Kur nuplaukė neįgaliems sportininkams skirti pinigai – į asociacijų ir klubų steigėjo Ginto Jonausko ir rėmėjų kišenes ar buvo išleisti pagal paskirtį?
Tokią mįslę narpliojo Klaipėdos apygardos teismas nagrinėdamas bylą dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) išsiaiškino, kad Klaipėdoje veikiančių žmonių su negalia asociacijų ir sporto klubo prezidentas G.Jonauskas Mokesčių inspekcijai teikė neteisingus duomenis apie organizacijų turtą bei pelną.
Vengdamas privalomų mokesčių G.Jonauskas valstybę apgaudinėjo ketverius metus – slėpė pajamas, pasisavino daugiau nei 888 tūkst. eurų vertės svetimo turto ir pinigų. Dėl to valstybės biudžetui nesumokėta daugiau nei 12 tūkst. eurų.
Žarstė gautą paramą
Rėmėjai, tarp kurių būta fizinių ir juridinių asmenų, pinigus pervesdavo į banko sąskaitas, duodavo G.Jonauskui grynaisiais.
Visų grynaisiais gautų pinigų klaipėdietis į savo įkurtų asociacijų, sporto klubo sąskaitas ir kasą neįnešė, nepanaudojo jų pagal paskirtį.
Patikrinus G.Jonausko įsteigtų visuomeninių organizacijų veiklą paaiškėjo, kad atlikdamas finansines operacijas jis už įgytas ne su neįgaliųjų asociacijų ir sporto klubo veikla susijusias prekes, paslaugas atsiskaitinėjo banko kortele
Pats G.Jonauskas aiškino rėmėjų pinigais rengdavęs neįgaliųjų varžybas, apmokėdavęs išvykas, dalyvių apgyvendimą viebučiuose, pirkęs sportinę aprangą, inventorių, prizus, dovanas.
Tačiau FNTT tyrėjams visuomenininkas negalėjo pateikti jokių išlaidas patvirtinančių dokumentų.
Areštavo tik automobilį
„Jis pasakė, kad dokumentų nėra, kažkur pradingo“, – kalbėjo didelės apimties ikiteisminį tyrimą dėl apgaulingos buhalterijos ir mokesčių vengimo kontroliavusi Klaipėdos apygardos prokurorė Dalia Mackevičienė.
Įtarta, kad G.Jonauskas tyčia pradangino didžiąją dalį neįgaliųjų organizacijų veiklai paaukotų lėšų ir apskaitos dokumentų – siekė nuslėpti, kad pinigai nuplaukė į jo ar kitų asmenų kišenes.
FNTT tyrėjus nustebino nemenka pinigų suma, kurią galėjo pasisavinti prie neįgaliųjų vežimėlio prikaustytas G.Jonauskas.
Visuomenininkas gyvena socialiniame bute, jokio turto neturi. Areštuotas tik rankomis valdomas jo automobilis „Dodge Grand Caravan“.
Rėmėjams – pinigų plovykla?
Apklausti rėmėjai tvirtino visiškai pasitikėję G.Jonausku – remdami neįgaliuosius grynuosius pinigus perduodavo jam į rankas, nesidomėjo, kaip jie buvo naudojami.
Kilo įtarimų, jog neįgaliųjų asociacijos ir sporto klubas kai kuriems rėmėjams buvo tapę pinigų plovykla – G.Jonauskas dalį grynaisiais pinigais gautų lėšų turėdavęs jiems grąžinti.
Tokios tikimybės neatmetė ir D.Mackevičienė: „Gal taip ir buvo, tačiau teismui perduotoje byloje tokių duomenų nėra – kaltinimai dėl lėšų pasisavinimo pateikti tik G.Jonauskui.
Teisme G.Jonauskas aiškino paramos teikėjų pinigų nepasisavinęs, buhalterinės apskaitos dokumentų neklastojęs, jų neslėpęs.
Sukrautos į kartono dėžes sutartys, ataskaitos esą supuvo garaže, nes negalėjo jų laikyti bute.
Gautas lėšas konfiskavo
Teismas G.Jonausko kalbas, kurių jis negalėjo pagrįsti buhalteriniais dokumentais, įvertino kaip aklos gynybos versiją vengiant atsakomybės už pasisavintas lėšas.
