Prokuratūra apskundė septynių vaikų mamą išteisinantį nuosprendį, kurį paskelbė Kauno apylinkės teismas. Bylos posėdžiai yra uždari.
E.Geležiūnienė kategoriškai neigia mušusi savo 5 metų sūnų, tuo tarpu prokuratūra tikino, jog yra surinkta pakankamai svarių įrodymų ir prašo skirti motinai lygtinę pusantrų metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant metams.
Triukšmas kilo, motinai atvedus vaiką į darželį – darželio darbuotojai išvydo ant berniuko kūno daugybę mėlynių. Apie tai nedelsiant buvo pranešta policijai, vaiko teisių apsaugos tarnybai. Mažametis iš pradžių buvo paguldytas į ligoninę, o paskui perduotas laikiniesiems globėjams. Motinai jis sugrąžintas tik praėjus daugiau nei metams.
Metė kaltinimus globėjai
Svarstant skundą, parodymus davė visi bylos dalyviai, kuriuos teismas nusprendė pakartotinai apklausti.
E.Geležiūnienės ir jos sugyventinis Jonas neigė smurtą – pora atkreipė teismo dėmesį, jog berniukui būnant pas globėją ant jo kūno aptikta apie 20 mėlynių.
Motina taip pat pateikė garso įrašą, kuriame užfiksuotas vaiko pasakojimas, jog globėja lipnia juosta riša jam rankas ir kojas.
Pasak E.Geležiūnienės, tyrimas globėjos atžvilgiu nebuvo pradėtas.
„Teisme vaiko teisių apsaugos specialistės tvirtino, jog po paėmimo aš nesidomėjau vaiku, neskambinau dėl jo, nors užfiksuota daugybė mano skambučių į ligoninę, policiją, tas pačias vaiko teises“, – aiškino motina.
Narstė ir dienoraštį
Be sugyventinių ir vaiko teisių sergėtojų, parodymus davė vaiką apžiūrėjusi medikė, vaiko teisių apsaugos specialistė ir buvusi laikinoji berniuko globėja, kurios žodžiai pareigūnams turėjo didelės įtakos surašant kaltinimus.
Teisme buvo narstomas ir globėjos dienoraštis – jame esą pasiremiant vaiko pasakojimu parašyta, kad jis patyrė motinos smurtą.
Anot E.Geležiūnienės, globėjos dienoraštyje, kuriuo remiasi prokuratūra, yra vienas kitam prieštaraujančių teiginių – pavyzdžiui, iš pradžių rašė, kad vaiko nefilmavo, o paskui jau nurodė, jog jis buvo filmuojamas.
„Buvau apkaltinta, kad vaikas neprižiūrimas, atsilikusi jo raida. Vedėme jį į ugdymo, gydymo įstaigas, tačiau iki baudžiamosios bylos niekas jokių pretenzijų nereiškė. Įrašai atsirado tik iškėlus bylą“, – kalbėjo E.Geležiūnienė.
Kilo didelis rezonansas
Ši istorija visuomenėje sukėlė platų atgarsį – vykstant ikiteisminiam tyrimui, berniukas iš mamos buvo paimtas ir pas laikinuosius globėjus išbuvo daugiau nei metus.
Vėliau vaikas E.Geležiūnienei buvo sugrąžintas. Motina tvirtina, jog jokio smurto nebuvo, o prievartinis mažylio perkėlimas sukėlė didžiulį stresą jam ir visai šeimai.
Kauno apylinkės teismas motiną išteisino pareiškęs, jog įrodymų nepakanka, o kaltinimai motinai grįsti tik prielaidomis.
Tačiau kaltinimą palaikanti prokurorė Renata Oželienė nuosprendį apskundė – jos nuomone, yra surinkta pakankamai smurto įrodymų.
Ant kūno – daugybė mėlynių
Galimo smurto prieš šį mažametį istorija plačiai nuskambėjo, kai mama atvedė jį į darželį. Buvo matyti gausios mėlynės ant berniuko kūno, jomis nusėtos rankos, kojos, nugara, praskeltas antakis.
Šie vaizdai 2017 metų spalį šokiravo auklėtoją, kitus ugdymo įstaigos darbuotojus ir sukėlė įtarimų dėl žiauraus jo sumušimo.
Darželio darbuotojoms susisiekus su policija ir vaiko teisių specialistais berniukas buvo perkeltas pas globėjus.
Berniukas sakė, jog jį muša motinos sugyventinis Jonas, bet po kurio laiko pastarojo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.
Baudžiamojon atsakomybėn dėl mažamečio sveikatos sutrikdymo, piktnaudžiavimo tėvų teisėmis ir pareigomis buvo patraukta daugiavaikė motina.
Berniukas buvo skubiai perkeltas pas globėjus, o motinai gražintas praėjus daugiau nei metams, 2018 metų gruodį.
Iš kur mėlynės, nežino
E.Geležiūnienė tvirtino nežinanti, kaip atsirado mėlynės: judrus vaikas esą galėjo užsigauti žaisdamas, laipiodamas po medžius nuosavos šeimos valdos kieme.
Anot mamos, vaikas ir per apklausą, ir psichologinės ekspertizės metu neigė patyręs jos smurtą: „Sūnui buvo nesėkmingai mėginta įteigti priešingai“.
E.Geležiūnienė naujienų portalui lrytas.lt tvirtino, jog prokuratūra pateikdama kaltinimus vadovavosi laikinosios globėjos žodžiais.
„Iš esmės remtasi globėjos pasakojimu, kuris yra neobjektyvus ir nepagrįstas. Teisėsauga vadovavosi globėjos dienoraščiu, kurį jį vedė“, – pasakojo E.Geležiūnienė.
Melo detektorius – nepalankus
Prokurorės R.Oželienės tvirtinimu, ikiteisminio tyrimo pradžioje motina prisipažino sudavusi vaikui, taikiusi jam fizines bausmes, bet po to ėmė kratytis kaltės.
E.Geležiūnienė sutiko pasitikrinti melo detektoriumi, tačiau išvados jai buvo nepalankios.
Sužinojusi tai, moteris ėmė žerti priekaištus klausimyno sudarytojams.
