Netrukus Šiauliuose prieš teismą stos draudikus bandžiusių apgauti sukčių šeima – 42 metų vyras, jo 69-erių motina ir 39 metų žmona.
Teisėsaugininkai šią šeimą kaltina sukčiavimu, netikrų dokumentų gaminimu ir neteisėtu spaudo panaudojimu.
Trijulę į teisiamųjų suolą pasodino viena draudimo bendrovių, kurios darbuotojams kilo įtarimų, kad tie patys asmenys nuolat praneša apie sugadintas padangas ir gauna išmokas.
Nukentėdavo tik padangos
Pradėjus šį tyrimą paaiškėjo, kad aferą sukurpė vyras, o savo bendrininkėmis pavertė ir žmoną, ir motiną. Nuo 2017 metų vasaros iki 2019 metų rugsėjo tai vienas, tai antras, tai trečias draudimo įmonėms vis pranešdavo apie eismo įvykius.
„Automobilis įvažiavo į duobę, padanga buvo sugadinta atsitrenkus į kliūtį, kai persirikiavau iš vienos eismo juostos į kitą, važiuodamas kliudžiau šaligatvio bortelius“, – net 17 kartų priežastį, kaip buvo pažeistos dvi vienos pusės automobilio padangos, nurodė sukčiai.
Kadangi trijulė padangas buvo apdraudusi papildomai, draudikai jiems turėdavo apmokėti ne dviejų, bet visų keturių padangų keitimą – mat pagal techninius reikalavimus ant vienos automobilio ašies turi būti po dvi vienodas padangas.
Teis ir šeimą, ir jų įmonę
Kaip įrodymus, kad padangos buvo sugadintos, šiauliečiai pateikdavo jų nuotraukas.
Įtariama, kad vienoje padangomis prekiaujančioje įmonėje dirbęs vyras jas tiesiog „pasiskolindavo“ iš savo bendrovės.
Jis taip pat pasinaudodavo šios įmonės sąskaitomis faktūromis bei įmonės spaudu ir suklastojęs dokumentus draudikams pateikdavo „įrodymų“, kad naujos padangos esą buvo pirktos, kad įmonėje atlikti padangų montavimo ir ratų balansavimo darbai.
Per dvejus metus šeima apgavo mažiausiai keturias draudimo bendroves ir, nesugadinusi nė vienos padangos, iš jų pasisavino daugiau kaip 7 tūkstančius eurų.
Aferistai naudojosi penkiais automobiliais, keletą kartą buvo pranešta ir apie tariamai sugadintus įmonės automobilio ratus, todėl įtarimai šioje byloje buvo pareikšti ir juridiniam asmeniui – aferos sumanytojo žmonai priklausančiai mažajai bendrijai.
Klastodavo deklaracijas
Už sukčiavimą šiauliečiams gresia viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
Kad šios bausmės realios, neseniai įsitikino šeši dokumentus klastoję ir apgaule draudimo išmokas gavę vilniečiai.
Jiems Vilniaus apylinkės teismas skyrė ne vien baudas, bet ir laisvės atėmimo bausmes nuo 10 mėnesių iki metų ir 9 mėnesių, tačiau jų vykdymą atidėjo.
Baudžiamasis kodeksas už sukčiavimą numato viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų.
Dviem draudimo bendrovėms iš nuteistųjų priteista 23 tūkstančiai eurų padarytiems nuostoliams atlyginti.
Į teisiamųjų suolą šios gaujos nariai sėdo dėl to, kad klastojo eismo įvykių deklaracijas.
Į jas sukčiai įrašydavo, kad automobilis buvo apgadintas per avariją, nors jokio eismo įvykio nebūdavo arba jis būdavo įvykęs kitu laiku ir kitomis aplinkybėmis.
Tokiose deklaracijose, kurių iš viso buvo pateiktos penkios, bendrininkai nurodydavo, kad eismo įvykiuose būdavo apgadinami įmonėms, kurioms jie vadovavo ar jose dirbo, priklausantys automobiliai, o apgaule gautos draudimo išmokos būdavo pervedamos į tų įmonių ar remonto įmonės sąskaitas.
Teisme sukčiai aiškino, kad nusikalsti juos privertė prasta finansinė padėtis, todėl galvodami, kaip išbristi iš esančios situacijos, jie ir sumąstė, kaip jiems atrodė, patikimą ir lengvai įgyvendinamą planą.
„Profesionalą“ sėkmė paliko
Planu, kaip prasimanyti lengvų pinigų, neilgai džiaugėsi ir 29 metų šiaulietis. Jis draudimo bendrovėms ir dėl jo į avarijas patekusiems vairuotojams turės atlyginti 27 tūkst. eurų.
