To visą laiką siekė žuvusiojo tėvai, nusprendę kovoti iki galo vardan sūnaus atminimo.
Artimieji prašė skirti greitį viršijusiai „Audi“ vairuotojai skirti realų laisvės atėmimą, tačiau teismai nusprendė moters neįkalinti.
Kraupios žūties tyrimas ir bylos svarstymai teismuose užtruko daugiau nei trejus metus – tragedija įvyko 2018 metų liepos 31-osios popietę nereguliuojamoje A.Juozapavičiaus prospekto pėsčiųjų perėjoje „Audi Q5“ parbloškus Aleksejų.
Tą patį vakarą nuo patirtų traumų jis užgeso klinikų reanimacijoje.
Mirtiną avariją sukėlusi kaunietė anksčiau jau buvo dusyk bausta už greičio viršijimą.
A.Juozapavičiaus prospekte likus akimirkoms iki A.Stoletovo žūties, moteris nesulėtino greičio net prieš perėją.
Leistinas greitis toje vietoje – 50 kilometrų per valandą. Ekspertai iš pradžių nustatė, kad „Audi“ važiavo maždaug 56-68 kilometrų per valandą greičiu, bet vėliau įvertinus ir „Rimi“ prekybos vaizdo kameros įrašą, jis nustatytas dar didesnis – maždaug 80 kilometrų per valandą.
Tėvas: „Sūnus buvo apjuodintas“
Vaikino tėvai kategoriškai atmetė versiją, jog jų sūnus išbėgo į gatvę.
Pasak Aleksejaus tėčio Sergejaus Stoletovo, sūnus buvo apjuodintas, bet pats, deja, apsiginti negali.
S.Stoletovo tvirtinimu, vaikinas mokėsi puikiais pažymiais, buvo atsakingas, atsargus, dalyvaudavo saugaus eismo akcijose, griežtai laikėsi eismo taisyklių, ragindamas tai daryti ir aplinkinius.
Po tragedijos dėl didelių dvasinių išgyvenimų pablogėjo vaikino artimųjų sveikata, o ypač jo motinos būklė.
Nelaimė – per atostogas
Aukščiausiasis teismas nusprendė padidinti turtinę žalą iki 4 tūkst. eurų, kurią velionio šeimai privalės atlyginti draudimo bendrovė.
Pagal Kauno apylinkės teismo nuosprendį bendro dydžio 57 tūkst. eurų neturtinę žalą artimiesiems privalės sumokėti avarijos kaltininkė, nors iš jos buvo prašoma priteisti beveik triskart didesnę sumą – 150 tūkst. eurų.
Aleksejaus tėvai taip pat siekė pripažinimo, jog A.Statkevičiūtė vairuodama naudojosi mobiliuoju telefonu ir po susidūrimo nesiėmė reikiamų priemonių padėti vaikinui, tačiau teismai šio prašymo nepatenkino.
Kauno apylinkės teismo teisėja Indrė Averkienė skyrė A.Statkevičiūtei lygtinę 3 metų laisvės atėmimo bausmę – verdiktui jau įsiteisėjus, kalėjime ji neatsidurs, jei per artimiausius dvejus metus nepadarys naujo nusikaltimo.
Murmanske (Rusija) gyvenęs vaikinas buvo suvažinėtas per vasaros atostogas, kuomet atvyko pas Kaune įsikūrusią savo močiutę Larisą K. – pastaroji gyveno netoli nelaimės vietos.
Pasak liudininkų, po avarijos A.Statkevičiūtė nepriėjo prie parblokšto vaikino, nesuteikė jam pagalbos, su kažkuo kalbėjo telefonu. Ji vairavo blaivi.
