„Nuosprendis visiems suprantamas ir teisingas.
Visa ta istorija labai paveikė mano gyvenimą. Įsivaizduokite: atvykstate į Ukrainą ir jus nei iš šio, nei iš to apkaltina žmogžudyste.
Svetimame krašte lieki be pragyvenimo šaltinio, be dokumentų, be nieko, net į gydytoją negali kreiptis. Visi į tave žiūri kaip į vilką. Mane ir iš darbo atleido dėl tos istorijos.
Prašysiu, kad mane išsiųstų iš jūsų šalies, kad daugiau čia niekada negalėčiau atvažiuoti nei aš, nei mano šeimos nariai“, – išklausęs nuosprendį kalbėjo 38 metų Ihoris Kraplyna.
Kaltinamąjį maitino žmona
Dvejus metus Lietuvoje gyveno ir dirbo ukrainiečio žmona, nes kitaip I.Kraplyna nebūtų turėjęs net už ką nusipirkti maisto.
„Aš tikrai nebūčiau čia atvažiavusi, jei jis būtų blogas žmogus ar panašus į žmogžudį.
Bet kuri moteris taip būtų pasielgusi dėl savo vyro“, – sakė ukrainiečio sutuoktinė, kuri išgirdusi išteisinamąjį nuosprendį sunkiai tvardė džiaugsmo ašaras.
Nebandė bėgti ar slėptis
Prieš dvejus metus dirbti vilkiko vairuotoju į Lietuvą atvykęs I.Kraplyna buvo kaltinamas keliais peilio dūriais nužudęs pagyvenusį vyrą.
Jis nesutiko tikrintis melo detektoriumi, nes tuo metu nebuvo jo gynėjo, ir atsisakė vykti į nusikaltimo vietą atlikti parodymų patikros, nes esą nežino nei kur ji, nei kas ten vyko, todėl visa tai būtų tik laiko gaišimas.
Teisme ukrainietis aiškino, kad galėjo išvykti į gimtinę – vieno reiso metu buvo tik trys kilometrai nuo Ukrainos – ir ten slapstytis. Bet liko Lietuvoje ir toliau dirbo tolimųjų reisų vairuotoju.
Jis buvo sulaikytas praėjus dvylikai dienų po nusikaltimo, kai grįžo iš darbo komandiruotės – jūrų keltu parplaukė iš Vokietijos uosto Kylio į Klaipėdą.
Nužudė penkiais dūriais
Tragedija Klaipėdos rajono Gobergiškės kaime įvyko 2017 metų liepos 22-ąją.
69 metų Jonas Ž. rastas negyvas savo namuose – jam peiliu buvo durta penkis kartus. Ekspertų teigimu, smarkiai nukraujavęs vyras mirė iškart.
Įvykio liudininkų nėra. Artimieji ir kaimynai sakė, kad Jonas visada būdavo labai atsargus – į savo namus neįsileisdavo nepažįstamų žmogų, jo namų durys visada būdavo užrakintos.
Iš pensininko namų po tragedijos niekas nedingo. 20 eurų liko kelnių kišenėje, tarp kojų ant grindų gulėjo auksinis vestuvinis žiedas, ant galvos buvo užmautas plastikinis maišas, o ant kūno kažkodėl užmesta keletas knygų.
Rado pirštų atspaudų
Mirusiojo sesuo neslėpė, kad brolis kartais išgerdavo, bet tai darė vienas – į namus nieko nekviesdavo, draugų neturėjo.
Maždaug porą savaičių iki tragedijos brolis jai pasakojo, kad prie kaimo parduotuvės žmonės kalbėjo, jog kažkokie ukrainiečiai klausinėjo, ar kas nors negalėtų išnuomoti kambario.
Vyrai sakė, kad dirba kitoje autostrados Vilnius–Klaipėda pusėje įsikūrusioje transporto įmonėje.
I.Kraplyna į tyrėjų akiratį pateko, kai ekspertai ant sienos ir durų aptiko jo pirštų atspaudų.
Kaltinamasis teigė, kad pas žuvusįjį buvo kartą užsukęs pasiklausti, gal jis nuomotų kambarį. Esą gal nuo to laiko ir liko jo buvimo ženklų.
Pritrūko kaltės įrodymų
Klaipėdos apygardos teismo vertinimu, I.Kraplynos kaltę grindžiančių ir abejonių nekeliančių įrodymų nesurinkta.
Teismas, tyręs įvykio aplinkybes, lyginęs kaltinamojo ir liudytojų parodymus, analizavęs specialistų išvadas, pokalbių bei vaizdo įrašus ir įvertinęs surinktų įrodymų visumą, negalėjo padaryti kategoriškos išvados, kad būtent teisiamojo pirštų žymės įvykio vietoje paliktos nužudymo dieną.
Kambaryje, kuriame rastas mirusysis, aptikta grumtynių požymių, mėtėsi peilis, kuriuo padaryti sužalojimai.
Tačiau nenustatyta, kad ant kaltinamojo rūbų būtų likę kokių nors pėdsakų, jis nebuvo sužalotas.
Be to, šioje byloje nenustatytas nužudymo motyvas.
„Kaltinimas grindžiamas prielaidomis – byloje nesurinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad kaltinamasis nužudė nukentėjusįjį“, – skelbiama išteisinamajame teismo nuosprendyje.
