Tai ėmė aiškėti Šiaulių apygardos teisme, prieš kurį 35 metų D.Kriaučiūnas stojo apkaltintas pabėgimu iš tardymo izoliatoriaus, žmogaus pagrobimu ir nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Pabėgimo planą sukurpęs kalinys ne tik iš anksto pasigamino dvi nusmailintas geležtes, bet ir parengė teisinį tokio poelgio pagrindimą.
Teisme porino apie būtinąjį reikalingumą
Prieš teismą stojęs D.Kriaučiūnas tvirtino, kad yra kalinamas neteisėtai, todėl nusprendė išeiti į laisvę, o įkaite tardymo izoliatoriaus darbuotoją pagrobė vadovaudamasis būtinuoju reikalingumu ir būtinąja gintimi, nes priešingu atveju prieš jį būtų panaudotos specialiosios priemonės.
Kad D.Kriaučiūno argumentai nėra laužti iš piršto, sakė ir jį ginantis advokatas Vilmantas Poškus.
Pasak advokato, nuosprendžio vykdymo potvarkis D.Kriaučiūnui buvo įformintas netinkamai – įkalinimo įstaigai pasiųstame rašte į vieną buvo suplakti du vienas kitam prieštaraujantys Šiaulių apygardos teismo ir Lietuvos Apeliacinio teismo paskelbti nuosprendžiai ir nė žodžiu neužsiminta apie D.Kriaučiūnui paskelbtą galutinį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo verdiktą.
Baiminosi dėl savo gyvybės
Tai, kad yra kalinamas neteisėtai ir kad pabėgti paimdamas įkaitę nusprendė vadovaudamasis būtinuoju reikalingumu ir būtinąja gintimi, D.Kriaučiūnas Šiaulių apygardos teisme pareiškė jau per pirmąjį pirmąjį posėdį, kuris įvyko prieš savaitę.
Per šį posėdį buvo apklausta ir kalinio įkaite tapusi Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus specialistė Agnė G.
Antrus metus Šiaulių tardymo izoliatoriuje dirbanti pareigūnė sakė nebenorinti prisiminti šio įvykio, tačiau teismui atskleidė visas jo detales.
Kalinio įkaite tapusi tardymo izoliatoriaus darbuotoja sakė supratusi, kad jos gyvybei gresia pavojus – geležtę prie kaklo prikišęs pagrobėjas vis šaukė kuo greičiau atidaryti vartus ir išleisti jį į laisvę.
Per antradienį surengtą teismo posėdį buvo apklausti šio įvykio liudytojais tapę Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojai.
Antrankius nuėmė neiškart
Į Šiaulių apygardos teismą D.Kriaučiūnas buvo atvežtas iš Pravieniškių pataisos namų. Kalinį lydėjo Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, kurie ėmėsi ypatingų atsargumo priemonių ir antrankių D.Kriaučiūnui nenuėmė net pasodinę jį į teismo salėje esantį narvą.
Nuimti jam antrankius D.Kriaučiūnas bylą nagrinėjančio teisėjo paprašė vos prasidėjus teismo posėdžiui. Teisėjas atsakė, kad tai sprendžia kalinį saugantys konvojaus pareigūnai. Pastarieji nuimti antrankius sutiko tik gavę bylą nagrinėjančio teisėjo pritarimą.
Liudyti stojęs Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos priežiūros skyriaus specialistas Rimvydas Garbačauskas sakė, kad tą vakarą budėjo režiminiame korpuse ir apie 21 valandą išgirdo pagalbos šauksmą.
Nubėgęs ten pareigūnas išvydo, kad jo kolegę kažkas laiko įkaite. Vėliau pareigūnas pamatė, kad pagrobėjas yra iki gyvos galvos nuteistas D.Kriaučiūnas. Apie tai R.Garbačauskas pranešė pamainos vadui. netrukus čia atskubėjo kiti kolegos.
