„Pinigai žmones užburia“, – taip ne kartą sakė verslininku ir krepšinio rėmėju save vadinęs 39 metų J.Tumėnas.
Tai patvirtino ir Vilniaus miesto apylinkės teisme apklausiami nuo jo nukentėję sportininkai ir teisininkai.
Vieni J.Tumėnui pinigus skolino pamatę banknotų pilną jo rankinę, kitus užbūrė garsios jam paskolas suteikusių žmonių pavardės.
Viena tokių – Šarūnas Marčiulionis.
Išgirdę, kad pinigus J.Tumėnui skolina krepšinio legenda, savo uždarbį atidavė ne vienas jaunesnis sportininkas.
Skola – pusantro milijono
Pačiam Š.Marčiulioniui Seimo nario valstiečio Stasio Tumėno sūnus liko skolingas per pusantro milijono eurų. Šią savaitę jie abu susitiko teisme.
„Jis moka įtikinti žmones, žino fantastinių būdų, kaip patraukliai pateikti informaciją. Jis labai gražiai mumis manipuliavo, o užkluptas nepatogių klausimų nesutrikdavo ir neišsiduodavo“, – už sukčiavimą teisiamo J.Tumėno gabumus gyrė Š.Marčiulionis.
Buvęs krepšininkas pinigų J.Tumėnui skolino mažiausiai tris kartus, nors vienos apklausos metu buvo minėjęs ir daugiau.
„Nemalonių detalių neprisimenu, stengiuosi prisiminti tik malonius dalykus“, – teisme kalbėjo 56 metų Š.Marčiulionis.
Jis tvirtino, jog labiausiai gaila ne prarastų pinigų, o šiai nemaloniai istorijai paaukoto laiko ir sveikatos.
Sudarė geras sąlygas
Š.Marčiulionį su J.Tumėnu beveik prieš dešimtmetį supažindino krepšininkas Matas Niparavičius. Netrukus J.Tumėnas tapo ir „Š.Marčiulionio KA-Twomenas“ vadovu.
Š.Marčiulionis pasakojo, jog J.Tumėnas buvo įdarbintas rankos paspaudimu – be jokios sutarties: „Mes turėjome licenciją žaisti Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL), bet neturėjome komandos, todėl leidau ją kurti.“
Naujai komandai išlaidų beveik nereikėjo. „Mes turėjome sporto salę, daviau kabinetą, nereikėjo mokėti nei už elektrą, nei už kitas komunalines paslaugas“, – pasakojo Š.Marčiulionis.
Patiko apsukrus vadovas
Anksčiau teisme J.Tumėnas tvirtino vieną krepšinio sezoną šiai komandai skyręs 300 tūkst. eurų, kitą sezoną – 500 tūkst. eurų. „Milijonierių rėmiau aš, paprastas žmogus“, – tuomet kalbėjo teisiamųjų suole atsidūręs J.Tumėnas.
Š.Marčiulionis patvirtino, jog vieną sezoną J.Tumėnas į komandą galėjo investuoti 200–300 tūkst. eurų – tiek pinigų galimai buvo skirta žaidėjų atlyginimams. Dėl 500 tūkst. eurų krepšinio akademijos įkūrėjas abejojo: „Gal žaidėjai buvo labai brangūs?“
Per ankstesnes apklausas Š.Marčiulionis tyrėjams teigė girdėjęs, kad gautą atlyginimą krepšininkai iškart paskolindavo J.Tumėnui. Už tai jis žadėdavo dideles palūkanas.
Tai Š.Marčiulionis sužinojo tik vėliau. Kasmet apie pusę metų JAV praleidžiantis Š.Marčiulionis apie J.Tumėno veiklą girdėdavo tik iš M.Niparavičiaus, o naujam komandos vadovui neturėjo jokių priekaištų.
Skolinti pasiūlė advokatas
Netrukus Š.Marčiulionis sužinojo ir apie kitą J.Tumėno veiklą. Per susitikimą, į kurį buvusį krepšininką pakvietė advokatas Marius Devyžis, J.Tumėnas atėjo su nuotraukomis ir verslo planais.
Jis Š.Marčiulioniui pasiūlė investuoti į pelningą prekybą gintaru. Pasiūlymas krepšininkui pasirodė įtikinamas, todėl viešbutyje „Šarūnas“ jis J.Tumėnui davė 600 tūkst. litų (174 tūkst. eurų), o paskolos dokumentus užpildė M.Devyžis.
Pinigus su palūkanomis J.Tumėnas grąžino pirma laiko, todėl netrukus buvęs krepšininkas jam paskolino dar didesnę sumą – 800 tūkst. litų (231 tūkst. eurų).
Tuomet J.Tumėnas jau pasakojo apie Molėtų rajone pigiai gaminamas ir užsienio dailės akademijoms brangiai parduodamas gipso galvas.
Šių pinigų Š.Marčiulionis nebeatgavo, o palaukti prašydavęs J.Tumėnas išrašydavo vis naują vekselį.
Planavo pirkti popierių
Paskutinį kartą Š.Marčiulionis pinigų J.Tumėnui paskolino 2014 metų spalį. Prieš išvykdamas į JAV jis iš banko paėmė milijoną 200 tūkst. eurų.
Tąkart J.Tumėnui pinigų reikėjo skubiai. Jis tvirtino iš bankrutuojančių Rusijos gamyklų perkantis popierių ir parduodantis jį Vakarų šalyse.
