N.Venckienė pripažinta kalta pagal tris baudžiamojo kodekso straipsnius: fizinio skausmo sukėlimas, trukdymas antstolio veiklai ir pasipriešinimas pareigūnui. Dėl šių veiklų yra skirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė.
Vis dėlto teismas nusprendė, kad N.Venckienė suėmime išbuvo jai skirtą laiką (2018-2019 m.), todėl bausmė skaitosi jau atlikta, lrytas.lt informavo spaudos atstovė Jolita Gudelienė.
Dėl ketvirtosios veiklos, kuria buvo kaltinama buvusi Seimo narė, t.y. teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo - teismas bylą nutraukė suėjus senaties terminui.
Turės atlyginti žalą
Teismas panaikino ir kardomasias priemones - 10 tūkst. užstatą, periodinę registraciją policijoje ir asmens dokumento paėmimą.
Taip pat nukentėjusiesiems priteistos žalos. Laimutė Stankūnaitė susilaukė 2300 atlyginti turtinei žalai ir 4000 eurų neturtinei. Antstolei - 3000 turtinei ir pareigūnui 500 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Dar vienas ieškinys buvo atlyginti mergaitės patirtą žalą. Suma - 50 tūkst. eurų. Tačiau šio ieškinio teismas nenagrinėjo.
N.Venckienei teismas priteisė atlyginti ir ekstradicijos išlaidas – 6,8 tūkst. eurų.
Įrodinėjo esanti nekalta
Dėl teismo sprendimo nevykdymo, trukdymo antstolei atlikti savo pareigas, pasipriešinimo policijos pareigūnams ir nežymaus sveikatos sutrikdymo teisiama N.Venckienė (50 metų) niekada nepripažino savo kaltės.
Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme ji aiškino, kad nepadarė jokio nusikaltimo ir reikalavo kelti bylas ne tik teismo sprendimo vykdytojams, kurie 2012 metų gegužės 17 dieną įžengė į jos tėvų namus, bet net ir savo bendražygiui Petrui Jonušui, tą rytą buvusiam namo viduje.
N.Venckienė šį vyrą vadino infiltruotu į Klonio gatvę ir teigė, kad esą tai jis barikadavo namo duris ir neatidarė jų, nors ji to ir prašė.
„Visi atėjęs su antstole atėję asmenys melavo, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausti teisme jie davė melagingus parodymus“, – tvirtino N.Venckienė.
Į JAV pabėgusi ir tik 2019 metų lapkričio pradžioje į gimtinę grąžinta bėglė teisme aiškino, kad teismo sprendimo vykdytojai be Seimo arba prezidento leidimo neturėjo teisės įžengti į jos gyvenamąsias patalpas ir, kaip pagrindinį savo nekaltumo įrodymą vadino Laimutės Stankūnaitės dukters išvadavimo rytą jos tėvų namuose darytą vaizdo įrašą.
„Aš L.Stankūnaitės nespardžiau“, – net kelis kartus pakartojo N.Venckienė, nors tame pačiame įraše aiškiai matosi ir, kaip ji kelis kartus spiria prie jos prisiartinusiai L.Stankūnaitei ir, kaip bando jai įkasti, kai ši pasiėmusi dukrą jau žengia link durų.
Jos tėvų, Laimutės ir Vytauto Kedžių namuose, pareigūnų darytą vaizdo įrašą, buvusi teisėja kažkodėl vadina pagrindiniu savo nekaltu įrodymu, nors jame aiškiai matosi, kaip ji ne kartą spiria dukrą bandančiai paimti L.Stankūnaitei.
„Kiek žinau, L.Stankūnaitės vienintelė meilė yra pinigai. Ji bylinėjosi dėl visko, net dėl Andriaus Ūso lytinių organų“, – iš buvusios brolio draugės tyčiojosi N.Venckienė ir teigė, kad L.Stankūnaitė niekada savo dukters neaugino ir vaiko jai prireikė tik prasidėjus jos pačios namuose sukurtai pedofilijos istorijai.
Bene didžiausią neapykantos dozę savo paskutiniame žodyje N.Venckienė išpylė ant valstybinį kaltinimą byloje palaikiusio prokuroro Dariaus Jakučio. Jį bėglė išvadino ciniku, korumpuotu, meluojančiu teisininku, susilpnėjusio protelio durniumi, kokio Lietuvoje nebuvo 30 metų.
