LVAT kilus abejonių dėl šalies teisinio reguliavimo suderinamumo su europinėmis direktyvomis, prašo ESTT pateikti prejudicinį sprendimą, o iki jo sako privalantis stabdyti administracinę bylą dėl prieglobsčio prašymo.
Kaip pranešė LVAT, teismas nagrinėja ginčą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų sprendimo, kuriuo užsienio pilietis sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (VSAT) trims mėnesiams.
Anot teismo, siekiant išnagrinėti pareiškėjo judėjimo laisvės suvaržymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti jo teisinį statusą, konkrečiai – ar nagrinėjamoje byloje pareiškėjas laikytinas prieglobsčio prašytoju.
Teismui kilo klausimų, ar europines direktyvas atitinka dabartinis teisinis reguliavimas, kuris ekstremalios situacijos metu nenustato teisinio pagrindo priimti prieglobsčio prašymą ir taip pat nurodo, kad net ir prieglobsčio prašytojas gali būti laikomas neteisėtai į valstybę patekusiu ir dėl to sulaikomas.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad nagrinėjamu atveju būtina Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prašyti prejudicinį sprendimą priimti skubos tvarka.
LVAT duomenimis, iš Lietuvos vykstantis užsienietis buvo sulaikytas Lenkijos pareigūnų, kurie perdavė jį pasienio pareigūnams.
Pareiškėjas nurodė, kad nežinojo, jog iš Baltarusijos pateko į Lietuvą nes, jo teigimu, Baltarusijos pareigūnai užtikrino, jog kirtęs sieną jis atsidurs Lenkijoje ir pasieks galutinį kelionės tikslą – Vokietiją.
Pasak teismo, nors pareiškėjas pateikė savo pasą, buvo laikoma, kad jis į Lietuvą atvyko neteisėtai esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio.
Pareiškėjas yra teikęs prieglobsčio prašymą raštu, taip pat žodžiu jo prašė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu.
Pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Migracijos departamentas jam grąžino, nurodęs, kad prašymas pateiktas nesilaikant atitinkamo teisinio reglamentavimo, be to, nebuvo pateiktas nedelsiant.
Teismo posėdžio metu VSAT atstovas bei pareiškėjo atstovė prašė įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą.
LVAT pažymi, kad užsieniečiui į Lietuvą pateikus neteisėtai galiojantis reguliavimas, kai paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio nenustato teisinio pagrindo priimti prieglobsčio prašymą ir nustato, kad net ir prieglobsčio prašytojas gali būti laikomas neteisėtai į valstybę patekusiu ir dėl to sulaikomas.
Pasak LVAT, išplėstinei teisėjų kolegijai kilo abejonių dėl tokio reguliavimo atitikties Tarptautinės apsaugos procedūrų direktyvai, taip pat siejant ją su Kvalifikavimo bei Priėmimo sąlygų direktyvomis.
Teismo pareiškime nurodoma, kad tuo atveju, jei minėtos ES teisės normos turėtų būti aiškinamos kaip draudžiančios atitinkamą nagrinėjamoje byloje taikytiną reguliavimą, tai sudarytų prielaidas išplėstinei teisėjų kolegijai konstatuoti, jog pareiškėjas laikytinas prieglobsčio prašytojo statusą turinčiu asmeniu, ir atitinkamai spręsti dėl tinkamo teisinio pagrindo pareiškėjui taikyti sulaikymą ar alternatyvias sulaikymui priemones.
LVAT taip pat nurodo, kad yra galutinės instancijos teismas administracinėms byloms, todėl iškilus ES institucijų priimtų teisės aktų aiškinimo klausimui, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, privalo kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą ir nagrinėjamą administracinę bylą sustabdyti iki jis bus gautas.
Pasak LVAT, jau daugiau nei pusę metų Lietuvai susiduriant su masinio užsieniečių antplūdžio nulemta kritine situacija šalies institucijos patiria ypatingą spaudimą, susidurdamos su neproporcingu prieglobsčio prašytojų skaičiumi.
„Išplėstinė LVAT teisėjų kolegija vis tik nusprendė, kad, siekiant išnagrinėti pareiškėjo judėjimo laisvės suvaržymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti jo teisinį statusą, konkrečiai – ar nagrinėjamoje byloje pareiškėjas laikytinas prieglobsčio prašytoju“, – sakoma pranešime.
Nuo pernai prasidėjusio migrantų iš Artimųjų Rytų bei Afrikos antplūdžio į Lietuvą per Baltarusiją neteisėtai pateko daugiau nei 4,2 tūkst. užsieniečių.
Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.
