Vyras tuo metu kameroje buvo su kitais dviem kaliniais, kurie praeityje galimai buvo teisti už nužudymus.
Artimieji papasakojo, kad jie nebuvo informuoti apie šį incidentą, o dėl visų keistų aplinkybių mano, kad prokuratūra su Kalėjimų departamentu galėjo tyčia neatskleisti visų nužudymo detalių. Tuo tarpu pareigūnai tikina, kad visi sprendimai buvo priimti pagal teisės aktus ir standartines procedūras.
Nužudytas verslo partneris
Su naujienų portalo lrytas.lt redakcija susisiekęs skaitytojas Gediminas norėjo paviešinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje galimai dviejų kitų kalinių nužudyto Terlano Vaišvilos istoriją.
Kaip dar 2015-aisiais metais rašė naujienų portalas lrytas.lt, Terlanas Vaišvila, tuomet dar nepasikeitęs pavardės – Terlanas Ibragimovas, buvo nuteistas dėl didelės vertės svetimo turto įsigijimo. Tarp nukentėjusiųjų – buvęs T.Vaišvilos verslo partneris Vladislavas Polegoška, su kuriuo T.Vaišvilia konfliktavo dėl minėto turto.
2014-aisiais metais V.Polegoška, važiuodamas automobiliu iš Palangos į Klaipėdos oro uostą kartu su verslo partneriu Valerijumi Fedorocovu, tapo mirtino nenustatytų asmenų išpuolio auka. V.Polegoška žuvo nuo dviejų šūvių į galvą, V.Fedorocovas taip pat buvo sužalotas.
Mano, kad tyčia slepiamos nužudymo detalės
Pasak Gedimino, atsakingos tarnybos aplaidžiai reagavo į T.Vaišvilos nužudymą – teigė, kad mama apie sūnaus mirtį sužinojo tik po trijų dienų, kai sulaukė skambučio ne iš su teisėsauga susijusių tarnybų.
„Mums susidarė įspūdis, kad kad Kalėjimų departamentas (visumoje) drauge su prokuratūra tyčia slepia nuo šeimos tam tikras detales.
Kad Terlanas Vaišvila atsitiktinai atsidūrė vienoje kameroje su žudikais mes netikime, keliame daugiau nei vieną nužudymo versiją, ne tik, kaip, kad sakė tyrėja, „du „urodai“ dėl pramogos žudė“.“ – rašė skaitytojas.
Kaip nurodyta Vilniaus apskrities VPK paros įvykių suvestinėse, gruodžio pradžioje, apie 17 val. 50 min. į Vilniaus ligoninę iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo be sąmonės pristatytas ir paguldytas nuteistasis (gim. 1976 m.).
Nustatyti įtariamieji (gim. 1987 m. ir 1988 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 138 str. 1 d. (Nesunkus sveikatos sutrikdymas).
Apie mirtį sužinojo sulaukusi skambučio ne iš teisėsaugos organų
Gediminas teigė, kad šeima nebuvo informuota apie jo sumušimą, o apie nužudymą velionio mama sužinojo po trijų dienų. Tiesa, ji šį faktą pirmiau sužinojo ne iš su teisėsauga susijusių organų.
Skaitytojas teigė, kad motina apie nužudymą buvo informuota po trijų dienų nuo jos sūnaus mirties. Ne gana to, Gediminas pasakojo, kad visas nužudymas atrodo įtartinai – kodėl dėl to, kad išgirstų teismo nuosprendį, T.Vaišvila buvo etapuotas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą? Kodėl už finansinius nusikaltimus teistas vyras buvo etapuotas su dvejais kaliniais, kurie galimai buvo teisti už nužudymus?
Skaitytojas taip pat teigė nesuprantantis, kodėl visi trys vyrai buvo laikomi vienoje kameroje, kai skiriasi jų nusikaltimų pobūdžiai. Dėl visų šių klausimų Gediminas mano, kad nužudymo detalės gali būti slepiamos tyčia.
Nors skaitytojas ir velionio artimieji teigė, kad kalinys dėl patirtų sužalojimų mirė gruodžio pradžioje, Vilniaus apskrities VPK paros įvykių suvestinėse skelbiama, kad T.Vaišvila tą dieną buvo paguldytas į ligoninę, tačiau dar buvo gyvas.