Girdėjo kolegės klyksmus
„Mačiau, kad kalinys kolegei ant kaklo yra užnėręs diržą o kita ranka į kaklą yra kažką įrėmęs. Jis reikalavo kuo greičiau atrakinti duris, grasino, kad žalos pareigūnę. Po šių žodžių kolegė vis suklykdavo.
Iš režiminio korpuso į kiemą ištrūkęs kalinys netrukus nusigavo į administracinį kiemą ir, grasindamas žaloti pareigūnę, šaukė nesiartinti ir kuo greičiau atidaryti vartus. Atidarius vartus, jis nėrė į tamsą. Kalinį nusivijo keli mano kolegos“, – to vakaro įvykius teisme prisiminė R.Garbačauskas.
Baigęs liudyti R.Garbačauskas iškart sulaukė D.Kriaučiūno klausimų apie jo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje teisėtumą ir kodėl prieš jį nebuvo panaudotos specialiosios priemonės.
Tardymo izoliatoriaus pareigūnas teisiamajam atsakė, kad specialiųjų priemonių prieš jį nepanaudojo todėl, kad baiminosi dėl įkaite tapusios kolegės saugumo. O dėl laikymo įkalintu, pasak pareigūno, turi spręsti teismai, o ne prižiūrėtojai: „Mes saugome ir prižiūrime, o ne bylą studijuojame“.
Galėjo panaudoti ir ginklą
Tą vakarą Šiaulių tardymo izoliatoriuje budėjusiems pareigūnams vadovavęs vyriausiasis specialistas Egidijus Auškalnis teisme sakė, kad gavęs pranešimą apie pagrobtą įkaitę nubėgo į režiminį korpusą.
„Ten suskubusiems pareigūnams liepiau vesti derybas ir tempti laiką, o pats nubėgau į budėtojų dalį ir telefonu apie šį įvykį pranešiau Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui bei iškviečiau policiją.
Viskas įvyko greitai, nes net nespėjo atvykti policija.
Kai įkaitė pradėjo šaukti, kad pjauna, bėga kraujas, daviau leidimą atidaryti vartus. Pareigūnams liepiau persekioti bėglį ir nepaleisti jo iš akių“, – sakė E.Auškalnis.
Pasak šio liudytojo, nukentėjusiai kolegei buvo iškviesta greitoji pagalba, jos kakle matėsi trijų dūrių žymės, jos drabužiai buvo kruvini.
Tai išgirdęs D.Kriaučiūnas pareiškė, kad, pasak nukentėjusiąją apžiūrėjusio specialisto, kraujo ant pareigūnės kaklo nebuvo: „Tai buvo mano kraujas. Aš pats susižalojau ranką“.
Į D.Kriaučiūno klausimus apie neteisėtą jo kalinimą ir specialiųjų priemonių nepanaudojimą 29 metus tardymo izoliatoriuje dirbantis E.Auškalnis atsakė, kad tarnybinis ginklas teisėtai galėjo būti panaudotas net tris kartus.
Bėglys bandė priešintis
Teisme liudijo ir pro izoliatoriaus vartus pasprukusį kalinį nusiviję bei jį sulaikę Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai.
Jaunesnysis specialistas Žilvinas Kvedaras sakė, kad į režiminį korpusą nubėgo gavęs budinčio pareigūno pranešimą apie ten kilusius neramumus.
„Girdėjau moters šauksmą. Jis pasigirsdavo prie kiekvienų vartų. Kai atsidarė pagrindiniai vartai, bėglys vedinas įkaite spruko pro juos. Aš su dar dviem kolegomis juos nusivijau. Bėglio paleistai kolegei liepiau grįžti į tardymo izoliatorių.
Nors bėglys bandė slėptis už mašinų, mes jį suradome ir sučiupome. Kadangi iš pradžių kalinys atsisakė numesti geležtę, prieš jį buvo panaudotas elektros impulsinis prietaisas TASER.
Nors D.Kriaučiūnas priešinosi, pavyko užlaužti rankas ir surakinti jas antrankiais. Tuomet atskubėjo policijos ekipažas, kuris sučiuptą bėglį nuvežė atgal į izoliatorių“, – teisme sakė Ž.Kvedaras.
