LAT nusprendė, kad apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl trijų nuteistųjų ir vieno nuteistojo gynėjo apeliacinių skundų argumentų, apsiribojo tik formaliais bendro pobūdžio teiginiais.
O tai laikoma esminiu pažeidimu, nes buvo suvaržyta nuteistųjų teisė į teisingą bylos procesą, sukliudyta apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
Šiauliuose nepešė nieko
Telšių apylinkės teismas 40 metų Raimundui Jančiauskui ir buvusiam Akmenės rajono savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėjui 60 metų Eduardui Pliasui skyrė 4 metų įkalinimo bausmę, bet jos vykdymą atidėjo 3 metams.
Vienintelis kaltę pripažinęs 41 metų Aivaras Pisarževičius nubaustas 2 metų įkalinimo bausme, o jos vykdytas atidėtas metams. Aferos sumanytoju laikomo R.Jančiausko tėvas 64 metų Kęstutis Jančiauskas ir žemėtvarkininku vis dar dirbęs 65 metų Viktoras Statkus nubausti 2 metų įkalinimo bausme, o jos vykdymas atidėtas 2 metams.
Teismas iš keturių nuteistųjų R.Jančiausko, K.Jančiausko, A.Pisarževičiaus ir E.Pliaso priteisė beveik 185 tūkst. eurų padarytai žalai atlyginti. Žemgrobių ketvertas tai padaryti įpareigotas solidariai. Kartu buvo teisiami dar keturi asmenys, bet jų kaltė nebuvo įrodyta.
Teisiamųjų grupė buvo kaltinama apgaule, klastotėmis užgrobusi 210 hektarų ploto svetimos žemės sklypų.
Šiaulių apygardos teismui apeliacinius skundus pernai teikė ne tik nuteistieji R.Jančiauskas, jo tėvas K.Jančiauskas, V.Statkus, E.Pliasas, bet ir viena nukentėjusioji bei Šiaulių apygardos prokuroras Andrejus Mirnyj.
Nuteistųjų skundai buvo atmesti.
Baksnojo į teismo darbo broką
LAT kasacinius skundus pateikė nuteistųjų grupė, priteistos žalos dydžiu nepatenkinta nukentėjusioji. Skundus išnagrinėjusi teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacija turi būti nagrinėjama iš naujo. Šis sprendimas pagrįstas išvada, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo skundus.
Pasak teisėjų kolegijos, apeliacinės instancijos teismas tik išvardijo baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė nuteistųjų kaltę, ir tik lakoniškai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nuteistųjų kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pagrindė įvertinęs ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą. Teismas pats įrodymų iš esmės neanalizavo ir tokios analizės pagrindu padarytų išvadų nepateikė.
Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad toks apeliacinės instancijos teismo sprendimo argumentavimas negali būti pripažįstamas tinkamai motyvuotomis teismo išvadomis dėl apeliacinių skundų prašymų bei esminių argumentų BPK 320 straipsnio 3 dalies prasme.
„Toks apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinys leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju nebuvo tinkamai patikrintas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas ir atsakyta į esminius nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus dėl pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimo, faktinių aplinkybių nustatymo teisingumo, nusikalstamų veikų kvalifikavimo, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvavimo“, – nurodoma nutartyje.
Kasacinis teismas pabrėžė, kad teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad tuo atveju, jei apeliantų nurodomi prieštaravimai dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo nepagrįsti, apeliacinės instancijos teismo sprendime turi būti aiškiai nurodyta, kodėl daroma tokia išvada.
Šiaulių teisme – dar viena byla
Šiauliuose nagrinėjama dar viena žemgrobių byloje, kurioje kaltinimai pateikti tiems patiems aštuoniems asmenims. Šią bylą sudaro net 66 tomai, o ją nagrinėti pavyko pradėti tik po 8 mėnesių trypčiojimo vietoje, nes teismas buvo gaišinamas įvairiais prašymais, trukdė teisiamųjų ligos, iš Švedijos teko pargabenti už kvaišalus nuteistą A.Pisarževičių.
Sukčių sumanytas modelis, pagal kurį buvo užgrobta daugiau kaip 1000 ha žemės, buvo labai paprastas ir tuo pačiu tobulas. Mat buvo nusitaikytą į bešeimininkę žemę – turtą, kuris nebeturi oficialių paveldėtojų.
Tad buvo sumanyta sukurpti dokumentus ir taip apgaule atsiimti nepriklausantį turtą. Schemos sumanytojams vieniems nebūtų pavykę to padaryti, todėl į pagalbą buvo pasitelkti žemėtvarkininkai, netgi apgaule patikėję kunigai.
Žuvusiųjų per karą ar tremtyje buvo nemažai, todėl aferistams pavyko susižerti net apie 1,4 milijono eurų.
Gaują įklampino godumas, mat jie sumanė žemę atsiimti net ne vienoje, o dviejose savivaldybėse. Be to, įtarimų dėl ūmai atsiradusių paveldėtojų kilo ir žemę iš valstybės nuomojusiems ūkininkams.
Vadeiva laikomas teisininkas kratosi kaltės
Teisėsaugininkai įsitikinę, kad aferą sumanyti galėjo Šiaulių apskrities viršininko administracijoje teisininku dirbęs R.Jančiauskas. Mat jam pačiam teko ginti viešąjį interesą dėl užgrobtos žemės.
Šis vyriškis yra dirbęs prokuroro padėjėju, Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teisės departamento Juridinio skyriaus vedėju, Kalėjimų departamento Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininku, Alytaus mero patarėju.
R.Jančiauskas kaltės nepripažįsta, bet ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai mano, kad būtent jis subūrė grupę asmenų ir jiems vadovavo.
Žemei užgrobti naudojo klastotes
Priėjimą prie nacionalizuoto turto turėję aferistai greitai išsiaiškindavo, į kurį turtą būtų geriausia nusitaikyti.
Tada buvo surandami skurdžiai gyvenantys senoliai, o jie virsdavo tariamais paveldėtojais – buvo pasirūpinama tai patvirtinančiais dokumentais.
Sukčiai naudojo gimimo, mirties, santuokos liudijimų klastotes, padirbinėjo įrašis iš bažnytinių knygų. Nustatyta, kad kartais klastotes patvirtindavo ir nieko neįtariantys patys klebonai.
Paskutinė kliūtis būdavo žemėtvarkininkai, bet ir tarp jų pavykdavo rasti pagalbininkų, kurie įteisindavo arba padėdavo įteisinti abejotinus dokumentus. Tada būdavo parduodama pažyma apie paveldimą turtą arba jau atgauti žemės sklypai.
