Nerašyti kalėjimo įstatymai aukščiausios kastos atstovams – vadinamiesiems „bachūrams“ – neleidžia bendradarbiauti su teisėsauga.
Tačiau keletas buvusių Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos gyventojų šią taisyklę sulaužė ir Kriminalinės policijos biuro pareigūnams papasakojo apie tai, kaip už grotų buvo planuojami ir vykdomi nusikaltimai.
Prabilusiems – nelengva
Tačiau visa tai pakartoti Vilniaus apygardos teismo salėje buvo daug sunkiau.
Nors Pravieniškių pataisos namuose Ruslanas Laško buvo laikomas vienu įtakingiausių kalinių, išgaravo ir jo drąsa.
Vienai apklausai gerai pasiruošęs ir tiktai į teisėjų bei prokurorų klausimus atsakinėjęs liudytojas į kitą posėdį nebeatvyko.
Užsienyje gyvenantis vyras teismui atsiuntė laišką, kad jam per brangu atskristi į Vilnių, todėl prašė leidimo į advokatų, kurie gina teisiamuosius, klausimus atsakyti nuotoliniu būdu.
Advokatai su tuo nesutiko, todėl teismas lauks, kol R.Laško galės atvykti į Lietuvą. Dar vieną nukentėjusiuoju pripažintą buvusį kalinį nuspręsta atvesdinti.
Stovėti prieš penkiolika buvusių kameros ir sektoriaus draugų nebuvo lengva ir bausmę jau atlikusiam 25 metų Giedriui Liatukui.
Jis ne tik sunkiai prisiminė prieš šešerius metus vykusius įvykius, bet ir pamiršdavo tai, ką kalbėjo prieš kelias minutes.
Padėjo vaikystės pažintis
Pravieniškių pataisos namuose G.Liatukas bausmę atliko 2011–2013 metais. Atvežtas į pataisos namus jis pirmiausia pateko į karantiną, iš kurio kaliniai paskirstomi į sektorius.
Šioje byloje liudiję nuteistieji yra pasakoję, kad apie visus naujokus informuojami aukščiausio rango kaliniai, vadinamieji „kamoros verchai“.
Jie esą ir nusprendžia, kur gyvens ir kuriai kastai priklausys naujakuriai.
G.Liatukas teigė, kad jį pasitiko tuomet kalinių lyderiu laikytas buvęs Agurkinių grupuotės lyderio Sauliaus Velečkos bičiulis Deimantas Bugavičius, todėl vos pilnametystės sulaukęs nuteistasis tapo „bachūru“.
G.Liatukas pasakojo, kad D.Bugavičių jis pažinojo nuo vaikystės, nors tarp jų buvo penkerių metų skirtumas.
Jie augo tame pačiame Kauno rajone, o tuomet 17-metis D.Bugavičius turėjo jaunesnį brolį, su kuriuo ir susidraugavo G.Liatukas. Visi paaugliai lankydavosi toje pačioje sporto salėje.
Kaliniai surengė perversmą
Kai G.Liatukas atvyko į Pravieniškių pataisos namus, „kamora“ vadinamoje privilegijuotųjų zonoje gyveno D.Bugavičius ir už tyčinį nužudymą nuteistas Vidmantas Grigaliūnas, pravarde Ragana arba Vidma.
Jo teigimu, į „kamorą“ buvo stengiamasi patekti dėl įtakos ir pinigų, nes jos gyventojai buvo laikomi neoficialia pataisos namų valdžia ir kontroliavo bendrą kalinių kasą.
Kalbama, kad geresnių gyvenimo sąlygų siekę naujokai, vos atvykę į pataisos namus, turėjo susimokėti.
Po kurio laiko tarp kalinių įvyko perversmas – V.Grigaliūnas buvo smarkiai sumuštas, o po to vykusiame neoficialiame kalinių susirinkime buvo išrinkta nauja „kamoros“ valdžia.
Į šią zoną persikėlė Lietuvoje ir Vokietijoje nusikaltimus vykdęs 42 metų Aidas Kupčiūnas, pravarde Aidelis, su Agurkinių ir Kamuolinių grupuotėmis sietas jo bendraamžis Andrius Obelienius bei pataisos namų senbuvis, du kartus teistas R.Laško.
Kad tarp „kamoros“ ir kitų sektorių gyventojų neliktų įtampos, likti joje buvo siūloma ir D.Bugavičiui, bet jis atsisakė gyventi kartu su jo bičiulio užpuolimą galimai organizavusiais kaliniais.
Vieną nužudė, kitą išniekino
Manoma, kad V.Grigaliūno užpuolime dalyvavo apie dešimt kalinių, kurie iš karto po egzekucijos išlakstė į kiemą ir ramiai stebėjo, kaip neštuvais išnešamas paklode uždengtas V.Grigaliūnas.
Tai teigė matęs ir G.Liatukas, tačiau daugiau detalių apie šį užpuolimą neatskleidė.
„Tuo metu tarp atskirų sektorių buvo nuolatinė įtampa“, – pasakojo G.Liatukas, prisiminęs dar keletą žiaurių egzekucijų.
Vieną dieną metalinėmis lazdomis buvo sumuštas ir aštriu daiktu subadytas A.Kupčiūnas, primuštas ir R.Laško. Tai buvo laikoma D.Bugavičiaus kerštu.
Kai tik A.Kupčiūnas grįžo iš ligoninės, pataisos namuose buvo surengtas dar vienas žiaurus išpuolis.
Paryčiais iš lovų buvo išversti ir sumušti Mindaugas Murauskas, Mantvydas Janulis ir dar vienas vyras, kurį užpuolikai dar ir išniekino – į išangę sukišo morką.