Šiaulių tardymo specialistas Kęstutis Gricius sakė, kad gavęs pranešimą apie pavojų, iš budėtojų dalies pasiėmė dujinį balionėlį.
„Kai supratau, kad įvykis rimtas, pasiėmiau ir elektros impulsinį prietaisą TASER. Jis buvo panaudotas sulaikant bėglį. D.Kriaučiūną su kolegomis sulaikėme už kelių šimtų metrų nuo tardymo izoliatoriaus. Sulaikant bėglys bandė priešintis“, – teisme sakė K.Gricius.
Sulaukęs D.Kriaučiūno klausimo, kodėl specialiosios priemonės prieš jį nebuvo panaudotos tardymo izoliatoriuje, K.Gricius atsakė, kad to nebuvo padaryta baiminantis dėl įkaite tapusios pareigūnės gyvybės.
Sužalojo pareigūnei kaklą
Už dviejų merginų nužudymą kalėti iki gyvos galvos nuteistas D.Kriaučiūnas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus bandė pabėgti šių metų sausio 28-osios vakare.
Tai kalinys padarė per vakarinę procedūrą, kuomet suimtiesiems ir nuteistiesiems yra skiriamas laikas atiduoti asmeninius kompiuterius tardymo izoliatoriaus darbuotojams.
Įprastai kalintiems liepiama išeiti iš kamerų ir grąžinti savo kompiuterius pareigūnams juos perduodant jiems į rankas arba patiems kalintiems padedant daiktus į tam skirtą spintą.
Apie 21 valandą D.Kriaučiūnas, grįždamas link savo kameros, puolė prie šalia stovinčios pareigūnės ir kompiuterio krepšio diržu apjuosė jai kaklą.
Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus specialistei į kaklą buvo įremtas aštrus savadarbis įrankis, kuriuo nuteistasis grasino sužaloti ir nužudyti pareigūnę.
D.Kriaučiūnas reikalavo kitiems Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnams nesiartinti, atidaryti tardymo izoliatoriaus patalpas skiriančias duris ir išleisti jį iš įkalinimo įstaigos.
Įkaite pagrobęs pareigūnę, D.Kriaučiūnas ją vedėsi išėjimo link – jie kartu judėjo iš režiminio korpuso patalpų į režiminio kiemo teritoriją.
Priėjęs prie Kontrolės leidimo įvažiavimo vartų, o vėliau ir prie pagrindinių tardymo izoliatoriaus vartų, kalinys pareikalavo juos atidaryti ir kelis kartus savadarbiu įrankiu sužalojo pareigūnei į kaklą.
Buvo baustas už netinkamą elgesį
Kai vartai buvo atidaryti, pagrobėjas išėjo iš įkalinimo įstaigos, nusivedė pareigūnę per gatvę, o vėliau ją paleidęs, pabėgo. Kalinys netrukus buvo sulaikytas trijų jį nusivijusių pareigūnų.
Jiems į pagalbą atskubėjo ir policijos pareigūnų ekipažas. Pataisos pareigūnai nuteistojo sulaikymo metu panaudojo elektros impulsinį prietaisą TASER.
Kalinio įkaite buvusi pareigūnė dėl paviršinių kaklo sužalojimų buvo pristatyta į gydymo įstaigą. Beveik metus tardymo izoliatoriuje dirbančiai pareigūnei buvo suteikta psichologinė pagalba.
Sučiuptas D.Kriaučiūnas iškart pareiškė, kad pabėgti bandė, nes yra neteisėtai kalinamas, varžoma jo laisvė.
Neseniai į Šiaulių tardymo izoliatorių atgabentas D.Kriaučiūnas jau buvo du kartus baustas už netinkamą elgesį.
Aukas paliko merdėti
Vos pilnametystės sulaukęs D.Kriaučiūnas dvi merginas nužudė 2003 metų birželio 25 dieną.
