Bėglys ilgai gyveno Rusijoje, kurioje ėmėsi verslo, studijavo ir net giedojo bažnyčios chore.
„Mano brolis galbūt dar sieks, kad tyrimas būtų atnaujintas.
Viltis miršta paskutinė“, – „Lietuvos rytui“ vakar pareiškė Kalvarijos krašte gyvenantis Tomas Geležius.
Lietuvoje teismų maratonas, vykęs nuo 2004 iki 2013 metų, baigėsi apkaltinamuoju nusprendžiu – buvęs politikas pripažintas kaltu dėl dviejų jaunuolių nužudymo ir pasiųstas už grotų 14 metų.
Kalvarijoje gyvenę 23 metų Raimondas Akelis ir 20 metų Zenius Valinčius žudiko aukomis tapo dar 1994 metų balandžio 19-ąją.
Namuose pasigedęs maždaug 15 tūkst. litų A.Geležius šiems vaikinams surengė savo teismą – su bendrininkais nuvežė į mišką ir nužudė.
Kraupi tiesa paaiškėjo po dešimtmečio, kai bokso treneris A.Geležius tapo verslininku, o vėliau pasuko į politiką.
Prabilus liudininkams tyrimas buvo atnaujintas. Politikos veikėjas savo kaltę visą laiką neigė, o nužudytųjų kūnų iki šiol nepavyko aptikti.
Žlugo ir verslas, ir karjera
Daugiau nei prieš šešerius metus slapstytis pradėjęs A.Geležius iš pradžių nuvyko į Maskvą.
Kalvarijoje jis turėjo lentpjūvę, kurioje dirbo apie 100 žmonių, vėliau užsiėmė automobilių prekyba. Tačiau paaiškėjus kraupiems nusikaltimams sužlugo ir verslas, ir politiko karjera, o nuteistasis pasirinko bėglio kelią.
Rusijos sostinėje A.Geležiui buvo suteiktas pabėgėlio statusas.
Maskvoje bėglys gyveno maždaug dvejus metus, dirbo ir giedojo šio miesto katedros – didžiausios Rusijos katalikiškos bažnyčios – chore.
Vėliau jis nutarė persikelti arčiau Lietuvos – apsigyvenęs Kaliningrade, šiame mieste įkūrė savo firmą, ėmė studijuoti I.Kanto universitete psichologiją.
Nepamiršo lietuvis ir seno savo pomėgio – perėjo giedoti į Kaliningrado bažnytinį chorą.
Pasak T.Geležiaus, brolį lankė jo žmona – Marijampolės automobilių prekybos firmos direktorė Vilija Geležienė, su kuria jis susilaukė keturių vaikų, kiti šeimos nariai. Vėliau pora išsiskyrė.
Buvo surengti mainai?
Bėglio dalią pasirinkęs kalvarijietis 2017 metų spalį sulaukė Kaliningrado policijos pareigūno skambučio.
Jis paprašė skubiai pristatyti, tačiau nenurodė, kodėl yra kviečiamas.
„Brolis tuo metu buvo bebaigiąs diplominį darbą – studijavo antrame magistrantūros kurse. Jis, matyt, nieko bloga nesitikėjo, nes Rusijoje buvo pripažintas pabėgėliu.
Tačiau atvykęs į policiją Algirdas išgirdo, kad šis statusas jau naikinamas. Jis buvo uždarytas į vienutę ir pusantrų metų negalėjo susitikti su šeimos nariais – bendravo tik laiškais.
Rusijoje jam nebuvo suteikta tinkama odontologijos pagalba, jis patyrė didelius dantų skausmus“, – pasakojo T.Geležius.
Jis teigė iš advokato išgirdęs, kad mainais už A.Geležiaus išdavimą Lietuva rusams esą atidavė kitoje garsioje byloje kaltinamą asmenį.
Išdavimo procesas užtruko
Rusai nusprendė A.Geležių perduoti Lietuvai, tačiau procesas buvo baigtas tiktai prieš kelias dienas.
Bėglys buvo atvežtas netoli Kybartų, iš kur mūsų šalies pareigūnai jį pristatė į Kauno tardymo izoliatorių.
A.Geležius vakar jau buvo perkeltas į Vilniaus pataisos namus, kur atliks bausmę.
Po apkaltinamojo nuosprendžio bėglys kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismą Strasbūre ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto padalinį Ženevoje: pirmoji institucija atsisakė priimti skundą, o iš antrosios atsakymo dar negauta.
Prabilo apie mįslingą planą
Lietuvos ir Europos teismams nepripažinus žmogžudžio skundų pagrįstais, regis, jam užsivėrė visi vartai.