„Draugas viską sutvarkys“
A.Stoletovo žūties aplinkybių tyrimas, jų nagrinėjimas teismuose apaugo mįslėmis ir įtarimais – buvo atlikta ne viena ekspertizė su skirtingomis išvadomis, 6 liudytojų parodymus nusvėrė keleivinio autobuso vairuotojo 71 metų Benedikto Aleknavičiaus žodžiai, naudingi „Audi Q5“ vairuotojai. Viena liudytojų Onutė K. prisiminė avarijos vietoje iš A.Statkevičiūtės lūpų išsprūdusią frazę, jog jos draugas viską sutvarkys.
„Vairuotoja prie gulinčio berniuko nebuvo priėjusi.
Girdėjau, kaip telefonu moteris kalbėjosi su dviem vyrais, kurie klausė, kodėl ji taip greitai lekia. Ji atsakė, kad jos draugas viską sutvarkys“, – įstrigo šiai liudytojai.
Ekspertas paneigė vairuotojo žodžius
B.Aleknavičiaus liudijimai, jog vaikinas bėgo važiuojamoje dalyje, turėjo didelės įtakos – žemesnės instancijos teismai juo rėmėsi pažymėdami, jog ir pats Aleksejus elgėsi neatsargiai, ir šią aplinkybę pašalino tiktai Aukščiausiasis teismas.
Be vairuotojo, daugiau niekas nematė pirmoje juostoje atsidūrusio vaikino.
B.Aleknavičius tvirtinimu, jis važiavo maždaug 30-40 kilometrų per valandą greičiu, o „šmurkštelėjusį“ į perėją jaunuolį pamatė iki jos likus maždaug 5 metrams: „Pro autobusą jis spėjo prabėgti, bet antra juosta važiavęs automobilis jį nubloškė“.
Tačiau šie aiškinimai nesutampa su tyrimą atlikusio bendrovės „Impulsana“ eksperto Valentinas Mitunevičius duomenimis.
Jis nustatė, jog autobuso stabdymo kelias siekė 21-23 metus, todėl stabdymo laikas važiuojant 40 kilometrų per valandą greičiu turėjo trukti apie 3 sekundes.
Pasak eksperto, jei vaikinas judėdamas perėja nuo važiuojamosios dalies krašto iki partrenkimo vietos užtruko tiek, kiek ir vairuotojas stabdydamas – vos 3 sekundes, jis turėjo eiti ramiu, maždaug 4-6 kilometrų per valandą žingsniu.
Stebinantys faktai
Tas pačias aplinkybes tyrę ekspertas Linas Andrijauskas ir specialistas Eugenijus Ivanovas konstatavo, jog vaikinas bėgo per perėją.
Tačiau tame pačiame savo ekspertizės akte L.Andrijauskas neatmetė ir galimybės, kad paauglys ėjo, o bėgimo faktą aiškino paminėjęs „pagal nutartį“.
Teismo posėdyje per apklausą E.Ivanovas pareiškė – savo išvadoje nurodžiau, jog jaunuolis bėgo todėl, kad taip buvo parašyta ankstesniuose dokumentuose – vienoje teismo nutarčių ir ekspertizės akte.
Teisėjos I.Averkienės apsisprendimą pripažįstant, jog vaikinas bėgo perėja, pats būdamas neatsargus tikriausiai ir nulėmė autobuso vairuotojo B.Aleknavičiaus parodymai, su kuriuo po avarijos buvo susitikęs A.Statkevičiūtės draugas.
Liudininkų parodymai – sumenkinti
B.Aleknavičius tvirtino, jog po avarijos sustojo jau užvažiavęs ant perėjos – iš to galima suprasti, kad paauglys iš tikrųjų išbėgo į perėją, būdamas visai netoli autobuso.
„Vairuotojo aiškinimus, neva jis prieš perėją nestabdė ir sustojo tik už jos, paneigia byloje apklausti liudytojai, kuriuos teismas deklaratyviai atmetė“, – buvo teigiama A.Stoletovo artimųjų skunde.