Vėliau paaiškėjo, jog apie šį verslą pasakojęs J.Tumėnas nemoka net rusų kalbos.
„Aš norėjau atnaujinti viešbutį, jau buvau užsakęs baldus, todėl tikėjausi, kad per pusmetį, kol būsiu JAV, pinigų padaugės“, – pasakojo buvęs krepšininkas.
Gyvendamas JAV jis savo advokato M.Devyžio jis vis paklausdavo, ar J.Tumėnas grąžino pinigus, tačiau jų taip ir neatgavo.
Nukentėjusieji susivienijo
2015 metų pavasarį į Lietuvą grįžęs Š.Marčiulionis sužinojo, kad J.Tumėnas pinigų negrąžino ir kitiems žinomiems krepšinio pasaulio atstovams.
Spausti J.Tumėną jie ėmė visi kartu. Į vieną susitikimų Š.Marčiulionio kabinete atvyko krepšinio treneris Tomas Pačėsas, Panevėžio „Lietkabelio“ savininkas Alvydas Bieliauskas ir „tvirtas dzūkas Virgis“, kurio pavardės Š.Marčiulionis nežino.
„Mums rūpėjo tik viena – sužinoti, kur yra pinigai. Iš pradžių kartu su A.Bieliausku bandėme išsiaiškinti visą įmanomą tiesą – tikrinome visas J.Tumėno minėtas įmones, susisiekėme su tais, kuriems jis vertė kaltę dėl negrąžintų skolų, bet surasti tiesą buvo neįmanoma“, – pasakojo Š.Marčiulionis.
Prakalbo apie narkotikus
Slapstytis pradėjęs, telefono numerius vis keitęs, bet kelis kartus į susitikimus iškviestas J.Tumėnas sakė vis tą patį – pinigų jis neturi.
Tačiau kiekvieną kartą pateikdavo daugybę versijų, kur jie yra.
Iš jų Š.Marčiulioniui šiek tiek tikėtina atrodė tik viena – iš žinomų žmonių surinkti pinigai esą turėjo virsti narkotikais.
J.Tumėnas juos tikino, jog pinigus kvaišalams pirkti perdavęs „Š.Marčiulionio KA-Twomeno“ komandoje ir Molėtų „Ežerūne“ žaidusiam krepšininkui ir jo tėvui.
Kartą J.Tumėnas buvo minėjęs, kad iš Saudo Arabijos plaukęs konteineris su pinigais įstrigo uoste. Netrukus po to Š.Marčiulionis spaudoje perskaitė, kad Klaipėdos jūrų uoste sulaikyta 115 kilogramų narkotikų.
„Negirdėjau, kuo vėliau baigėsi ši istorija, bet toks keistas sutapimas“, – teisme kalbėjo Š.Marčiulionis.
Pradėjo aiškėti melas
Jo teigimu, per tą laiką paaiškėjo daugybė J.Tumėno apgavysčių. Š.Marčiulioniui jis tikino negalįs grąžinti skolos, nes 960 tūkst. eurų jam skolingas vienas verslininkas.
Buvusiam krepšininkui J.Tumėnas perdavė jo pasirašytą vekselį. Tačiau po jų akistatos J.Tumėnui teko pripažinti, kad vekselis buvo suklastotas.
Tokius pat, tik kito žmogaus pasirašytus vekselius, jis rodė ir kitiems nukentėjusiesiems.
Vėliau paaiškėjo, kad kainoraščius ir dokumentus, kuriais buvo bandoma įrodyti, koks sėkmingas gipso galvų verslas, J.Tumėnas iš kažko nusipirko.
Pristatė gipso meistrą
Verslininkui Andriui J. apie šį verslą J.Tumėnas pasakojo taip įtaigiai, kad supažindino net su gipso galvas gaminančiu meistru.
„Nežinau nei jo vardo, nei pavardės, jį vadino tiesiog gipsininku“, – keistą pažintį teisme prisiminė Andrius J.
Per pažįstamus krepšininkus ir futbolininkus su J.Tumėnu susipažinęs Andrius J. jam paskolino ir neatgavo 470 tūkst. eurų.
Vyras prisipažino, jog skolinti pinigus J.Tumėnui sutiko tik sužinojęs, kad tokiu būdu investuoja Š.Marčiulionis ir T.Pačėsas.
Atvežė krūvą eurų
Pirmąją – 50 tūkstančių eurų – paskolą J.Tumėnas jam grąžino su žadėtomis palūkanomis.
„Man paprastai padavė 60 tūkstančių eurų, įsikišau į kišenę ir nuėjau į bažnyčią“, – teisme pasakojo Andrius J. kurį stebino, kad J.Tumėnas vaikščiodavo su banknotų pilna rankine.
Vėliau pinigų iš jo pasiskolinęs J.Tumėnas vis aiškindavo, kad verslas stringa. Užuot grąžinęs pinigus, jis prašydavo dar didesnių sumų, o už skubiai suteiktas paskolas žadėdavo net iki 60 procentų palūkanas.
Kad galėtų paskolinti pinigų tokiomis sąlygomis, Andrius J. pats skolindavosi iš užsienyje gyvenančių draugų.
Jis stebėjosi, jog dėl negrąžintų pinigų į teisėsaugą kreipėsi tik keli žmonės: „Nukentėjusių yra keli šimtai, o nuostoliai siekia apie 11 milijonų. Jei čia susirinktų visi, tas teismo procesas truktų penkerius metus.“
