Tokią išvadą Šiaulių miesto vadovas padarė po pasitarimo, į kurį aiškindamasis situaciją buvo pakvietęs Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų direktorių Rimantą Žąsiną, dviejų mažamečių vaikų netekusiai motinai padedančia savivaldybės tarybos narę Iriną Barabanovą, savo pavaduotoją Egidijų Elijošių, patarėją Virginiją Mickavičienę ir Šiaulių apskrities vaiko teisų apsaugos skyriaus vedėją Donatą Žakarį.
Šiaulių apskrities vaiko teisų apsaugos skyriaus vedėjas D.Žakaris susitikime dalyvauti negalėjo, o atstovo, galinčio paaiškinti šios institucijos poziciją, į pasitarimą taip pat neatsiuntė.
Greitai atėmė tik vaikus
Šiaulių miesto vadovų dėmesį patraukusi dviejų mažamečių vaikų atėmimo iš anksčiau į teisėsaugos bei vaiko teisių apsaugos tarnybos akiratį nepatekusios moters istorija jau rutuliojasi antrus metus.
Greitai iš motinos buvo atimti tik du jos vaikai, o visa kita: ekspertizės, ikiteisminis tyrimas ir teismo procesas procesas – vyksta vėžlio žingsniu.
Moteris su laikiniems globėjams perduotais sūnumis gali pasimatyti tik kartą per savaitę. Jei septynmečiu sūnumi šiuo metu rūpinasi jo tėvas, tai dvylikametis berniukas buvo perduotas svetimų žmonių globai.
Motiną uždarė į areštinę
Savo vaikų šiaulietė E.V. neteko 2018 metų balandžio mėnesį. Išleidusi vyresnėlį sūnų į mokyklą moteris netrukus sulaukė policijos pareigūnų vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų vizito.
Moteriai buvo paaiškinta, kad mokykloje berniukas pasiskundė, kad mama jį sumušė. Šiaulietei buvo liepta pasiimti jaunėlį sūnų ir vykti į ligoninę. Čia abu šiaulietės sūnus apžiūrėjo medikai, o pati moteris iš ligoninės buvo nuvežta į areštinę.
Per apžiūrą ligoninėje medikai ant vyresniojo berniuko rankos ir peties pastebėjo mėlynę.
Nors moteris tvirtino, kad berniukas galėjo užsigauti išvakarėse žaisdamas sodyboje, pareigūnai tuo nepatikėjo.
Dėl piktnaudžiavimo tėvų pareigomis buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o iš motinos atimti vaikai atsidūrė vaikų globos namuose.
Nors šiaulietė tyrėjams tvirtino, kad sūnus ją galėjo apkalbėti dėl to, kad ji už blogą elgesį sūnui nepirko riedžių ir atėmė telefoną, pareigūnai tuo taip pat nepatikėjo.
Kalėdų Senio prašė grąžinti namo
E.V. skundėsi, kad atimtus vaikus ji vėl išvydo po išsiskyrimo praėjus tik trims mėnesiams.
Pasisamdyto advokato dėka moteris vėliau išsikovojo galimybę su vaikais bent trumpam matytis kartą per savaitę.
Jaunesniojo E.V. sūnaus laikinoji globa buvo perduota berniuko tėvui.
Su kitu vyru sugyventą sūnų norėjo globoti E.V. sesuo, bet to padaryti nebuvo leista ir berniukas atsidūrė pas jam svetimus globėjus.
Šiaulietė sakė skaičiusi šio berniuko laiškus Kalėdų Seniui. Jei prieš metus rašytame laiške berniukas pageidavo dovanų gauti kompiuterį, tai prieš pastarąsias Kalėdas jo noras buvo – grįžti namo.
Vaikas yra „problemiškas“
Nors vaikai iš motinos buvo paimti daugiau nei prieš pusantrų metų taškas šioje istorijoje dar nepadėtas iki šiol.
Iš motinos paimtiems vaikams paskirtos ekspertizės ir ikiteisminis tyrimas truko daugiau nei metus, o sprendimas pernai gegužės mėnesį į teismą perduotoje byloje bus priimtas tik vasario 28 dieną.
Tai, kad pykčio pagautas berniukas galėjo apkalbėti savo motiną, lyg ir patvirtina jo dabartinių globėjo pastebėjimai.
Šiaulių vaikų globos namų, kurių žinioje dirba laikini globėjai, vadovas prasitarė, kad šis vaikas „yra problemiškas ir turi agresijų“.
Pasigedo elementaraus žmogiškumo
Beveik dvejus metus nuo savo vaikų atskirta šiaulietė, nebematydama vilties rasti žmogiškumo neva vaiko teises saugančioje sistemoje, kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybę.
Pasitarimą šiuo klausimu surengęs Šiaulių miesto meras A.Visockas sakė, kad per jį išaiškėjo, kad institucijų veikloje iš tiesų trūksta elementaraus žmogiškumo, ir ši istorija turėtų būti pamoka vaiko teisių gynėjams, teisėsaugos ir teismų pareigūnams.
„Nors į Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus akiratį šeima nebuvo iki tol patekusi, paskirta gana griežta kardomoji priemonė – įpareigojimas nebendrauti ir neieškoti ryšių su abiem vaikais.
Atskiriant vaikus nuo mamos, vienam iš jų buvo 10, kitam 5 metukai.