Bet antradienį T.Geležius mįslingai užsiminė, jog dar yra galimybių atnaujinti bylą: „Tai padaryti įmanoma, mano brolis turi planų.“
Iki skyrybų vyrą viešai gynė ir V.Geležienė – moteris dėstė, jog jis yra neteisingai apkaltintas ir aiškino, koks A.Geležius yra pavyzdingas tėvas, kaip rūpinasi šeima.
Tačiau pastaruoju metu ji prakalbo kitaip.
Moteris konkrečiai neatsakė į „Lietuvos ryto“ klausimą, ar vis dar tiki buvusio vyro nekaltumu, tačiau net ir neišsamūs jos atsakymai buvo gana iškalbingi.
Daug kas keičiasi
– Prieš šešerius metus jūs teigėte, jog vyras nėra susijęs su dviguba žmogžudyste, jautriai reagavote į jam pateiktus kaltinimus. Ką galite pasakyti dabar? – „Lietuvos rytas“ antradienį paklausė V.Geležienės, vadovaujančios įmonei „Vilijos transportas“.
– Visą laiką, kol Algis buvo mano sutuoktinis, aš reiškiau tokią poziciją.
Stengiausi dėl šeimos, dėl vyro, bendro intereso. Tikėjau savo sutuoktiniu.
Bet dabar daug kas keičiasi. Apie kai kuriuos dalykus nelabai norėčiau kalbėti.
Algis yra sudėtingas žmogus. Šeima, o ypač žmona, jam reikalinga tik tada, kai daugiau jau nieko nėra.
Byla yra pasibaigusi ir nežinau, ar dar gali kas nors išsirutulioti. Aišku, kad yra daug dalykų, kurie galbūt nebuvo iki galo išnagrinėti.
– Ar jūsų buvęs vyras ūmaus charakterio, ar linkęs į smurtą, kai įsiplieskia?
– Puikiai pažįstu šį žmogų, bet nenoriu pasakoti apie jo savybes.
Mes susituokėme 1994-aisiais – tais pačiais metais, kai, tyrimo duomenimis, įvykdytos žmogžudystės. Po nusikaltimo buvo praėję nedaug laiko.
Algirdas man apie tai nieko niekada nėra pasakojęs – apie viską sužinojau, kai juo susidomėjo teisėsauga.
Būsimas politikas nukankino savo aukas
1993 metų gruodžio viduryje iš tuomečio Kūno kultūros instituto studento A.Geležiaus namų dingo maždaug 14–16 tūkst. litų.
Įtardamas vagyste vietos gyventojus R.Akelį (nuotr. kairėje) ir Z.Valinčių (dešinėje), jis nutarė jėga atgauti pinigus.
A.Geležius paprašė bendrabutyje gyvenusių studentų Gintaro Mickevičiaus, Gedimino Stankevičiaus ir Giedriaus Juknevičiaus pagalbos.
1994 m. balandžio 19-osios vakarą keturi užpuolikai rado Kalvarijos gatvėje bevaikštančius abu vaikinus ir juos įgrūdo į automobilį.
R.Akelis ir Z.Valinčius buvo nuvežti į mišką, esantį Kalvarijos savivaldybės teritorijoje, prie Papiliakalnių ežero. Vienas jų buvo prirakintas prie medžio antrankiais, o kitas pririštas virve.
Jaunuoliai buvo verčiami pasakyti, kur yra pinigai, tačiau net ir mušami tikino, jog nieko nepavogė.
A.Geležius aukas daužė maždaug tris valandas. Paskui kartu su savo bendrininkais iškasė duobę ir liepė prisipažinti: priešingu atveju vaikinai bus nužudyti, o jų kūnai – užkasti. R.Akelis ir Z.Valinčius buvo įstumti į duobę.
Kai A.Geležius vieną jų nušovė, likęs gyvas sušuko: „Algi, pasigailėk, atiduosiu pinigus.“ Tačiau žudikas netrukus ir į jį paleido šūvius.
Vienam peršautajam pradėjus keltis būsimas politikas jį ir kitą auką ėmė badyti peiliu.
Vaikinai buvo ilgai laikomi dingusiais be žinios – kraupus nusikaltimas paaiškėjo tik po dešimties metų, prakalbus A.Geležiaus pusbroliui Algirdui Vasiliauskui, kuris dabar yra miręs.
Kriminalistai surado ir apklausė tris A.Geležiaus bendrininkus, kurie papasakojo, kaip buvo nužudyti abu vaikinai.
2007-aisiais bylą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas A.Geležių išteisino, o Apeliacinis teismas paliko nuosprendį nepakeistą.
Tačiau Aukščiausiasis teismas nusprendė, jog byla išnagrinėta netinkamai.
2012 metais Apeliacinis teismas pripažino A.Geležių kaltu ir skyrė jam 14 metų laisvės atėmimo bausmę.
