Kaltu dėl žmogaus pagrobimu įkaitu, kalinio pabėgimo bei nesunkaus sveikatos sutrikdymo pripažintam D.Kriaučiūnui bylą išnagrinėjęs Šiaulių apygardos teismo teisėjas Nerijus Masiulis skyrė septynerius metus nelaisvės.
Šią bausmę subendrinus su anksčiau už dvigubą žmogžudyste paskirta griežčiausia bausme, D.Kriaučiūnas liko įkalintu iki gyvos galvos.
Žudikas stipriai pablogino savo padėtį
Nors iš pirmo žvilgsnio po šio nuosprendžio D.Kriaučiūno gyvenime niekas nepasikeitė, iš tikrų taip nėra.
Galutinės bausmės vykdymo pradžia D.Kriaučiūnui bus skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
O tai reiškia, kad jau septyniolika su puse metų už grotų praleidęs nuteistasis jau po dvejų su puse metų būtų galėjęs kreiptis į teismą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Dabar gi tokį prašymą D.Kriaučiūnas galės pateikti tik po 20 metų.
Nors klausimų dėl jam paskelbto nuosprendžio jį išklausiusiam D.Kriaučiūnui nekilo, toks Šiaulių apylinkės teismo sprendimas jį turėjo nuvilti.
Teisme D.Kriaučiūnas įrodinėjo, kad už grotų yra laikomas neteisėtai ir pabėgti iš įkalinimo vietos ryžosi tik tam, kad galėtų atkreipti dėmesį į šią neteisybę.
Nuosprendžio išklausyti panoręs D.Kriaučiūnas dėl blogos epidemiologinės situacijos į teismą nebuvo atvežtas – nuosprendį kalinys išgirdo nuotoliniu būdu.
Už grotų pateko vos sulaukęs pilnametystės
Laivės D.Kriaučiūnas neteko vos sulaukęs pilnametystės, kai 2003 metų birželio 25 dieną nužudė dvi bendraamžes merginas. Tai jaunuolis padarė dėl jo atžvilgiu ištartų įžeidžių frazių.
Įsiutęs vaikinas merginas aptalžė metaliniu strypu, subadė peiliu, ir perpjovęs riešus paliko merdėti.
Vėliau žudikas dar kelis kartus grįžo į butą paimti savo aukų daiktų, kuriuos užstatė lombarde.
Sučiuptas D.Kriaučiūnas prisipažino nužudęs abi merginas ir įvykio vietoje tyrėjams parodė, kaip tai padarė.
Teisme D.Kriaučiūnas kaltę jau ėmė neigti ir tikino matęs du nepažįstamuosius, kurie ir nužudė merginas.
Skyrė griežčiausią bausmę
Bylą išnagrinėjęs Šiaulių apygardos teismas 2004 metų lapkričio 17 dieną D.Kriaučiūną nuteisė kalėti iki gyvos galvos.
Šį nuosprendį nuteistais apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris paskirtą bausmę pakeitė į terminuotą 20 metų laisvės atėmimo bausmę.
Galiausiai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą ir D.Kriaučiūnui paliko galioti Šiaulių apygardos teismo nuosprendį – laisvės atėmimą iki gyvos galvos.
Tačiau įkalinimo įtaigai nebuvo pasiųstas potvarkis dėl galutinės bausmės vykdymo. Todėl D.Kriaučiūnas pasijuto kalįs neteisėtai ir įvairias instancijas užvertė skundais, tačiau nieko nepešęs ėmė brandinti pabėgimo planą.
„Aš inicijavau daug priemonių savo nekaltumui įrodyti. Per 17 metų išnaudojęs visas įmanomas priemones nusprendžiau teisėtumą įgyvendinti kraštutinėmis priemonėmis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų“, – tokiais argumentais duodamas parodymus teisme savo pabėgimą iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus grindė D.Kriaučiūnas.
Pabėgo iš tardymo izoliatoriaus
Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, kur buvo perkeltas atlikti bausmę, D.Kriaučiūnas bandė pabėgti šių metų sausio 28-osios vakare.
Per vakarinę procedūrą, kai yra skiriamas laikas atiduoti savo asmeninius kompiuterius prižiūrėtojams, D.Kriaučiūnas puolė prie šalia stovinčios pareigūnės ir kompiuterio krepšio diržu apjuosė jai kaklą.
Į Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus specialistės kaklą užpuolikas įrėmė aštrų savadarbį įrankį ir grasino nužudyti pareigūnę, jei nebus išleistas lauk.
Nors taip besielgiantį kalinį tardymo izoliatoriaus prižiūrėtojai galėjo teisėtai nušauti, buvo pasirinktas kitas šios problemos sprendimas.
Pareigūnai atvėrė izoliatoriaus vartus ir įkaitę paėmusį D.Kriaučiūną išleido lauk. Į laisvę ištrūkęs kalinys paleido įkaitę ir leidosi bėgti. Bėglį nusiviję tardymo izoliatoriaus darbuotojai netrukus jį sučiupo. Sulaikant D.Kriaučiūną buvo panaudotas ir elektros impulsinis prietaisas „Taser“.
Išteisinti prašė ir advokatas
Sučiuptas D.Kriaučiūnas iškart pareiškė, kad pabėgti bandė, nes yra neteisėtai kalinamas, varžoma jo laisvė.
Teisme pripažinęs, kad formaliai įvykdė jam inkriminuotus nusikaltimus, D.Kriaučiūnas sakė, kad to siekė norėdamas atstatyti teisybę ir atkreipti žiniasklaidos dėmesį.
„Tas procesas turėjo būti nutrauktas dar iki teismo. Aš veikiau vadovaudamasis būtinąja gintimi. Todėl manęs negalima bausti už tuos veiksmus, kuriais esu kaltinamas“, – tardamas paskutinį žodį teisme sakė D.Kriaučiūnas.
Priimti išteisinamąjį nuosprendį ir nutraukti neteisėtą kalinimą teismo prašė ir D.Kriaučiūno advokatas.
Valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė prašė teismo D.Kriaučiūną pripažinti kaltu dėl visų trijų jam inkriminuotų nusikaltimų ir skirti 8 metų laisvės atėmimo bausmę, kurią, subendrinus su anksčiau paskirta bausme, skirti galutinę – laisvės atėmimo iki gyvos galvos – bausmę.
Abejonių dėl sprendimų teisėtumo nekilo
Apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas konstatavo, kad D.Kriaučiūnui inkriminuotos veikos buvo įrodytos, faktinių aplinkybių neneigė ir pats kaltinamasis.
Teismas atmetė D.Kriaučiūno išvedžiojimus, kad jis tokiu būdu gynėsi nuo neteisėto kalinimo.
Teismas konstatavo, kad po Aukščiausiojo Teismo sprendimo D.Kriaučiūnui galiojo pirmos instancijos teismo paskirta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos, todėl naujų patvarkymų įkalinimo įstaigai dėl nuosprendžio vykdymo siųsti nebuvo būtina.
Abejonių dėl teismų sprendimų teisėtumo skiriant D.Kriaučiūnui bausmę už merginų nužudymą, pastarąją bylą nagrinėjusiam teisėjui nekilo.