Tokia suma sėkmės kūdikiu save vadinusiam vyrui susidarė per porą metų.
Jis meistriškai sukeldavo avarijas ir gaudavo išmokas iš draudimo bendrovių, kol viena jų nusprendė pasidomėti šio savo kliento praeitimi.
Skaičiuodami šiauliečiui padarytą žalą draudimo ekspertai nustebo – šis asmuo jau 25 kartus buvo pripažintas nukentėjusiuoju eismo įvykiuose.
Į pagalbą pasitelkti prokurorai ir policijos pareigūnai suskaičiavo, kad šiaulietis nuo 2015 iki 2019 metų nuolat patekdavo į avarijas, kurios esą įvykdavo dėl kitų vairuotojų kaltės.
Per pirmus porą metų jis dėl draudimo išmokų kreipėsi tik po kartą, tačiau nuo 2017-ųjų avarijos pasipylė kaip iš gausybės rago.
Per mėnesį šiaulietis sugebėdavo patekti net į tris eismo įvykius, kurie įvykdavo įvairiose Lietuvos vietose – ne tik gimtuosiuose Šiauliuose, bet ir Panevėžyje, Kaune.
Akylai kitus eismo dalyvius stebėdavęs sukčius staiga imdavo stabdyti savo automobilį, kad iš paskos važiuojantiems vairuotojams neliktų nieko kito, kaip tik atsitrenkti į jį.
Aferistas važinėjo pigiais, kelis šimtus eurų kainuojančiais automobiliais, sudaužęs jų net neremontuodavo – sulamdytą keisdavo kitu.
Kad įvykdytų savo kėslus, jis iš viso panaudojo net 15 automobilių.
Pranešė apie nebūtą vagystę
Apgauti draudimo bendroves bandoma ne tik klastojant eismo įvykių deklaracijas, bet ir pranešant apie automobilių ar daiktų iš jų vagystes.
Teismui perduota byla, kurioje 39 metų Šilutės gyventojas kaltinamas sukčiavimu ir melagingu pranešimu apie nebūtą nusikaltimą.
2018 metų lapkričio 27-ąją į policiją atskubėjęs vyras aiškino, kad automagistralėje Klaipėda–Kaunas jam netikėtai baigėsi degalai, todėl jis buvo priverstas palikti automobilį šalikelėje ir eiti į už kelių kilometrų esančią degalinę jų parsinešti.
„Grįžęs pamačiau, kad sugadinta keleivio pusės durelių spynelė, buvo įsibrauta į mano automobilį ir iš jo pavogti bendrovei, kurios vadovas esu, priklausantys daiktai – nešiojamasis kompiuteris „Dell“, fotoaparatas „Nikon“, papildomas fotoaparato objektyvas, dvi dėžės su reklamai skirta produkcija – 350 marškinėlių.
Man padaryta žala siekia 13 tūkstančių eurų“, – pareiškime policijai rašė vyras.
Pinigai – į dukters sąskaitą
Kriminalistai iškart pradėjo tyrimą dėl vagystės, tačiau aiškinantis jos aplinkybes jiems kilo klausimas, kodėl vyras, matydamas, kad bake mažai degalų, nesustojo prie degalinės, o važiavo, kol jie visai baigėsi?
Kol tyrėjai ieškojo atsakymo į šį klausimą ir rinko informaciją, šilutiškis laiko veltui neleido – kreipėsi į draudimo bendrovę, pranešė apie vagystę ir pateikęs suklastotus neegzistuojančių daiktų dokumentus paprašė sumokėti 13 566 eurus.
Už neva pagrobtą kompiuterį, fotoaparatą ir jo objektyvą vyriškio bendrovei draudikai pervedė 3 tūkst. eurų. Šie pinigai ir išdavė sukčių.
Vos tik eurai atsidūrė šilutiškio įmonės sąskaitoje, jis juos pervedė į kitos įmonės sąskaitą, o iš jos – į savo nepilnametės dukters sąskaitą.
Pamačius tai likusi draudimo išmoka buvo sustabdyta, o pats vyras iš nukentėjusiojo tapo įtariamuoju, o vėliau ir kaltinamuoju.
Teismo sukčius laukia už grotų, nes kol vyko šis tyrimas, šilutiškiui buvo paskelbtas nuosprendis už anksčiau jo padarytus nusikaltimus – apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, dokumentų klastojimą ir pasikėsinimą sukčiauti stambiu mastu.
Sukčiauti atvyko iš Latvijos
Draudikų nepavyko apgauti ir Latvijos piliečiui 23 metų Deniui Alsimcovui, melagingai pranešusiam apie tariamai įvykdytą vagystę iš jo nuomojamo buto.