Kaip naujienų portalą lrytas.lt informavo Vilniaus apskrities VPK, T.Vaišvilos gyvybė užgeso praėjus trims dienoms, ligoninėje. Tuomet ikiteisminis tyrimas iš nesunkaus sveikatos sutrikdymo buvo perkvalifikuotas į nužudymą.
Iki mirties dvi dienas gulėjo ligoninėje
Naujienų portalas lrytas.lt dėl įvykio susisiekė su Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriumi Viktoru Davidenko. Pasak V.Davidenko, trys vyrai buvo patalpinti į vieną kamerą, nes visi atvyko iš tos pačios įstaigos – Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos.
Kaip pasakojo V.Davidenko, į smurto išpuolį buvo greitai sureaguota, kai pareigūnai atvyko į kamerą, T.Vaišvila dar buvo gyvas.
„Jis dar dvi dienas buvo ligoninėje. Pareigūnai jį radę gaivino ir buvo iškviesta Greitoji medicinos pagalba. Ji iškart ir atvyko, labai greitai, gal po kokių penkių ar aštuonių minučių“, – pasakojo V.Davidenko.
Kaip pasakojo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktorius, pareigūnai privalo informuoti artimuosius apie kalinio mirtį, bet ne sveikatos būklę.
„Teisės aktas nenumato informuoti apie to asmens sveikatos būklę“, – teigė V.Davidenko. Jis taip pat pridūrė, kad nors pagal teisės aktus jie privalo pranešti tik mirties faktą, pareigūnai vistiek ieškojo T.Vaišvilos mamos kontaktinių duomenų, o šis procesas užtruko, nes moteris gyvena užsienyje.
Nuteistojo etapavimas – teismo sprendimas
Incidentą naujienų portalui lrytas.lt taip pat pakomentavo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojas, laikinai einantis direktoriaus pareigas, Dainius Sušinskas.
„Kiek atsimenu, buvo teismo sutartis dėl jo (T.Vaišvilos – aut. past.) etapavimo ir mes privalėjome ją vykdyti“, – teigė D.Sušinskas. Pasak D.Sušinsko, tokie sprendimai nepriklauso nuo įkalinimo įstaigų, tai – teismo sprendimai.
Kaip pasakojo Dainius Sušinskas, tai, kad T.Vaišvila turėjo fiziškai atvykti dėl to, kad išgirstų teismo nuosprendį – įprasta praktika. Laikinai direktoriaus pareigas einantis vyras taip pat paaiškino, kodėl T.Vaišvila buvo etapuotas kartu su dvejais už nužudymą teistais vyrais.
„Pas mus kiekvieną dieną vyksta etapai. Kiekvieną dieną, dėl tam tikrų priežasčių, yra vežami nuteistieji – vieni važiuoja į Lukiškes tardomiesiems veiksmams, kiti važiuoja gydymo tikslais, į teismus ir panašiai.
Jei nėra iš policijos duomenų, nėra ikiteisminio tyrimo organizuojančių prokurorų kažkokių nurodymų dėl nuteistųjų atskiro izoliavimo ar laikymo, tai visi ir važiuoja bendra tvarka.
Mes tikrai nematėme kažkokio pagrindo tokių nuteistųjų izoliavimui, juo labiau, kad jie pas mus važiavo iš skirtingų sektorių“, – aiškino D.Sušinkas. Pasak laikinai direktoriaus pareigas einančio vyro, įstatymas taip pat nenumato izoliuoti nuteistuosius dėl praeityje įvykdytų nusikaltimų. Kaliniai gali būti izoliuojami, kai jie konfliktuoja tarpusavyje.
Sprendimai priimti pagal teisės aktus
Naujienų portalas lrytas.lt dėl įvykio taip pat susisiekė su Kalėjimų departamentu. Patarėja Simona Banėnienė patikino, kad tai, jog T.Vaišvila atsidūrė toje pačioje kameroje su žmonėmis, galimai teistais dėl nužudymų, nėra neįprasta situacija.
„Teisės aktai, reglamentuojantys tardymo izoliatorių ir pataisos įstaigų veiklą nenustato pareigos pilnamečius nuteistuosius, nuteistus už finansinius nusikaltimus, laikyti atskirai nuo pilnamečių nuteistųjų, nuteistų už nužudymą.
