Iš azartinių lošimų mėgėjo įtariamasis pasisavino pustrečio tūkstančio eurų. Iš vieno vaikino kompiuterio parsisiuntęs jo bakalauro darbą, o studento kompiuteryje jį ištrynęs tikėjosi uždirbti šimtą eurų, bet sandėris nepavyko.
Itin didelės apimties ikiteisminį tyrimą, kurį sudaro 268 nusikalstamų veikų epizodai, baigė Klaipėdos apygardos prokuratūra. Didžiulį darbą atliko ir Klaipėdos kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai.
Nusikalto iš smalsumo?
„Panevėžiečiui pareikšti įtarimai dėl vienuolikos Baudžiamojo kodekso straipsnių – dėl programinės įrangos, pritaikytos nusikalstamoms veikoms, įsigijimo ir laikymo, neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos, neteisėtos elektroninės mokėjimo priemonės duomenų panaudojimo, neteisėto informacijos rinkimo apie privatų asmens gyvenimą, turto prievartavimo, neteisėto narkotinių medžiagų laikymo ir kitų.
Pavyko surinkti daugybę duomenų, pagrindžiančių elektroninėje erdvėje padarytas nusikalstamas veikas, tačiau svarbiausia – buvo užkirstas kelias jas daryti toliau“, – kalbėjo ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras Saulius Galminas.
Panevėžietis kaltę pripažino, tikino, kad gailisi, ir nurodė, jog dažniausiai taip elgėsi vedamas smalsumo, bendradarbiavo atskleidžiant nusikaltimus.
Už panašią veiką jis kartą jau buvo teistas.
Šnipinėjo dvejus metus
Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2017-ųjų vasarį, kai į policiją kreipėsi du nukentėję asmenys, o metų pabaigoje įtariamasis jau buvo nustatytas.
Dauguma nukentėjusiųjų net nežinojo, kad jų kompiuteriuose kažkas šeimininkauja.
Naudodamasis kompiuterine programa panevėžietis neteisėtai prisijungdavo prie kitų asmenų kompiuterių ir rinko informaciją apie jų privatų gyvenimą, kopijavo ir išorinėje laikmenoje saugojo įvairius kitiems priklausančius privačius susirašinėjimus, šeimos nuotraukas, prisijungimų prie socialinių tinklų paskyrų ir žaidimų platformų vardus ir slaptažodžius, kopijavo ir saugojo informaciją apie žmonių finansines operacijas, banko sąskaitų likučius ir kitą asmeninę informaciją.
Tai vyko apie porą metų.
Veikė visoje Lietuvoje
„Įtariamasis nuo pat vaikystės norėjo būti informacinių technologijų specialistu, jam buvo smalsu išbandyti įvairias programas, kuriomis nuotoliniu būdu galima atlikti gerus ir nelabai gerus darbus.
Vyras aiškino, kad taip elgėsi vedamas smalsumo, pokštaudamas“, – sakė S.Galminas.
Tačiau taip ir liko neaišku, kam ir kaip tie duomenys galėjo būti panaudoti.
Žmonės, kurių kompiuteriai buvo kontroliuojami nuotoliniu būdu, gyvena įvairiuose Lietuvos miestuose.
Neturtinę žalą įvardijo tik keletas jų – visa suma sudaro apie 6 tūkst. eurų.
Ši suma būtų daugybę kartų didesnė, jei ieškinius būtų pareiškę visi.
Šiuo metu nukentėjusiaisiais pripažinta dešimt asmenų.
Stengėsi visaip slapstytis
Klaipėdos kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus viršininkas Jurijus Domnenka pasakojo, kad skyriaus specialistai atliko milžinišką darbą, kol sudėliojo skaitmeninių įrodymų mozaiką.
Visa tyrimo medžiaga sugulė į dvidešimt tomų.
Daugiausia laiko užėmė įtariamojo kompiuterinės technikos ir naudotos programinės įrangos tyrimas bei tyrimo duomenų analizė.
Nustatyta, kad panevėžietis internete platino kenkėjišką programinę įrangą, neretai ją įkeldamas į azartinių lošimų programėles, o vėliau prisijungdavo prie aukos kompiuterio.
Savo tapatybę jis slėpdavo naudodamasis užsienio valstybėms skirtais tarpiniais serveriais, todėl atsekti siuntėją buvo sudėtinga.
Pastebėjo, kad dingo pinigai
Panevėžietis galėjo ne tik prisijungti prie kito asmens kompiuterio, perimti visą jame esančią informaciją.
Per mikrofonus jis galėjo klausytis, kas kalbama svetimuose namuose, o per vaizdo kameras net ir stebėti aplinką.
„Įtariamasis buvo sukūręs savo puslapį internete, jo nuorodas platindavo tiek socialiniuose tinkluose, tiek nusižiūrėtų asmenų paskyrose.
Jei vartotojas paspausdavo nuorodą, patekdavo pas jį į tinklalapį ir parsisiųsdavo jo programinę įrangą.
Dažniausiai užkliūdavo azartinių žaidimų mėgėjai“, – aiškino J.Domnenka.
Vienas azartinių lošimų mėgėjas pastebėjo, kad iš jo elektroninės paskyros buvo perimti pinigai.
Susisiekus su neva pinigų perėmėju paaiškėjo, kad šiuo asmeniu buvo tik pasinaudota.
Abu vyrai kreipėsi į policiją. Tuomet ir prasidėjo ikiteisminis tyrimas.
Įtariamuoju tapęs panevėžietis turi šeimą, butą, dirba, todėl jam neskirtas laisvės apribojimas.
Už sunkiausias nusikalstamas veikas – turto prievartavimą, neteisėtą elektroninių priemonių duomenų naudojimą – gresia laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Tilžės gatvėje esančioje