2019 metais į Lietuvą atvykęs D.Alsimcovas sukosi itin greitai – rugpjūčio 6 dieną Šiauliuose išsinuomojo butą, 48 tūkst. eurų suma apdraudė jame buvusius daiktus, o jau rugsėjo 23 dieną kreipėsi į policiją su pareiškimu: „Mane apvogė.“
Latvijos pilietis teigė, kad iš nuomojamo buto dingo du nešiojamieji kompiuteriai, fotoaparatas su objektyvu, auksiniai juvelyriniai dirbiniai, drabužiai, elektriniai buities prietaisai. Žalą jis įvertino 11 243 eurais.
Dar po dviejų dienų D.Alsimcovas apsilankė draudimo bendrovėje, kur jo apetitas dar labiau išaugo.
„Nuostoliai siekia 14 859 eurus“, – tikino sukčius.
Prie skolos prisidėjo ir bauda
Pradėjus tirti vagystę iškart kilo įtarimų, kad ji gali būti suvaidinta. Kai teisėsaugininkai apie tai užsiminė latviui, jis iškart spruko iš Lietuvos, tačiau po kurio laiko buvo sulaikytas Estijoje ir pargabentas į Šiaulius.
Prispirtas įrodymų D.Alsimcovas prisipažino suvaidinęs vagystę ir teigė, kad nusikalsti jį pastūmėjo sunki materialinė padėtis, nes buvo skolingas vienam asmeniui 15 tūkst. eurų ir šis jam grasino reikalaudamas kuo greičiau skolą grąžinti.
D.Alsimcovui Šiaulių apylinkės teismas skyrė 7 tūkst. eurų baudą ir iš jo priteisė 1197 eurus Policijos departamentui. Tiek kainavo pargabenti latvį iš Estijos.
Draudikai tikrina viską
Apgaudinėti draudikus bandoma ir klastojant automobilio vertę. Taip padaryti bandė 33 metų panevėžietis, kuris 2019 metų balandį vairuodamas „Mercedes-Benz E220“ įvažiavo į tvenkinį.
Automobilis nuskendo, o į draudimo bendrovę atvykęs vyras aiškino, kad 2011 metų gamybos „Mercedes-Benz“ jis kiek daugiau nei prieš mėnesį įsigijo pagal skelbimą internete už 11 tūkst. eurų. Jo rida esą buvo beveik 184 tūkst. kilometrų, o būklė – nepriekaištinga.
Bendrovei pradėjus nagrinėti pateiktus duomenis paaiškėjo, kad panevėžietis automobilį įsigijo už 4700 eurų, nes buvo sugedęs jo variklis, o ir nuvažiavusi ši mašina buvo net 380 tūkst. kilometrų.
Kilus įtarimams dėl realios „Mercedes-Benz“ vertės draudimo bendrovė neišmokėjo pinigų, o automobilio savininkui buvo pareikšti kaltinimai dėl pasikėsinimo sukčiauti, dokumentų klastojimo ir transporto ridos suklastojimo.
Teismas už šiuos nusikaltimus panevėžiečiui skyrė 4 tūkst. eurų baudą.
Laimės geriau net nebandyti
– Ką galite pasakyti tiems, kurie ketina bandyti apgaudinėti draudikus? Ar didelė tikimybė atsidurti teisme? – „Lietuvos rytas“ paklausė bendrovės „Lietuvos draudimas“ Žalų departamento direktoriaus Artūro Juodeikio.
– Neverta. Draudimo įstatymas įpareigoja draudimo kompanijas tirti draudžiamuosius įvykius ir išmokėti draudimo išmokas tiktai tuo atveju, kai tam yra teisinis pagrindas.
Tuo siekiama apsaugoti draudėjų sumokėtas įmokas ir žiūrima, kad nebūtų nepagrįstai iššvaistomos.
„Lietuvos draudime“ dirba specializuotų darbuotojų komanda, kuri analizuoja abejonių keliančius atvejus.
O išsiaiškinti realias įvykių aplinkybes padeda ir vaizdo įrašai, ir nuotraukos iš įvykio vietos, ir finansiniai dokumentai, ir kitos specialiosios priemonės.
Mums labai svarbu, kad sukčiaujantys asmenys negalėtų pasipelnyti kito asmens sąskaita, – neišsiaiškinus tokių situacijų žala galėtų būti priskirta nukentėjusiajam, dėl to keistųsi jo draudimo įvykių istorija, kuri ateityje gali turėti įtakos jo draudimo kainai.
