Kalintiems iki gyvos galvos Lietuvoje jau praverti vartai – net neprisipažinusiems

Daugiau kaip šimtui kalėti iki gyvos galvos Lietuvoje nuteistų asmenų atsirado viltis grįžti į laisvę. Prašyti persvarstyti jiems skirtą aukščiausią bausmę galės net ir tie, kurie niekada nepripažino savo kaltės.

Prašyti paleidžiama į laisvę galės ir iki gyvos galvos kalinti A.Bružaitė-Jonaitienė, nors ji niekada nėra prisipažinusi, kad nužudė du savo sūnus.
Prašyti paleidžiama į laisvę galės ir iki gyvos galvos kalinti A.Bružaitė-Jonaitienė, nors ji niekada nėra prisipažinusi, kad nužudė du savo sūnus.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Mar 22, 2019, 11:12 AM

Už sunkius nusikaltimus įkalinimo iki gyvos galvos bausmę atliekantys nuteistieji, kurie kalėjime yra išsėdėję daugiau kaip 20 metų, jau netrukus galės kreiptis į teismą su prašymais paskirti jiems terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Tokia galimybė jiems atsirado po to, kai vakar Seimas pritarė Teisingumo ministerijos pateiktoms pataisoms dėl bausmių persvarstymo.

Už bausmių sušvelninimą nuteistiesiems iki gyvos galvos balsavo 87 Seimo nariai, šeši, tarp jų ir valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis, susilaikė.

„Mes mirties bausmės neturime, todėl įkalinimas iki gyvos galvos yra tinkama bausmė“, – savo sprendimą paaiškino R.Karbauskis.

Išsigando gresiančių baudų

Pakeisti įstatymus buvo nuspręsta 2017 metais, kai aštuoni iki gyvos galvos nuteisti lietuviai laimėjo bylą Europos žmogaus teisių teisme (EŽTT), o dar aštuoniolika kreipėsi į šį teismą dėl teisių pažeidimo.

Po EŽTT sprendimo įkalintųjų iki gyvos galvos padėtimi Lietuvoje susidomėjo Europos Tarybos Ministrų komitetas, kuris Lietuvai pagrasino baudomis už sisteminius žmogaus teisių pažeidimus.

„Iki šiol pinigai nuteistiesiems iki gyvos galvos nebuvo priteisiami, nors kai kurie jų prašė, tačiau nepakeitus esamo teisinio reguliavimo, atsižvelgiant į pasikartojančius tapačius skundus, šiose Vyriausybei perduotose bylose EŽTT jau galėtų konstatuoti sisteminio pobūdžio pažeidimą ir priteisti pinigų, – „Lietuvos rytui“ yra sakiusi Vyriausybės atstovė EŽTT Karolina Bubnytė.

Malonės galės prašyti visi

Sulaukusi įspėjimų iš Europos Tarybos Ministrų komiteto Lietuva skubiai pradėjo rengti Baudžiamojo ir Baudžiamojo proceso kodeksų pataisas. Daugiau kaip po metų jos pasiekė Seimą.

Pradiniame pataisų variante buvo numatyta, kad kreiptis į teismą galės tik tie nuteistieji, kurie prisipažino dėl savo padarytų nusikaltimų, bet galiausiai šios nuostatos neliko išsigandus, kad Lietuva vėl gali būti apkaltinta savo kaltę neigiančių asmenų teisių pažeidimu.

Jei būtų likusi ši nuostata, vilties išeiti į laisvę niekada nebūtų turėjusi Alma Bružaitė-Jonaitienė, kuri niekada neprisipažino nužudžiusi du savo mažamečius sūnus.

Taip pat buvo pakeistas terminas, po kurio nuteistieji gali prašytis pakeisti jiems bausmę.

Vietoj 25 metų liko 20 metų, o teismui jų prašymą atmetus, pakartotinai kreiptis į teismą kaliniai galės po metų, o ne po dvejų, kaip buvo numatyta pirminėse pataisose.

Vartai atsivers ne iškart

Nuo šiol kreiptis į teismą dėl bausmės sušvelninimo galės tie, kurie atitiks penkis nurodytus kriterijus: nepriekaištingo elgesio, socialinės reabilitacijos plane nurodytų priemonių vykdymo, sumažėjusios nusikalstamumo rizikos, nuteistojo pripažinimo, kad bausmė padarė poveikį jam pačiam.

Be to, nuteistasis privalo būti atlyginęs bent dalį priteistos sumos už nukentėjusiesiems padarytą žalą.

Tokius prašymus nagrinės apygardos teismai, o skundus, jei nuteistasis ar procese taip pat galintys dalyvauti nukentėjusieji bus nepatenkinti, – Lietuvos apeliacinis teismas.

Po galutinio teismo sprendimo kalėjimo vartai nuteistiesiems atsivers ne iškart. Už grotų jie turės praleisti dar nuo 5 iki 10 metų.

O tai priklausys nuo to, kokias bausmes jiems skirs prašymą įkalinimą iki gyvos pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę išnagrinėjęs teismas.

Terminai įvairiose šalyse skirtingi

Iki šiol Lietuva buvo tarp penkių iš 47 Europos Tarybos valstybių narių, kuriose galima kreiptis malonės, tačiau nėra numatytas nuosprendžio dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimas.

Šiame sąraše taip pat yra Malta, Nyderlandai, Ukraina ir Islandija – šalis, kurioje mirties bausmė yra numatyta, bet iki šiol niekam nebuvo skirta.

Devyniose valstybėse – Andoroje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kroatijoje, Juodkalnijoje, Norvegijoje, Portugalijoje, San Marine, Serbijoje ir Ispanijoje – laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos iš viso nėra numatyta.

Šiose šalyse didžiausia laisvės atėmimo bausmė svyruoja nuo 21 metų (Norvegijoje) iki 50 metų (Kroatijoje).

32 valstybėse yra numatyta ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, ir jos persvarstymo galimybė. Kiekviena šalis turi nusistačiusi savus terminus, po kurių galima prašyti įkalinimo iki gyvos galvos bausmę keisti į terminuotą. Mažiausias numatytas terminas yra 10, didžiausias – 36 metai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.