Mieste įžūlių vagysčių gerokai padaugėjo rugsėjo pradžioje, kai ėmė siautėti du 13-mečiai. Vaikinai iš Šiaulių rajone esančio Gruzdžių socializacijos centro buvo pristatyti į Kauną pasitikrinti sveikatos, tačiau pabėgo, kai buvo perduoti Kauno vaikų globos įstaigos darbuotojams.
Prie šių dviejų vaikinų greitai prisijungė bendraamžis kaunietis, kuris taip pat paspruko iš panašios įstaigos Vilniaus rajone. Trijulė ėmė šiurpinti vaistinių, spaudos kioskų, parduotuvių darbuotojus visame Kaune.
Nors porą mėnesių siautėjusius vaikinus pavyko sulaikyti, panašios vagystės nesiliovė, todėl beveik neabejojama, kad siautėja daugiau jų pavyzdžiu pasekusių grupuočių.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbuotojų skaičiavimais, vien rugsėjį registruoti 87 teisės pažeidimai, kuriuos įvykdė nepilnamečiai. Iš šių pažeidimų 35 nusikalstamos veikos ir 52 administraciniai nusižengimai.
Net 39 teisės pažeidimus įvykdė vaikai, kuriems nėra 14 metų.
Daugeliu atvejų nepilnamečiai teisės pažeidimus vykdo vieni, būdami neapsvaigę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, tai dažniausiai vyksta dieną viešose vietose.
Jaunuoliai žino, kad dėl jauno amžiaus jiems negalima taikyti baudžiamosios atsakomybės, todėl net pernelyg nesislapstydami prekybos vietose šluoja alkoholinius gėrimus, loterijos bilietus, kvepalus, saldumynus, grobia aptiktus pinigus.
Pavojaus varpais skambina net vaistinių darbuotojai – jie tikino pirmą kartą Kaune susidūrę su tokiais įžūliais išpuoliais. Vaistininkai jau rimtai susirūpino ne tik vertybių apsauga, bet ir savo saugumu – paaugliai nejaučia jokių stabdžių.
Policijos pareigūnai skėsčioja rankomis, mat nustačius sulaikytojo tapatybę ir išsiaiškinus jo amžių, ikiteisminį tyrimą tenka iškart nutraukti.
Nusikaltimus darančius mažamečius lieka grąžinti tėvams, globėjams arba pristatyti į socializacijos centrą, jei iš ten pabėgo.
Sunku spėlioti, ar šių metų rudenį suaktyvėjęs paauglių siautėjimas – tik atsitiktinumas, ar pandemijos sukeltų apribojimų pasekmė.
Medikai pripažįsta, kad žmonės tapo labai pikti, susipriešinę ir net agresyvūs, konfliktai įsižiebia dėl menkiausios smulkmenos.
Jeigu vagiliaujantys paaugliai jau išmoko skaityti, turbūt skaitė žiniasklaidoje apie konfliktus Vilniaus bei Kauno prekybos centruose, kai jų apsaugos darbuotojai buvo aptalžyti ir net apšaudyti tik todėl, kad lankytojų paprašė užsidėti apsauginę kaukę.
Nereikia stebėtis, kad esama situacija neigiamai paveikė paauglių, kuriems ir taip teko patirti įvairių išgyvenimų, psichiką, ir jie neranda kitokių būdų protestuoti prieš visą pasaulį.
Dar visiškai neaišku, kaip po kelerių metų elgsis tie vaikai, kurie didžiąją dalį praėjusios žiemos praleido namuose, nematė draugų ir mokytojų, neteko pamėgtų pramogų. Staiga atsiradęs laisvės pojūtis gali sukelti sprogimo efektą, kuris nebūtinai neprieštarauja Baudžiamajam kodeksui.
Kodėl tokiu atveju turi kentėti ta visuomenės dalis, kuri laikosi įstatymo raidės?
Šioje situacijoje lieka du keliai: jokios atsakomybės nejaučiantys paaugliai turi būti sutramdyti net jeigu tektų pritaikyti drastiškas poveikio priemones, kurios žmogaus teisių gynėjams kelia siaubą.
Keleri metai pataisos namuose 13-mečiui būtų išties neadekvati bausmė, tačiau galbūt pora savaičių, praleistų už grotų, pakeistų įpročius.
Reikiamus teisės aktus Seimas gali priimti labai greitai, jeigu tik nori.
Jeigu šis variantas pasirodytų netinkamas, po dešimtmečio ar dar greičiau Kaune vėl siautės nusikaltėlių gaujos, kurios vogs ne saldainius ar cigaretes, bet prekiaus kvaišalais, tieks ginklus ir galbūt net žudys žmones.
Visos garsiausios banditų gaujos veiklą pradėjo nuo smulkių nusikaltimų, kurie iš pradžių aplinkiniams kėlė tik atlaidžią šypseną – esą vaikai tik pakvailiojo ir apsiramins.
Ta šypsena dingdavo tik išvydus atsuktą pistoleto vamzdį.
