Anksčiau neteistą keturiasdešimtmetį M.Laurinaitį ir 54 metų A.Tebelškį Klaipėdos apygardos prokuratūra kaltina sukčiavimu, suklastotų dokumentų naudojimu, apgaulinga buhalterine apskaita ir valstybės lėšų grobstymu.
Vyrai įtariami apgaule užvaldę, pasisavinę ir iššvaistę maždaug pusės milijono eurų vertės svetimo turto.
Nors kaltinimai abiem buvo pateikti prieš aštuonerius metus, tik dabar jie stojo prieš teismą.
Slapstėsi septynerius metus
Bylos nagrinėjimą teisme sustabdė M.Laurinaitis.
Anksčiau jam buvo skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas niekur neišvykti iš Lietuvos, tačiau vyras jos nepaisė – paspruko į užsienį.
Gavus Europos arešto orderį ir paskelbus tarptautinę M.Laurinaičio paiešką įtariamuoju pripažinto lietuvio ieškota septynerius metus.
Bėglio pėdsakai prieš dvejus metus aptikti Italijoje – M.Laurinaitis ten pateko į karabinierių akiratį ir buvo sulaikytas.
Bet Venecijos teismas jo Lietuvai neperdavė – įtariamasis buvo paleistas.
Žinodamas apie išduotą Europos arešto orderį jį sulaikyti, pateiktus įtarimus M.Laurinaitis nuvyko į Prancūziją ir toliau slapstėsi. Šįmet gegužę vyras sulaikytas Marselyje.
Italai kažkodėl paleido
Prancūzijos teisėsaugos institucijos, atsižvelgdamos į prašymus, M.Laurinaitį liepą perdavė Lietuvai.
Klaipėdos apygardos teismas įtariamajam paskyrė griežtesnę sankciją – suėmimą.
Šiuo metu M.Laurinaitis laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Kitas nusikalstamos veiklos bendrininku įvardytas asmuo – A.Tebelškis nesuimtas, jam paskirtos švelnesnės kardomosios sankcijos.
„Nežinau, kodėl Interpolo ieškomas M.Laurinaitis Venecijoje buvo paleistas, o Prancūzijos uoste Marselyje – sulaikytas ir perduotas Lietuvai.
Galbūt jis italus kaip nors įtikino, kad yra padorus pilietis, atvyko pailsėti prie Adrijos jūros“, – svarstė klaipėdietė prokurorė Laima Rokanskienė.
Gaubia paslapties skraistė
Italijoje įkliuvęs M.Laurinaitis prasitarė, jog gyvendamas Prancūzijoje buvo įstojęs į Svetimšalių legioną – karinį junginį, kuriame gali tarnauti bet kas, neatsižvelgiant į tautybę ir praeities nusižengimus.
Tą patį bėglys pakartojo ir atskraidintas į Lietuvą.
Svetimšalių legione kariai neretai pradingsta kaip į vandenį – ten gali nuslėpti savo tapatybę ir net įgyti naują. Tada jiems neleidžiama palaikyti jokių ryšių su šalimis, iš kurių atvyko, bendrauti su artimaisiais.
Prancūzijos armijos taisyklės draudžia viešinti tokių legionierių pavardes.
Tyrėjai M.Laurinaičio kalbas apie jo ryšius su Prancūzijos svetimšalių legionu vertina atsargiai – kaip įdomią versiją, kurios negalima nei patvirtinti, nei paneigti.
Galbūt bėglys įsivaizduoja, kad tarnystė užsienyje jį gali apsaugoti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvoje, arba tiesiog neturi ką pasakyti?
Klaipėdos teisme valstybės kaltinimą reiškianti prokurorė L.Rokanskienė nemano, jog verta gilintis į M.Laurinaičio gyvenimo ir veiklos Prancūzijoje aplinkybes: „Tai jo asmeninis reikalas. Šiam vyrui kaltinimai pateikti už tai, kad padarė Lietuvoje.“
Vadovais tapdavo valkatos
M.Laurinaitis ir A.Tebelškis yra kaltinami bendrininkavimu grobstant didelės vertės svetimą turtą – pridėtinės vertės ir pelno mokesčius, socialines įmokas. Bylos duomenimis, apgaule pasisavintų lėšų vertė siekia apie pusę milijono eurų.
Iš anksto susitarę sukčiauti vyrai trejus metus tuštino valstybės kišenę.
Klastojant PVM sąskaitas faktūras buvo imituojami apgaulingi įmonių sandoriai – turtinių prievolių išvengta dokumentuose nurodant, jog Latvijoje įgytos įvairios prekės esą buvo perkamos Lietuvoje.
Kaltinamieji vedžiojo už nosies ir kitų komercinių įmonių vadovus: nesuvokdami sumanytos nusikalstamos veiklos pobūdžio jie pasirašinėjo fiktyvius prekių pirkimo ir pardavimo dokumentus.
Įsibėgėję aferistai vėliau susirasdavo ir už nedideles sumas nusipirkdavo kitas įmones, susirasdavo veikėjų, kurie sutikdavo būti jų direktoriais.
Dažniausiai vadovais tapdavo asocialūs, nuolatinės gyvenamosios vietos neturintys asmenys.
Anksčiau dukart teistas A.Tebelškis ne tik padėjo M.Laurinaičiui organizuoti fiktyvius sandorius, bet ir pats iš jų pelnėsi – prekėms įsigyti savo įmonės neva išleistus 224 tūkst. eurų pasisavino ir naudojo savo poreikiams. Su kitomis įmonėmis jis atsiskaitydavo grynaisiais.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai nustatė, kad A.Tebelškis panašiai pasielgė vadovaudamas kitai savo įmonei, – iš jos pasisavinta ne mažesnė pinigų suma.
L.Rokanskienė kaltinamąjį aktą skaitė beveik valandą.
Į teismą kviečiama apie trisdešimt liudytojų. Sunkiausia bus surasti ir atvesdinti komercinių įmonių direktorius vaidinusius benamius.
Valstybinė mokesčių inspekcija kaltinamiesiems pateikė 138 446 eurų civilinį ieškinį.
500
Tiek tūkstančių eurų apgaule galėjo pasisavinti M.Laurinaitis ir A.Tebelškis.
