Tuo įsitikino vilnietė Elena Aukštuolienė, sužinojusi, kad iš areštuotų 13 tūkst. eurų, kurie turėjo būti saugomi Vilniaus vyriausiajame policijos komisariate, liko tik 9000 eurų.
Tačiau tai, kad policininkai galbūt pavogė 4000 eurų, pasirodė neįdomu nei bylą kuruojančiam prokurorui, nei Policijos departamento Imuniteto valdybos pareigūnams.
Tyrėjai įsiveržė paryčiais
Pinigai iš Aukštuolių namo Vilniaus rajone buvo paimti dar 2018 metų gegužę, kai pareigūnai atliko kratą.
Anksti rytą, kai visa Aukštuolių šeima dar miegojo, policininkai išlaužė duris ir įsiveržė į vidų.
Apsimiegojusiems šeimininkams buvo parodytas kratos orderis, kuriame parašyta, kad name gali būti slepiami narkotikai, tačiau liepta ieškoti ir deimantų.
Mat prieš keletą metų Lukiškių kalėjime laikytas Raimondas Aukštuolis pasišaipė iš pareigūnų, kai į kamerą uždarytam slaptajam agentui pašnibždėjo, jog savo tvenkinyje slepia iš kolekcininko Andrejaus Balyko pagrobtą 200 karatų deimantą.
Visą dieną šį telkinį naršę pareigūnai nieko nerado.
Surado tik pinigų
Šįkart policininkai vandenyje nebraidžiojo, tačiau atidžiai krėtė visus namo kampus.
Netrukus vienas policininkų entuziastingai sušuko, kad rado deimantų. Greitai visi subėgo apžiūrėti radinio, bet R.Aukštuolis juos nuramino, kad tai – tik nebrangūs blizgučiai.
Nepavyko rasti ir narkotikų, tačiau pareigūnai įvairiose namo vietose aptiko nemažai pinigų.
Eurus skaičiavo virtuvėje
Visi rasti pinigai buvo sudėti ant virtuvės stalo ir skaičiuojami. Tuo metu prie to paties stalo R.Aukštuolis dideliu virtuviniu peiliu raikė duoną ir gamino visiems sumuštinius – tyrėja net leido jam nuimti antrankius.
Tuo metu antrankiais surakinta R.Aukštuolio žmona buvo išvežta į jos butą Vilniuje, kur taip pat atlikta krata.
Suskaičiavus paaiškėjo, kad name rasta 13 343 eurai.
Nors R.Aukštuolis tvirtino, jog šie pinigai su jokia nusikalstama veikla nesusiję, o gauti iš draudimo bendrovės kaip išmoka už sudegusią pirtį, tyrėjai į kalbas nesileido ir visus eurus išsivežė.
Išvežta iš namų ir uždaryta į areštinę buvo ir visa Aukštuolių šeima, o surasti 13 343 eurai areštuoti.
Teisėjas skundus atmetė
Po kiek laiko į laisvę paleista E.Aukštuolienė ėmėsi žygių, kad areštuoti pinigai būtų grąžinti.
Moteris įvairioms instancijoms skundė prokuroro sprendimą, pateikė dokumentus, įrodančius, kad pinigai iš tiesų gauti iš draudimo kompanijos.
Iš pateiktų kvitų buvo aiškiai matyti, jog draudimo bendrovė pinigus pervedė į banko sąskaitą, o E.Aukštuolienė juos išsigrynino.
Tačiau Vilniaus apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius grąžinti pinigus atsisakė ir akcentavo, kad laikinai apribotos ne tik E.Aukštuolienei, bet ir jos sutuoktiniui nuosavybės teise priklausančios piniginės lėšos – 13 343 eurai. O kadangi jis įtariamas narkotikų kontrabanda, tad jo šeimos narių vertingas turtas gali būti gautas iš nusikalstamos veiklos.
Povedybinė sutartis nepadėjo
Po šio sprendimo E.Aukštuolienė dar kartą kreipėsi į prokurorą prašydama grąžinti areštuotus 13 343 eurus.
