Kyšininkavimu kaltinti Telšių valdininkai išgirdo išteisinamąjį nuosprendį

Trečiadienį Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija apeliacine tvarka išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje pagal valstybinio kaltintojo apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. sausio 14 d. nuosprendžio, kuriuo kyšininkavimu, papirkimu kaltinti aštuoni buvę valstybės tarnautojai, politikai, privatūs asmenys buvo išteisinti, paskelbė nutartį. Apeliacinės instancijos teismas išteisinamąjį nuosprendį paliko nepakeistą.

 Korupciniais nusikaltimais kaltintus valdininkus teismas išteisino. <br> M.Patašiaus asociatyvi nuotrauka
 Korupciniais nusikaltimais kaltintus valdininkus teismas išteisino. <br> M.Patašiaus asociatyvi nuotrauka
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Dec 29, 2021, 9:49 AM

Šioje byloje kyšininkavimu ir papirkimu buvo kaltinamas buvęs Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius S. U., buvusiam jo pavaduotojui K. A., Savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjai L. S., Statybos ir urbanistikos skyriaus vedėjui G. L., ir dabar jau buvusiam tarybos nariui, privačios bendrovės vadovui J. B. kaltinimai pareikšti dėl kyšininkavimo. Dar trys asmenys – privačių bendrovių vadovai R. G., T. J ir G. R. buvo apkaltinti minėtos Savivaldybės tarnautojų papirkimu.

Ikiteisminio tyrimo metu minėti asmenys buvo kaltinami padarę nusikalstamas veikas 2017–2018 m. Telšių mieste – Telšių rajono savivaldybės tarnautojai, būdami atsakingi už įvairias Savivaldybės vykdomų viešųjų pirkimų procedūras, buvo kaltinami priėmę kyšius iš pirkimuose dalyvaujančių įmonių vadovų už išskirtinių sąlygų sudarymą ir palankumą šioms įmonėms laimėti Savivaldybės organizuojamus pirkimus.

Dabar jau išteisintasis K. A. buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju – Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju bei Viešųjų pirkimų komisijos pirmininku – 2018 m. sausio 26 d., apie 9.35 val., Telšių rajono savivaldybės kieme, iš bendrovės direktoriaus R. G. savo naudai tiesiogiai priėmė ne mažesnės nei 1178 eurų vertės kyšį – šios įmonės vardu pirktą mobiliojo ryšio telefoną „Apple iPhone X“ už palankumą šiai bendrovei, dalyvaujančiai Telšių rajono savivaldybės organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose.

Išteisintasis G. L. buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju – Telšių rajono savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos skyriaus vedėju – 2018 m. birželio 25 d. vienoje degalinėje Telšiuose, iš tos pačios bendrovės direktoriaus R. G. savo naudai tiesiogiai priėmė ne mažesnės nei 81,32 eurų vertės kyšį – dyzelinį kurą, už savo kaip valstybės tarnautojo palankumą tai pačiai bendrovei, kontroliuojant jos rengiamus vykdyti bei vykdomus statybos ir remonto darbus, kurių užsakovas buvo Telšių rajono savivaldybės administracija.

Išteisintoji L. S. buvo kaltinama tuo, kad ji, būdama valstybės tarnautoja – Telšių rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja – 2017 m. gruodžio 21 d. savo darbo kabinete, esančiame Telšių rajono savivaldybės administracijos patalpose, savo naudai tiesiogiai priėmė 400 eurų kyšį grynaisiais pinigais iš tuometinio kitos bendrovės direktoriaus T. J. už palankumą šiai bendrovei, dalyvaujančiai Telšių rajono savivaldybės administracijos organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose. L. S. buvo kaltinama ir tuo, kad ji, 2018 m. sausio 16 d., apie 9.00 val., savo darbo kabinete, esančiame Telšių rajono savivaldybės administracijos patalpose, savo naudai tiesiogiai priėmė ne didesnės kaip 45 eurų vertės kyšį – „Fiskars“ keptuvę dviejų bendrovių direktoriaus G. R. už palankumą ateityje Telšių rajono savivaldybės administracijai vykdant viešąjį pirkimą dėl „Investicinio projekto, projektinio pasiūlymo ir paraiškos parengimo paslaugų pirkimo pardavimo“. Po to, 2018 m. kovo 2 d. tarp vienos iš šių direktoriaus G. R. vadovaujamų bendrovių ir Telšių rajono savivaldybės administracijos buvo sudaryta „Investicinio projekto, projektinio pasiūlymo ir paraiškos parengimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis“ 8099,18 eurų be PVM sumai. Dabar jau išteisintasis S. U. buvo kaltinamas kyšio – 10,50 eurų vertės „Fiskars“ firmos peilio – priėmimu iš G. R. už palankumą ateityje Telšių rajono savivaldybės administracijai vykdant viešąjį pirkimą. Išteisintasis J. B. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju – Telšių rajono savivaldybės administracijos Tarybos nariu ir bendrovės vadovu, akcininku, sau ir jam priklausančios įmonės naudai susitarė priimti kyšį – laimėjimą Telšių rajono savivaldybės administracijos organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose.

Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas visus aštuonis asmenis išteisino šiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Išteisinamąjį nuosprendį priėmęs teismas konstatavo, kad vien tik perduotų materialių vertybių neužtenka baudžiamajai atsakomybei kilti, turi būti įrodyta, kad šios vertybės buvo perduotos už teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus. Teismas įvertinęs kaltinimo turinį ir byloje esančius įrodymus pabrėžė, jog byloje esantys įrodymai, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas, nepatvirtina prokuroro kaltinime nurodytų aplinkybių. Teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį akcentavo, kad byloje nėra iš viso jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad tiriamuoju laikotarpiu, kai buvo pradėtos taikyti kriminalinės žvalgybos priemonės byloje minima konkreti bendrovė būtų dalyvavusi kokiuose nors savivaldybės organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose. Dėl to, teismo tvirtinimu, nebuvo pagrindo konstatuoti, kad T. J. būtų turėjęs tikslą siekti palankumo toje srityje, kurioje jo valdoma įmonė neturėjo visiškai jokio intereso.

Nepaisant to, kad nagrinėjamu atveju taikant kriminalinės žvalgybos priemones buvo išaiškinta galbūt padaryta nusikalstama veika, tačiau, pirmosios instancijos teismo tvirtinimu, ji užfiksuota praėjus beveik metams laiko po asmens sekimo nepradedant ikiteisminio tyrimo. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad kriminalinės žvalgybos priemonės iš dalies buvo panaudotos ne tik kaip būdas išaiškinti galbūt daromas nusikalstamas veikas, tačiau ir kaip būdas „surasti“ kaltinamojo veiksmuose nusikalstamų veikų požymių – kitaip tariant patikrinti jo elgesio atitiktį įstatymams keliamus reikalavimus – toks pagrindas taikyti žmogaus teises varžančių priemonių, teismo tvirtinimu, nėra įtvirtintas nei Kriminalinės žvalgybos įstatyme nei Baudžiamojo proceso kodekse (BPK). Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog tokiu būdu gautais įrodymais apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas. Su tokiu Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų priimtu nuosprendžiu valstybinis kaltintojas nesutiko ir jį apskundė Šiaulių apygardos teismui.

Savo skunde apeliacinės instancijos teismo prokuroras prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl 8 asmenų išteisinimo ir pripažinti juos kaltais dėl kyšininkavimo, arba (ir) papirkimo. Prokuroras teigia nesutinkantis su teismo argumentais bei motyvais, kuriais remiantis teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Apeliaciniame skunde rašoma, kad teismas neteisingai nurodęs byloje nustatytas faktines nusikalstamų veikų aplinkybes, neteisingai jas įvertinęs ir tinkamai neanalizavęs duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas. Valstybinis kaltintojas mano, kad teismas tendencingai, pasirinktinai ir iškraipydamas duomenis analizavo byloje surinktus įrodymus, įtikinamai ir logiškai neargumentavo ir nemotyvavo savo išvadų. Išteisintieji ir jų gynėjai apeliacinės instancijos teismo prašė prokuroro skundo netenkinti.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija atliko įrodymų tyrimą. Apeliacine tvarka bylą išnagrinėjusi teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodė, jog neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais, taip pat juos vertindamas, būtų nesilaikęs Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekse (BPK) įtvirtintų įrodymų vertinimo nuostatų. Priešingai, teisėjų kolegijos tvirtinimu, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad faktinės bylos aplinkybės nustatytos išsamiai ir nešališkai išanalizavus byloje surinktų įrodymų visumą. Šioje byloje (BPK) įtvirtintų nuostatų pažeidimų, kuriuos būtų galima pripažinti sutrukdžiusiais teismui priimti teisingą sprendimą, nenustatyta.

Apygardos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi bylos duomenis, padarė išvadą, kad byloje nėra įrodymų, neginčijamai patvirtinančių išteisintųjų kaltę. Be to, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nusikalstamų veikų, dėl kurių dabar jau išteisintiesiems buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, pavojingumo laipsnį ir pobūdį bei jiems taikytų kriminalinės žvalgybos priemonių trukmę ir intensyvumą, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika nusprendė, kad išteisintųjų teisės buvo varžomos neproporcingai ilgą laiką ir pernelyg intensyvia apimtimi.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai išteisino minėtus asmenis, pastariesiems nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismas padarė išvadą, kad tenkinti prokuroro apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais ir visiems išteisintiesiems priimti apkaltinamąjį nuosprendį, nėra teisinio pagrindo. Paskelbta nutartimi teismas valstybinio kaltintojo apeliacinį skundą atmetė.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.