Ši kardomoji priemonė nebuvo panaikinta net ir tada, kai po itin ilgai vykusio ikiteisminio tyrimo visi surinkti reikalingi įrodymai pagaliau buvo perduoti teismui“, – sakė meras.
Kad abu vaikai paimti iš šeimos beveik dvejus metus, nors ir nebuvo nustatyta aukštos rizikos veiksnių, kurių pagrindu reikėtų atimti vaikus, stebėjosi iš kiti šio pasitarimo dalyviai.
Sprendimo kaina – 20 tūkstančių eurų
Per šį konkretų pavyzdį ėmė aiškėti vaiko teisių apsaugos sistemos trūkumai. Tokio pobūdžio bylose įprastai skiriamos vaiko psichiatrinės-psichologinės ekspertizės, kurios trunka 2-4 mėnesius, o jų laukti reikia apie 6–8 mėnesius.
Tokio pobūdžio tyrimus atlieka vienintelė įstaiga visoje Lietuvoje – Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba, pavaldi Sveikatos apsaugos ministerijai, o papildomiems etatams įsteigti lėšų nėra.
Tačiau lėšų netrūksta kitoje vaiko teisių apsaugos grandyje.
Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų direktoriaus Rimanto Žąsino teigimu, kas mėnesį už laikiną globą globėjams mokama apie tūkstantis, tad šiuo konkrečiu atveju vieno iš vaikų globai jau paskirta ir išeikvota apie 18 tūkstančių eurų.
„O kur dar ikiteisminio tyrimo, teisminio nagrinėjimo išlaidos, išlaidos advokatui, kurį privačiai samdėsi vaikų mama, išlaidos vaikui gydyti, nes galimai dėl patiriamo streso, kurį lėmė vaiko atskyrimas nuo mamos, vaiko būklė paūmėjo ir jis buvo gydomas ligoninėje. Sudėjus viską, suma galėtų viršyti 20 tūkstančių eurų.
Gal skiriant daugiau lėšų, kad tokio pobūdžio ekspertizės būtų atliekamos nedelsiant, valstybė galiausiai sutaupytų?“, – retoriškai klausė Šiaulių meras.
Valdininkai dirbo formaliai?
Be to, pastebėta, kad trūksta bendradarbiavimo tarp tiesiogiai vaiko teisėmis besirūpinančios institucijos ir teisėsaugos institucijų.
Nors šeima nebuvo patekusi į Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus akiratį ir nenustatytas rizikos vaikams lygis, ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai, o vėliau ir teismas kažkodėl nusprendė, kad vaikus būtina laikyti atskirtus nuo mamos.
„Šeima yra valstybės pagrindas. Šiauliai nori išlikti jaukus miestas šeimoms, galintis joms pasiūlyti patrauklią ir saugią gyvenamąją aplinką, todėl mes visi turime prisiimti atsakomybę už padarytą žalą ne tik konkrečiai šeimai, bet ir visiems gyventojams, kurie yra bauginami tokiais įvykiais.
Visi šios situacijos dalyviai – ikiteisminio tyrimo institucija, teismas, Vaiko teisių apsaugos tarnyba, Vaikų globos namai – dirbo formaliai, pamiršdami žmogiškumą, to pasekmė – beveik dvejus metus skriaudžiami vaikai ir jų mama.
Visi turime pasistengti, kad sistema būtų žmogiška, o tokio pobūdžio bylos būtų sprendžiamos ypač greitai.“, – konstatavo pasitarimą dėl ir motinos atimtų vaikų surengęs A.Visockas.
Šiaulių miesto meras piktinosi, kad tokiais atvejais savivaldybėms yra paliekamas tik stebėtojo vaidmuo: „Esu įsitikinęs, kad būtina peržiūrėti sprendimus dėl vaiko teises saugančios tarnybos centralizavimo ir pavaldumo perdavimo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Mes kalbame apie šeimas ir apie žmones, kurie gyvena miestuose ir kaimuose, taigi, ir sprendžiant vaiko teisių klausimus, būtent arčiau savo žmonių esanti savivalda turėtų turėti daugiau įtakos ir galių“.
Teisme apklausė 14 liudytojų
Byla, kurioje E.V. yra kaltinama piktnaudžiavimu tėvų teisėmis, Šiaulių miesto apylinkės teismą pasiekė pernai gegužės mėnesį.
Bylos nagrinėjimas užtruko dėl įvairių priežasčių: pirmas posėdis neįvyko, nes į jį neatvyko kaltinamosios advokatas, gruodžio mėnesį du teismo posėdžiai neįvyko dėl kaltinimą palaikančios prokurorės ligos.
Šioje byloje buvo apklausta 14 liudytojų.
Kardomosios priemonės nepakeitė
Per ketvirtadienį vykusi teismo posėdį buvo svarstomas kaltinamosios ir jos gynėjo prašymas panaikinti kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygą – nebendrauti ir neieškoti ryšių su vaikais.
Išnagrinėjęs prašymą teismas kardomosios priemonės sąlygų teismas nepakeitė, tačiau leido kaltinamajai du kartus per savaitę pasimatyti su mažamečiais vaikais, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui.
Piktnaudžiavimu tėvų teisėmis kaltinamai šiaulietei gresia bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.
Nuosprendis šioje byloje bus skelbiamas vasario 28 dieną.