Tokios N.Venckienės neapykantos D.Jakutis sulaukė teismo paprašęs bėglei skirti realią laisvės atėmimo bausmę – įkalinimą pustrečių metų.
„Prašau bylą nutraukti dėl senaties arba mane išteisinti, o nukentėjusiųjų civilinius ieškinius atmesti“, – prašė N.Venckienė.
Nukentėjusieji, kurių šioje byloje yra keturi – L.Stankūnaitė, jos dukra, antstolė Sonata Vaicekauskienė ir policijos pareigūnas Mindaugas Gušauskas, atvirkščiai, prašė N.Venckienę pripažinti kalta dėl visų jai pareikštų kaltinimų, o jų civilinius ieškinius patenkinti.
„Mes negalėsime niekada normaliai švęsti Kalėdų, išvykti pailsėti, sukurti šeimą, aš niekada negalėsiu normaliai aplankyti savo tėvų. Ir visa tai dėl jų paskleisto melo ir sukurtos pedofilijos, kurios niekada nebuvo ir, jei mano dukrą kažkas tvirkino, tai psichologiškai darė tik jos seneliai“, – teisme kalbėjo sakė L.Stankūnaitė.
Didžiausią dėmesį savo trumpoje baigiamojoje kalboje, moteris skyrė dukters patirtam košmarui, kai ši buvo prievarta laikoma N.Venckienės namuose.
Pasak L.Stankūnaitės, jos dukra visą laiką buvo nuteikinėjama prieš ją, tačiau po 2010 metų gegužės 14 dienos, kai Kėdainių rajono apylinkės teismas pirmą kartą nurodė N.Venckienei grąžinti dukterėčią jos mamai, buvusi teisėja pradėjo dar baisiau elgtis su vaiku – paėmusi ją iš mokyklos izoliavo namuose bei į pagalbą pasikvietusi kaimynę Olgą Girdauskienę ir savo tėvus, mokė vaiką nekęsti savo mamos.
„Jokio geranoriškumo ji neturėjo, kaip dabar tvirtina, tai absoliutus melas. Ji tuo metu turėjo visišką mano dukters kontrolę ir ją pasinaudojo, kad dar labiau dukrą gąsdintų. Buvo planas nuteikti Deimantę dar labiau prieš mane, tam buvo pasitelkta kaimynė, seneliai, kurie nuolat jai kartojo, kad dėl jos tėvo mirties yra kalta Laima, kuri susidėjo su pedofilais, kad tik dukrą dar labiau nekęstų manęs“, – teisme kalbėjo L.Stankūnaitė.
Moters teigimu, tuo metu buvo neįmanomi ir jos susitikimai su dukra, nes N.Venckienė mergaitės neleido išvežti į neutralią aplinką, o atėjus jai į Venckų namus, prie durų ją pasitikdavo pikta, besikeikianti minia, o viduje jos ir dukters susitikimams trukdė N.Venckienės artimieji – O.Girdauskienė vis rašė mergaitei trumpąsias žinutes, o Laimutė Kedienė lįsdavo į kambarį ir klausdavo, ar dukra nenorinti į tualetą.
Vėliau paaiškėjo, kad mamos ir dukters susitikimus N.Venckienė filmuodavo. Kambaryje, kuriame buvo leista susitikti L.Stankūnaitei su dukra buvo įrengta slapta vaizdo kamera.
„Dukrai nuolat buvo aiškinama, kad jei ji atsidurs pas mane, ji bus atiduota pedofilams arba nužudyta. Visi šie žmonės bandė padaryti viską, kad vaikas manęs bijotų ir nekęstų“, – kalbėdama vos ašaras tramdė L.Stankūnaitė.
Šioje byloje L.Stankūnaitė su dukra N.Venckienei buvo pareiškusios 70 tūkst. eurų ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Antstolė S.Vaicekauskienė iš buvusios teisėjos prašė jai priteisti beveik 30 tūkst. eurų, o policijos pareigūnas M.Gušauskas – 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Susimokėti už savo kelionę iš JAV į Lietuvą bėglės prašė ir Policijos departamentas.
Šis nuosprendis nėra galutinis. Jį galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.
