Kaip rašoma prokuratūros pranešime, Marijampolės apylinkės teismas konstatavo, kad R.Z., būdama valstybės tarnautoja, turėdama tikslą įgyti ir pasisavinti svetimą turtą, įkalbėjo mokyklos budinčiosios pareigas ką tik pradėjusią eiti A.Č. papildomai sudaryti ir pasirašyti fiktyvią darbo sutartį. Pagal šią sutartį moteris buvo papildomai įdarbinta į šios mokyklos kiemsargio pareigas, tačiau realiai pareigų nevykdė ir gautą darbo užmokestį kiekvieną mėnesį atiduodavo R.Z. Tokiu būdu buvusi direktorė įgijo svetimo turto už beveik 2 500 eurų.
Valstybinį kaltinimą byloje palaikęs Kauno apygardos prokuratūros prokuroras prašė kaltinamąją už sukčiavimą ir dokumentų klastojimą nubausti 15.064 eurų bauda (400 MGL), tačiau teismas skyrė perpus mažesnę baudą. Šį sprendimą prokuroras apskundė aukštesnės instancijos teismui, prašydamas sugriežtinti nuteistajai skirtą baudą.
„Kiekvienam asmeniui, kuris dirba valstybės ar savivaldybės įstaigoje, yra keliami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Šiuo atveju kaltinamoji piktnaudžiavo užimamomis pareigomis, pasinaudojo savo pavaldine ir taip įgijo svetimą turtą bei padarė turtinę žalą savivaldybės institucijai, o tuo pačiu kenkė ir valstybės interesams.
Jos pasirinktas nusikalstamos veikos modelis turi ir įžūlumo požymių, todėl tokia nusikalstama veika ir jos padarymo aplinkybės turi būti vertinamos itin griežtai.
Atsižvelgus į bylos aplinkybes, baudžiamojo įstatymo reikalavimus ir teismų praktiką, kaltinamajai turėjo būti paskirta bauda už kiekvieną nusikalstamą veiką, jos dydį nustatant didesnį už įstatyme nustatytą baudos vidurkį“, – teigė ikiteisminiam tyrimui vadovavęs ir jį organizavęs Kauno apygardos prokuratūros prokuroras.