Dar didesnė blogybė tokiais atvejais yra ne daroma finansinė žala, o kitiems asmenims sukeliamas didžiulis stresas, todėl mūsų tikslas – apsaugoti klientus nuo tokių situacijų, bet ir patys gyventojai turėtų būti budrūs.
Vien per pirmąjį šių metų pusmetį „Lietuvos draudimas“ jau išsiaiškino apie 500 atvejų, kai sukčiai tyčia sukeldavo eismo įvykius ir bandė pasipelnyti kitų žmonių sąskaita.
– Kokią schemą dažniausiai naudoja tokie sukčiai?
– Dažniausia schema, kai klastojant įvykio aplinkybes bandoma pasipelnyti didinant nuostolį.
Pavyzdžiui, kai apie žalą pranešantis asmuo nurodo su konkrečiu eismo įvykiu nesusijusius apgadinimus.
Vairuotojai vis dar dažnai nukenčia nuo vadinamųjų pakišinėtojų, kurie avarijas sukelia tyčia.
Šie sukčiai gerai išmano Kelių eismo taisykles ir naudojasi kitų eismo dalyvių neatsargumu ar eismo organizavimo ypatumais – sudėtingos žiedinės sankryžos, parkavimo aikštelės, keičiasi pagrindinio kelio kryptis, eismo juostų skaičius.
Dažniausiai vairuotojai net nesupranta, kodėl įvyko susidūrimas. Dauguma jų nurodo, jog prieš darydami manevrą tikrai įsitikino, kad niekam nesukliudys, o iš kur staiga atsirado kitas automobilis, niekaip nesupranta.
Kartais avarijas pakišinėtojai kelis kartus iš eilės sukelia tose pačiose vietose ir juos tyrėjų komandai vėliau išduoda jų eismo įvykių istorija.
Kai įtariama, kad aplinkybės gali būti klastojamos ar įvykis sukeltas tyčia, draudimo ekspertai tyrimą perduoda teisėsaugos institucijoms.
– Ar dažni tokie atvejai? Į kokias sumas pretenduoja sukčiai?
– „Lietuvos draudimo“ specialistai kasdien tiria vidutiniškai po du naujus atvejus, kai sukčiai mėgina neteisėtai pasipelnyti.
Vien pernai buvo užregistruoti 769 tokie sukčiavimo atvejai, bandyta neteisėtai gauti 1,5 mln. eurų draudimo išmokų.
Šiemet ši suma dar padidėjo – per pirmąjį pusmetį apgaule bandyta pretenduoti į 1,2 mln. eurų išmokas.
– Ar didėjantiems skaičiams įtakos turėjo daugiau nei metus trukęs karantinas?
– Taip. Per pandemiją buvo sumažėjęs eismo intensyvumas, todėl vairuotojai atprato nuo sudėtingesnių eismo sąlygų, labiau atsipalaidavo.
Atlaisvinus karantino ribojimus fiksuojame eismo įvykių skaičiaus didėjimą.
Galima sakyti, kad dabar jis jau pasiekė ikikarantininį lygį.
Vedė tam, kad nužudytų apdraustą žmoną
Nusikaltėlių noras greitai praturtėti apgaunant draudimo bendrovę 24 metų ukmergiškei Ingridai kainavo gyvybę.
Šis Lietuvoje bene žiauriausias nusikaltimas dėl draudimo pinigų buvo įvykdytas 2005 metų liepos 8-ąją prie Trakų rajone tyvuliuojančio nedidelio Miško ežero, kai Švedijos pilietis Ričardas Simaška (nuotr.), kuriam tuo metu buvo 47 metai, nemokančią plaukti savo žmoną nustūmė nuo pripučiamojo čiužinio ir išlipęs į krantą ramiai žiūrėjo, kaip ji skęsta.
Nužudęs žmoną R.Simaška su bendrininkais tikėjosi gauti ir pasidalyti 1,1 milijono litų (apie 318 tūkst. eurų), tačiau godumas juos atvedė į teisiamųjų suolą.
Tiriant šį nusikaltimą paaiškėjo, kad žmogžudystės sumanytojas buvo neseniai iš kolonijos grįžęs Algimantas Vilkas (gim. 1963 m.), kuris kartu su kitu ne kartą už grotų sėdėjusiu veikėju tuo metu užsiėmė draudimo bendrovių apgaudinėjimu.
Sėbrai apdrausdavo automobilius, juos parduodavo, o vėliau, melagingai pranešę apie fiktyvią vagystę, išsireikalaudavo iš draudikų pinigų.