Kraujo klane gulinčias aštuoniolikametes rado senelis, kurio į butą užeiti paprašė Didžiojoje Britanijoje gyvenanti duktė.
Nerimas dėl prieš mėnesį į gimtinę grįžusios aštuoniolikmetės dukters moteriai kilo, kai su ja nepavyko susisiekti telefonu.
Dvigubą žmogžudystę tirti ėmę pareigūnai įtariamąjį sulaikė po nužudymo praėjus 5 dienoms.
Pas D.Kriaučiūną buvo rasta nužudytų merginų daiktų. Kai kuriuos merginų daiktus žudikas jau buvo spėjęs nunešti į lombardą.
Nusikaltimo vietoje buvo rastas fotoaparatas, kuriame liko įamžintos prieš tragediją šiame bute vykusio vakarėlio scenos.
Įkalčių prispirtas D.Kriaučiūnas prisipažino nužudęs abi merginas. Tai vaikinas padarė dėl jo adresu ištartų įžeidžių frazių.
Įsiutęs jaunuolis merginas talžė metaliniu strypu, po to badė peiliu, o vėliau perpjovė riešus ir paliko merdėti.
Vėliau žudikas dar kelis kartus grįžo į butą paimti savo aukų daiktų, kuriuos nunešė į lombardą.
Išvengti griežtos bausmės nepavyko
Iš pradžių kaltu dėl nužudymo prisipažinęs D.Kriaučiūnas vėliau kaltę ėmė neigti. Jis tikino matęs du nepažįstamuosius, kurie ir nužudė merginas. D.Kriaučiūnas sakė tik vogęs nužudytųjų daiktus.
Šiuos po susitikimo su juridinį išsilavinimą turinčia motina D.Kriaučiūno pasikeitusius parodymus teismas įvertino kritiškai.
Nuo jau gresiančios griežtos bausmės žudiką buvo bandoma išsukti ir kitu būdu. D.Kriaučiūno advokatas paprašė jo ginamajam skirti ekspertizę, per kuria būtų nustatyta, ar vos pilnametystės sulaukęs vaikinas yra socialiai subrendęs. Jei specialistai D.Kriaučiūną būtų pripažinę socialiai nesubrendusiu, jau už šį nusikaltimą kaip nepilnamečiui būtų grėsę iki 10 metų nelaisvės.
Tačiau ekspertai D.Kriaučiūną pripažino socialiai subrendusiu, o bylą išnagrinėjęs Šiaulių apygardos teismas 2004 metų lapkričio 17 dieną jį nuteisė kalėti iki gyvos galvos.
Tokiu būdu D.Kriaučiūnas tapo jauniausiu Lietuvoje iki gyvos galvos nuteistu nusikaltėliu.
Netinkamai įformino potvarkį?
Griežtą nuosprendį D.Kriaučiūnas apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitė į terminuotą 20 metų laisvės atėmimo bausmę.
Taškus šioje byloje sudėliojo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris panaikino Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą ir D.Kriaučiūnui paliko galioti Šiaulių apygardos teismo nuosprendį – laisvės atėmimą iki gyvos galvos.
Tačiau, pasak D.Kriaučiūno advokato, įkalinimo įtaigai buvo pasiųstas tik toks potvarkis dėl įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo:
„Pateikti Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui vykdyti nuteistajam Dovydui Kriaučiūnui Šiaulių apygardos teismo 2004 metų lapkričio 17 d. nuosprendžiu paskirtą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. vasario 22 d. nuosprendžiu pakeistą bausmę – laisvės atėmimą 20 metų“.
Pasak D.Kriaučiūno advokato, kitų potvarkių dėl bausmės vykdymo, kuriuose būtų minimas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas dėl galutinės bausmės jo ginamajam, byloje nėra.
Už tokio bausmės vykdymo potvarkio lyg skęstantysis už šiaudo užsikabinęs į laisvę ištrūkti norintis D.Kriaučiūnas iš pradžių bandė laimę rašinėdamas raštus įvairioms instancijoms, o vėliau suplanavo pabėgimą.