Asmuo nebuvo patalpintas į gyvenamąją kamerą, o atvežtas konvojumi iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos kartu su kitais nuteistaisiais ir buvo laikinai, iki kratos atlikimo, patalpintas į laikinojo laikymo kamerą, iš kur vėliau būtų paskirtas į gyvenamąją kamerą.“ – laiške teigė S.Banėnienė.
Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70-ojo straipsnio trečiojo punkto, nuo kitų kalinių gali būti izoliuojami recidyvistai ir kaliniai, nuteisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, jei yra tokia galimybė. Kraupaus incidento atveju, T.Vaišvila, kartu su kitais kaliniais, buvo patalpintas į laikiną, o ne gyvenamąją kamerą.
„Pažymima, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Kriminalinės žvalgybos skyrius informacijos apie asmens galimus konfliktus su kitais nuteistaisiais esančiais Pravieniškių PN-AK neturėjo. Jei yra informacijos apie galimą konfliktą, tie asmenys yra izoliuojami“, – laiške toliau dėstė S.Banėnienė.
Sustiprinta priežiūra galimiems žudikams neorganizuojama
Pasak S.Banėnienės, kol dėl šio įvykio vyksta ikiteisminis tyrimas, nėra nustatyta, ar įtariamieji anksčiau buvo teisti už nužudymus. Pagal teisės aktus, net tuo atveju, jei įtariamieji būtų nuteisti už nužudymus, tai nebūtų tapę pagrindu juos izoliuoti nuo T.Vaišvilos.
„Šiai dienai nėra įrodyta įtariamųjų kaltė, todėl dar nėra išaiškinta, kas būtent nužudė asmenį. Nemaža dalis nuteistųjų yra nuteisti už nužudymus arba suimti įtariami dėl nužudymo.
Šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato už nužudymą teistų ar suimtų asmenų kitokios ar sustiprintos priežiūros organizavimo.“ – teigė S.Banėnienė.
Moteris taip pat patvirtino, kad pagal įstatymus, artimieji turi būti informuoti apie kalinio mirtį, tačiau ne jo sveikatos būklę. Pasak S.Banėnienės, T.Vaišvilos atveju pareigūnai velionio motiną informavo.
„Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracija, gavusi iš VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos išrašą iš medicininių dokumentų, kuriame buvo konstatuota ligonio mirtis, nedelsdama telefonu pranešė jo motinai. Galimai, Nacionalinio organų transplantavimo biuro darbuotojai skambino nuteistojo artimiesiems dar iki jo mirties fakto konstatavimo“ – laiške toliau dėstė S.Banėnienė.
Dėl įvykio pradėtas tarnybinis patikrinimas
Paklausus, ar tokiose situacijoje pareigūnai prižiūri kalinių kameras, S.Banėnienė patvirtino, kad šį darbą atlieką į postą paskirti pareigūnai.
„Priėmimo ir paskirstymo skyriuje esančias laikino laikymo patalpas ir juose esančių suimtųjų ir nuteistųjų nuolatinę elgesio kontrolę vykdo į šį postą paskirti pareigūnai, kurie prižiūri laikino sulaikymo kamerose (priėmimo paskirstymo skyriuose yra 16 laikino sulaikymo kamerų).
Patalpintus nuteistuosius ir suimtuosius, priima ir perduoda konvojumi į ir iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo atvežamus bei išvežamus nuteistuosius ir suimtuosius, atlieka jų kratas ir apžiūras.“ – teigė S.Banėnienė.
Pasak patarėjos, šiuo metu incidentas analizuojamas. Pasak S.Banėnienės, pareigūnai dės pastangas, kad toks incidentas ateityje nepasikartotų.
„Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas reaguodamas į šį nusikaltimą ėmėsi priemonių: įtariamieji yra izoliuoti nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų, šiuo metu atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl pareigūnų veiksmų bei tarnybinis tyrimas dėl asmens sužalojimo.
Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas, kad toks atvejis nepasikartotų, analizuos ir vertins įvykio tyrimų išvadas, siekiant užkirsti kelią tokiems įvykiams.“ – rašė S.Banėnienė.