Pasak šeimos narių, absoliuti daugumą liudininkų parodė priešingas aplinkybes nei nurodė suinteresuota bylos baigtimi nuteistoji ir vairuotojas, galimai laiku nepastebėjęs pėsčiojo ir dėl šios priežasties siekiantis išvengti civilinės ar bent moralinės atsakomybės.
Žuvusiojo giminaičiai pacitavo penkis liudininkus, kurie tvirtino, jog autobusas buvo sustojęs prie pat perėjos, prieš perėją.
Tačiau žemesnės instancijos Kauno apylinkės ir Kauno apygardos teismų nuomone, šie liudininkai dėl susijaudinimo ir kitų priežasčių galėjo ne viską tiksliai atsiminti.
Šešta liudininkė, autobuso keleivė Stanislava A. teigė, jog autobuso stabdymas buvo staigus, nors vairuotojas tvirtino priešingai.
Kaltę pripažino iš dalies
Pati A.Statkevičiūtė proceso metu kalta prisipažino iš dalies – matydama, kad nestoja pirma juosta važiuojantis autobusas, nelėtino greičio ir ji.
Teisme „Audi“ vairuotoja atsiprašė vaikino artimųjų.
Moteris teigė iš pat pradžių išgirdusi iš autobuso vairuotojo, jog jaunuolis išbėgo į gatvę.
Pasak A.Statkevičiūtės, nelaimė įvyko ir dėl vaikino veiksmų, kuris neva įbėgo į perėją. Tačiau Aukščiausiasis teismas panaikino aplinkybę, kad žūtis įvyko ir dėl didelio vaikino neatsargumo. Teisėjai pasiteiravus A.Statkevičiūtės, ar ji tikrai matė, jog vaikinas bėgo, vairuotoja atsakė: „Nemačiau, bet autobuso vairuotojas taip sakė“.
Esą paauglys prabėgo pirmą juostą ir atsitrenkė į jos automobilį. Visa tai buvo „sekundžių reikalas“.
Galvojo, kad neviršijo greičio
Pasak A.Statkevičiūtės, jos važiavimo greitis nebuvo didelis, nors ji nežiūrėjo į greičio matuoklį, bet tuo metu galvojo, kad nevažiuoja greičiau 50 kilometrų per valandą.
Moters tvirtinimu, važiuodama iš toli ji matė, kad artėja prie pėsčiųjų perėjos, bet jokių žmonių iš kairės pusės prie pėsčiųjų perėjos nestovėjo ir per pėsčiųjų perėją nėjo.
Ar buvo pėsčiųjų iš dešinės pusės, ji nematė, nes vaizdą užstojo pirmą eismo juosta važiuojantis autobusas.
A.Statkevičiūtė aiškino, jog važiuodama link perėjos stebėjusi autobusą – kadangi jis nelėtino greičio ir nesiruošė stabdyti, greičio ir ji nelėtino.
Ties perėja ji susilygino su autobuso vairuotoju ir staiga pajuto, kad į jos automobilį bloškiasi žmogus. Tik tada ji pradėjo stabdyti, o sustojo jau už perėjos.
Privalėjo sulėtinti automobilį
Ekspertas L.Andrijauskas pažymėjo, jog „Audi Q5“ vairuotojos veiksmai – greičio viršijimas, automobilio nesulėtinimas prieš pat perėją – techniniu požiūriu buvo pagrindinė nelaimės priežastis. Tą pripažino ir visų instancijų teismai.
Teisiamosios argumentaciją, esą matydama, kad nestoja pirma juosta važiuojantis autobusas, nestabdė ir ji, teisėsauga sumalė į miltus.
Pasak Kauno prokuroro Mindaugo Šukio, vairuotoja bet kokiu atveju privalėjo prieš perėją smarkiai sulėtinti greitį.
Jei vairuotojas nėra įsitikinęs, ar perėja kažkas neina, jos gerai nemato, jis privalo pristabdyti transporto priemonę taip, kad visada galėtų sustoti.