Tuo metu R.Aukštuolienei jau buvo panaikinti įtarimai įvykdžius sunkius nusikaltimus, ji buvo įtariama tiktai dokumentų klastojimu, o už tai nėra numatytas turto konfiskavimas.
Norėdama įrodyti, kad areštuoti pinigai niekaip negali būti susiję su jos sutuoktiniu, moteris pateikė povedybinę sutartį.
Pagal šią sutartį kiekvieno sutuoktinio turtas yra asmeninė nuosavybė.
Tačiau prokuroras lakoniškai atrašė, kad vien tas faktas, jog sutuoktiniai buvo sudarę povedybinę sutartį, nereiškia, kad kratos metu paimti 13 343 eurai priklauso būtent E.Aukštuolienei.
Vėliau E.Aukštuolienė dar daug kartų skundė sprendimus areštuoti pinigus, tačiau visada sulaukdavo neigiamo atsakymo.
Protokole padarė klaidą?
Taip rašant vieną skundą po kito ir buvo baigtas ikiteisminis tyrimas. Tuomet dar kartą buvo perskaičiuoti areštuoti pinigai ir paaiškėjo, kad vietoj daugiau kaip 13 tūkstančių eurų neliko nė 10 tūkstančių.
Kratos metu dalyvavusi ir pinigus paėmusi tyrėja Oksana Derkač greitai pasiteisino dėl pinigų trūkumo. Ji parašė tarnybinį pranešimą, kad iš tiesų kratos metu buvo rasta mažiau pinigų ir pildydama kratos protokolą ji žmogiškai suklydo – be pagrindo įrašė skaičių 0.
Esą vienoje spintelių buvo rasti 450 eurų, tačiau ji, pildydama kratos protokolą, parašė 4500 eurų.
Tačiau su tokiu paaiškinimu E.Aukštuolienė nesutiko. Ji kreipėsi į Policijos departamento Imuniteto valdybą, kad būtų pradėtas tyrimas dėl pinigų dingimo.
Moteris nusistebėjo tyrėjos paaiškinimu, esą kratos protokole buvo klaidingai įrašytas skaičius.
Mat pagal galiojančią tvarką, klaidingai įrašant skaičių, būtina jį perbraukti ir įrašyti „taisymu tikėti“.
Be to, būtina pinigines sumas įrašyti ne tik skaičiais, bet ir žodžiais. To taip pat nebuvo padaryta. Abejonių sukėlė ir tai, kad krata nebuvo filmuojama.
Tačiau bene labiausiai E.Aukštuolienę papiktino tai, jog paimti pinigai beveik metus buvo laikomi tyrėjos namuose.
Nors įstatymai kategoriškai numato, jog juos būtina iškart perduoti policijos komisariato Materialinio aprūpinimo poskyriui.
Tyrėjų nusikaltimai nedomino
Nors moteris savo skunde įvardijo daugybę tyrėjų padarytų pažeidimų, su pareigūnų piktnaudžiavimu turinti kovoti Policijos departamento Imuniteto valdyba net nerado reikalo pradėti tyrimą.
Atsakyme, kurį pasirašė laikinai valdybos viršininko pareigas einantis Žydrūnas Butkevičius, teigiama, jog jo vadovaujama institucija neįgaliota vertinti ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliktų veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo.
Viršininkas savo pinigų pasigedusiai vilnietei pasiūlė kreiptis į prokurorą arba teismą.
Tyrėja iššvaistė svetimus pinigus
Tai ne pirmas atvejis, kai Vilniaus policijos pareigūnai pasisavina iš įtariamųjų paimtus pinigus. Neseniai Vilniaus apygardos teismas 12 500 eurų bauda nubaudė sostinės 1-ojo policijos komisariato tyrėją Jolantą Taraškevičiūtę (nuotr.).
Ši pareigūnė iš vieno įtariamojo paėmė 4456 eurus. Nors tyrėja šiuos pinigus privalėjo perduoti komisariato materialinio aprūpinimo skyriui, pasiliko sau.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tuo metu pareigūnė dažnai lankydavosi kazino ir pralošdavo dideles sumas.