M.Janulis mirė, kita auka leisgyvė buvo nugabenta į ligoninę. Už tai, kad bičiuliams iškvietė pagalbą, M.Murauskas atsidūrė žemesnėje kastoje.
G.Liatukas užsiminė iš kitų nuteistųjų girdėjęs, kad vadinamajame suvalkiečių sektoriuje gyvenę vyrai buvo sumušti po to, kai M.Janulis telefonu nusiuntė žinutę kitame su jų būriu konfliktuojančiame būryje gyvenančiam nuteistajam. G.Liatukas tikslaus žinutės turinio nurodyti negalėjo.
Telefonus pirkdavo nuolat
Bausmę jau atlikęs G.Liatukas neslėpė, kad pataisos namuose mobilųjį telefoną galėjo įsigyti kas tik norėjo. Jis pats tvirtino turėjęs mažiausiai penkis.
„Kai vieną per kratą atimdavo, tuoj pat nusipirkdavau kitą“, – pasakojo G.Liatukas. Mobilusis telefonas nelaisvėje kainuodavo nuo 60 iki 145 eurų.
G.Liatukas pasakojo, jog mobilusis telefonas jam buvo reikalingas, kad galėtų susisiekti su artimaisiais ir paprašyti pinigų.
Ne kartą teistas vyras neslėpė, kad pinigus išleisdavo narkotikams. Gyvendamas pataisos namuose jis pirkdavo hašišo. Viena šių kvaišalų dozė – 1,3 gramo – kainuodavo 100 litų (29 eurus).
Už narkotikus mokėjo uošvė
Pinigus į narkotikų pardavėjų nurodytą sąskaitą pervesdavo buvusios G.Liatuko žmonos motina. Kam reikia pinigų, žmonai jis neaiškindavo.
G.Liatukas pasakojo, kad pinigai už narkotikus keliaudavo į „kamorą“, o jos vadovai kontroliavo prekybą.
„Iš kur jūs žinote, kad tai buvo ne mano, o „kamoros“ narkotikai?“ – tokiu pasakojimu pasipiktino vienas kaltinamųjų Algimantas Gibas.
G.Liatukas priminė A.Gibui, kad iš karto paprašytas parduoti narkotikų jis atsakė neturintis, bet po kurio laiko iš sektoriaus, kur gyvena pataisos namų lyderiai, atnešė paketą, o iš kitos kišenės ištraukė lapelį su sąskaitos numeriu.
Jo žiniomis, nurodyta sąskaita priklausė A.Obelieniui artimiems žmonėms.
Pažemino dėl nuotraukos?
Apie santykius tarp nuteistųjų kelias valandas pasakojusiam G.Liatukui sunkiausia buvo prisiminti, kaip iš „bachūrų“ jis atsidūrė nuskriaustųjų kastoje.
„Jei įmanoma neprisiminti, vadinasi, neprisimenu“, – salėje sukeldamas juoką bandė aiškinti G.Liatukas, tačiau vienas teisiamųjų priminė, kad jį pažemino D.Bugavičius, kurį kaunietis laikė savo bičiuliu ir užtarėju.
Teigiama, kad G.Liatukas telefonu D.Bugavičiaus draugo žmonai nusiuntė žinutę su savo lyties organo nuotrauka.
G.Liatukas bandė miglotai aiškinti, kad tai – A.Kupčiūno sąmokslas.
Laisve mėgavosi neilgai
Netrukus ir G.Liatukas, ir D.Bugavičius buvo išleisti į laisvę.
G.Liatukas vėl įkliuvo už plėšimą ir dvejiems metams atsidūrė Vilniaus pataisos namuose.
D.Bugavičius 2015-aisiais buvo nušautas automobilyje „Mercedes-Benz S320“ prie savo namų.
Kartu su D.Bugavičiumi užpuolimo metu buvusi jo mylimoji, buvusi grupės „Naujos pupytės“ atlikėja Vita Pliadytė-Jakutienė gyva liko tik atsitiktinai – nors žudikai į moterį nesitaikė, kulkos galėjo ją kliudyti.
Praėjusiais metais dėl šio nusikaltimo buvo sulaikyti du žudikai iš Estijos. Kriminalistai juos sulaikė vienoje Skandinavijos šalių.
Patys vadovavo, patys tvarkėsi
Vadinamojoje Pravieniškių mafijos byloje kaltinimai pateikti 16 asmenų.
Tarp teisiamųjų yra ir 48 metų buvęs žinomo nusikaltėlio Remigijaus Daškevičiaus, pravarde Daškė, bendražygis Artūras Račkelis.
Už žinomo Marijampolės verslininko Žydrūno Buzo pagrobimą nuteistas A.Račkelis „Lietuvos rytui“ atskleidė, kad pataisos namuose patys nuteistieji ne tik atlikdavo smulkius darbus – dažė grindis, klijavo tapetus, keitė kištukinius lizdus, bet ir mokėdavo už remontą, kuriam reikėjo didžiulių investicijų.
Jo teigimu, už kalinių lėšas buvo suremontuotos prausyklos, virtuvė, nupirkta stalų, spintų, spintelių, santechnikos mazgų, kriauklių, šaldytuvų, viryklių, orkaičių.
Byloje, kurią Vilniaus apygardos teismas atvertė pernai rudenį, bandoma įrodyti, kad pataisos namų vadovai toleravo kalinių subkultūras, o galbūt net patys paklusdavo nuteistiesiems.
Be šiuose pataisos namuose bausmę atlikusių kalinių, teisiamas ir vienas pareigūnas – laikinai nuo pareigų nušalintas kriminalinės žvalgybos vyriausiasis specialistas Evaldas Baronėnas. Įtariama, kad pareigūnas galėjo talkinti nuteistiesiems.