Parduodamą kaltinamojo garažą valęs jo kaimynas kažkodėl neišmetė senų padangų, malkų, kitų nereikalingų daiktų. Neaišku, ar ten būta dokumentų – G.Jonauskas juos galėjo tyčia slėpti, pradanginti ir glemžtis pinigus.
Neįgaliųjų asociacijų ir sporto klubo steigėjas G.Jonauskas pripažintas kaltu. Už svetimų lėšų pasisavinimą, apgaulingą buhalterijos tvarkymą, mokesčių vengimą jam skirta 9000 eurų bauda.
Iš sporto asociacijų, klubo ir jų vadovo G.Jonausko valstybės naudai priteista 8586 eurai. Jis iš viso galėjo pasisavinti 888 454 eurus paramos. Šie pinigai konfiskuoti kaip nusikalstmos veiklos rezultatas.
Lietuvos apeliacinis teismas kaltinamojo skundą atmetė - paliktas galioti Klaipėdos apygardos teismo sprendimas.
Nelaimė vyro nesugniuždė
G.Jonauskas nuo ankstyvos jaunystės aktyviai sportavo, įgijo plaukimo sporto meistro vardą. Nelaimė klaipėdietį ištiko su draugais poilsiaujant prie vieno tvenkinio Šiauliuose.
Po nesėkmingo šuolio į vandenį, lūžus stuburo slanksteliui, 28 metų vyrui paralyžiuota apatinė kūno dalis. Visus metus jis praleido sanatorijose ir reabilitacijos klinikose.
G.Jonauskas valios neprarado, mėgindamas išjudinti sustingusį kūną ėmė sportuoti. Net chirurgai stebėjosi, kad po sunkios traumos jam taip greitai pavyko atsigauti.
Nuo savo namų iki ligoninės vyras vežimėliu kasdien nuvažiuodavo 15 kilometrų, išmoko pats laiptais nusileisti iš daugiabučio. Paskui įsigijo rankomis valdomą automobilį.
Vos sustiprėjęs po sužeidimo G.Jonauskas subrandino mintį, kad jam ir likimo draugams būtų lengviau susibūrus į sporto klubą. Sportuojančių neįgaliųjų žmonių tada buvo nedaug.
Išjudino ir likimo draugus
Valingas klaipėdietis parodė, ką gali: plaukiojo baseine, leidosi į žygius baidarėmis, žaidė biliardą, stalo tenisą, šaudė iš lanko, išbandė ir ekstremalius sportus – šuolius iš aukštai prisitvirtinus guma, buvo nusiteikęs šokti iš lėktuvo su parašiutu.
G.Jonauskas buvo vienas pirmųjų klaipėdiečių, kuris net ir negalėdamas vaikščioti, pradėjo sportuoti. Vėliau jo pavyzdžiu pasekė keli šimtai uostamiesčio gyventojų.
Įspūdingus žmonių su negalia sporto festivalius dabar organizuoja ne tik klubai, bet Klaipėdos lengvosios atletikos mokykla.
„Bandau ištraukti iš namų žmones su negalia, kad jie bendrautų, neužsisklęstų tarp keturių sienų. Yra tokių, kurie net patys apsirengti be kitų pagalbos negali, bet nori visur dalyvauti“, – pasakojo neįgaliųjų sporto uostamiestyje pradininkas.
Viena ranka duoda, kita ima
Klaipėdos lengvosios atletikos mokyklos vadovas ir sporto renginių organizatoriuss Darius Raišutis nemano, kad G.Jonauskas, prisidengęs kilniais tikslais, didesnę dalį rėmėjų pinigų susišluodavo sau.
Vieša paslaptis, jog kai kurie fiziniai ir juridiniai asmenys visuomeninėms organizacijoms, sporto klubams netgi patys siūlo paramą su sąlyga, jog šie dalį pinigų turės jiems grąžinti grynaisiais.
„Pažįstų Gintą kaip neįgaliųjų sporto sąjūdžio veikėją. Jis nėra savanaudis – ne kartą ištiesė pagalbos ranką ir mums. Tikriausiai pritrūko vadybos, buhalterijos žinių – klubams skiriama parama turi būti suskaičiuota iki cento“, – sakė ne vieną žmonių su negalia sporto festivalį surengęs D.Raišutis.
Įklimpusių paramos gavėjų dalia liūdna – jokie geradariai neprisipažins viena ranka kažkam pažėrę pinigų, o kita juos susiglemžę. To paskui negali įrodyti ir patys visuomenininkai.