Aferos sekėsi, o sukčių apetitas vis didėjo. Prisižiūrėję filmų, kuriuose pralobstama nužudžius brangiai apdraustą žmogų, A.Vilkas su bendrininku taip pat užsimanė iškart „užsidirbti“ milijoną.
Taip į jų akiratį pateko Švedijoje gyvenęs ir šios šalies pilietybę turintis R.Simaška, kuriam tuo metu buvo striuka su pinigais – jo žmona buvo neseniai pagimdžiusi, todėl dirbti negalėjo, šeima vertėsi tik iš kuklios R.Simaškos invalidumo pašalpos.
R.Simaškos ilgai įkalbinėti nereikėjo. Išgirdęs, kad netrukus gali praturtėti 200 tūkst. litų (beveik 58 tūkst. eurų), jis iškart sutiko apsimesti turtingu verslininku ir suvilioti bei dėl draudimo išmokos nužudyti nieko neįtariančią merginą.
Ukmergėje gyvenusi ir siuvėja dirbusi Ingrida apie nusikaltėlių planus net nenutuokė.
2005 metų pradžioje pažinčių skelbimuose radusi, kad Švedijoje gyvenantis turtingas verslininkas ieško savo gyvenimo moters, ji atsiliepė į R.Simaškos skelbimą ir labai džiaugėsi, kai jis jai parašė.
Netrukus R.Simaška pasirodė Ukmergėje. Aukso spalvos „Volvo“ automobiliu į Lietuvą atvykęs vyras vaidino, kad dėl Ingridos pametė galvą, todėl nieko nelaukdamas pasiūlė jai persikraustyti į Vilnių ir susituokti. „Vėliau išvyksime gyventi į Švediją“, – pažadais viliojo atvykėlis.
Meilės apakinta mergina ilgai negalvojo. Palikusi savo mylimąjį statybininką ji su R.Simaška įsikėlė į nuomojamą butą sostinėje ir pradėjo ruoštis gegužę suplanuotoms vestuvėms. Tačiau prieš vestuves laukė ir dar vienas labai svarbus darbas. Kovo 31-ąją jaunikis sužadėtinę nusivedė į draudimo bendrovę, kur brokeris Andrius Drungilas juos apdraudė mišriu gyvybės draudimu.
Pagal draudimo sutartį, po vestuvių mirus kuriam nors sutuoktinių, kitas būtų turėjęs gauti net 1,1 milijono litų išmoką.
Po vestuvių R.Simaška su bendrininkais pradėjo regzti planus, kaip greitai ir nesukeliant įtarimų nužudyti Ingridą.
Kaip vėliau teisme prisipažino Švedijos pilietis, buvo apgalvotas ne vienas variantas, tarp jų ir avarija. Esą važiuojant automobiliu Ričardas pareikš, kad pradūrė padangą, ir paprašys žmonos jam padėti. Tuo metu, kai moteris stovės ant kelio, ją nutrenks A.Vilko sėbro vairuojamas automobilis.
Suvaidinti avarijos neprireikė. Mintį dėl žmogžudystės pakišo pati Ingrida, kuri sutuoktiniui prisipažino, kad nemoka plaukti.
Tai sužinojęs A.Vilkas R.Simaškai pažadėjo pridėti dar 100 tūkst. litų (beveik 29 tūkst. eurų), kad jis pats nužudytų žmoną.
Vyras liepos 8-ąją pasikvietė Ingridą į gamtą išsikepti šašlykų ir pasiūlė išsimaudyti.
Pažadėjęs, kad plauks šalia jos ir laikys čiužinį, R.Simaška pasielgė atvirkščiai – nustūmė moterį nuo jo ir išlipęs į krantą rūkė ir žiūrėjo, kaip skęstanti Ingrida maldauja pagalbos.
Aferistai, ko gero, būtų gavę milijoninę draudimo išmoką, jei ne jų godumas ir abejingumas.
Mylintį vyrą vaidinęs R.Simaška atsisakė apmokėti žmonos laidotuves ir visiškai neatrodė nuliūdęs, todėl Ingridos artimiesiems kilo įtarimų, kad moters mirtis gali būti ne nelaimingas atsitikimas.
Jie savo abejonėmis pasidalijo su pareigūnais, kurie nusprendė R.Simašką pasekti ir pasiklausyti jo pokalbių. Įtarimai pasitvirtino.
2008 metais už šį nusikaltimą A.Vilkas buvo nuteistas kalėti 17 metų, melagingą draudimo sutartį surašęs A.Drungilas – 11 metų.
R.Simaškai teismas skyrė 9 metų laisvės atėmimo bausmę, nes jis vienintelis iš visų teisiamųjų pripažino savo kaltę ir atgailavo dėl įvykdytos žmogžudystės.
