„Ilgai laukusi šio sprendimo pagaliau lengviau atsikvėpiau. Vadinasi, ne tik mes su advokate Marina Gušauskiene buvome įsitikinusios, kad Kretingos teisėja Raimonda Kulberkienė ir jai pritaręs Klaipėdos apygardos teismas trims mėnesiams mane už grotų buvo įkišę nepagrįstai“, – teigė antradienį geros žinios iš Strasbūro sulaukusi 72 metų R.Leonienė.
Antradienį EŽTT paskelbė sprendimą byloje „R.Leonienė prieš Lietuvą“ ir moters patirtai neturtinei žalai atlyginti iš valstybės priteisė 7 tūkst. eurų.
R.Leonienės manymu, šiuos pinigus turėtų sumokėti ne visi mokesčių mokėtojai, o savo ambicijas rodžiusi ir neteisingą nutartį priėmusi Kretingos teisėja, kuri nuo birželio yra išleista į pensiją.
Įtarė, kad vilkina procesą
Lietuvai bėdų pridarė tuometis Kretingos rajono apylinkės teismas, kurio teisėja R.Kulberkienė nagrinėdama finansinių pažeidimų bylą 2017 metų vasarį vienai teisiamųjų R.Leonienei pritaikė griežčiausią kardomąją priemonę – trijų mėnesių suėmimą.
Ligota senyva moteris už grotų buvo įkišta teisėjai nusprendus, kad šiaulietė simuliuoja ligą, tyčia neatvyksta į teismo posėdžius ir taip vilkina bylos nagrinėjimo procesą.
Nors moteris turėjo ligą patvirtinančių gydytojų pažymų, teisėja rėmėsi teismo paskirtu ekspertu, kuris net neapžiūrėjęs ligonės vien iš medicininių dokumentų nustatė, kad R.Leonienė galėjo simuliuoti ligos paūmėjimą.
Kartą šiaulietei iš teismo posėdžio teko išvykti gavus pranešimą, kad jos kavinėje Rietave kilo gaisras.
R.Kulberkienei kantrybė trūko, kai į posėdį R.Leonienė neatvyko, nes kelyje iš Šiaulių į Kretingą netikėtai sugedo automobilis. Į teismą tą pačią dieną ji atvyko kitu automobiliu, tačiau į posėdį pavėlavo.
Abiem atvejais teismui buvo pateiktos priešgaisrinės tarnybos ir automobilių gabenimo įmonės pažymos, tačiau teisėja suabejojo jų tikrumu.
Teisiamąją auklėjo suėmimu
Ilgiausią įstatymo numatytą kardomosios priemonės suėmimo terminą teisėja R.Leonienei skyrė esą siekdama užtikrinti jos dalyvavimą teismo procese.
Vykdydami skubų teisėjos nurodymą policijos pareigūnai šiaulietę suėmė tiesiog gydytojos kabinete Šiaulių ligoninėje, kur sunkia depresijos forma, cukriniu diabetu ir kitomis gretutinėmis ligomis serganti moteris buvo gydoma ambulatoriškai.
Net ir suėmus R.Leonienę vienas teismo posėdis neįvyko todėl, kad teisėja R.Kulberkienė pavėlavo nurodyti, kad suimtoji būtų laiku atvežta į teismą.
Nors visą tą laiką teismo buvo prašoma R.Leonienei pritaikytą kardomąją priemonę pakeisti švelnesne, pasibaigus trims mėnesiams R.Kulberkienė užsimojo suėmimą pratęsti dar trims mėnesiams.
Tik tada įsisiautėjusią teisėją sustabdė Klaipėdos apygardos teismas – jis Kretingos teismo nutartį panaikino.
Aptiko daug pažeidimų
Šias aplinkybes išnagrinėjęs Strasbūro teismas konstatavo, kad suėmimą skyrę ir jį galioti palikę teismai savo nutartyse nepaaiškino, kodėl proceso tikslų nebuvo galima pasiekti taikant švelnesnes kardomąsias priemones: intensyvią priežiūrą elektroninėmis priemonėmis, namų areštą ar piniginį užstatą.
Anot EŽTT teisėjų, suėmimas yra kraštutinė kardomoji priemonė, kurią skirdami Lietuvos teismai neįvertino R.Leonienės amžiaus, sveikatos būklės, asmeninių aplinkybių.
Buvo konstatuota, jog ankstesni neatvykimai į teismo procesą negalėjo būti vertinami kaip prielaida, kad ir būsimi galimi neatvykimai bus nepagrįsti.
Juo labiau kad dviem neatvykimo atvejais byloje buvo pateikta juos pateisinančių dokumentų, tačiau teismai nesiėmė būtinų priemonių R.Leonienės pateiktai informacijai patikrinti – ją iš karto pripažino kaip neatitinkančią tikrovės.
Suėmus R.Leonienę Kretingos teismas atsisakė taikyti švelnesnę kardomąją priemonę, o kaip vieną priežasčių nurodė tai, kad teisiamoji duoti parodymus sutinka tik po to, kai išklausys liudytojus.
EŽTT tai įvertino kaip sąžiningo proceso principo pažeidimą, nes teisiamoji turėjo teisę neliudyti prieš save.