – Vanago atminimas uostamiestyje bus įamžintas ant buvusio Klaipėdos pedagoginio instituto pastato S.Nėries gatvėje, kur partizanų vadas studijavo 1937-1939 metais, atidengus atminimo lentą.
„Aš tikiu tuo, kas parašyta 1957 metų teismo sprendime. Ir turiu labai daug liudininkų“, – tikino buvęs tarybos narys.
Esą jis rėmėsi sovietų teismo sprendimu, tačiau istorikai pabrėžia, kad tai – sufabrikuota politinė byla.
Jo teigimu, tiriant partizanų veiklą negalima remtis vien jų budelių – KGB – bylomis. Nepriklausomos Lietuvos teismas reabilitavo partizanų vadą, po mirties jam suteikė aukščiausius valstybės apdovanojimus.
