Kaip pranešė Šiaulių apygardos teismo pirmininko padėjėjas ryšiams su visuomene ir žiniasklaida Vytautas Jončas, priimta neskundžiama nutartimi teismas akcinės bendrovės „Grigeo Klaipėda“ atstovo advokato prašymo dėl atsarginio teisėjo paskyrimo netenkino.
Rugsėjo 13 d. teismas turėjo pradėti nagrinėti šią bylą, tačiau dėl juridinio asmens AB „Grigeo Klaipėda“ atstovo advokato pateikto prašymo paskirti atsarginį teisėją, bylos nagrinėjimą teko atidėti iki artimiausio teisiamojo posėdžio – spalio 18 dienos.
Minėtos bendrovės atstovas savo prašyme pabrėžė, kad atsarginio teisėjo institutas padeda užtikrinti sklandžią bylos nagrinėjimo eigą, užkirsti kelią bylos nagrinėjimo delsimui. Atstovas pažymėjo ir tai, kad atsarginis teisėjas byloje turi būti skiriamas tais atvejais, kai byla yra sudėtinga, jai išnagrinėti reikia daug laiko, o atsarginio teisėjo nepaskyrimas dėl objektyvių ir individualių susiklosčiusių aplinkybių gali turėti įtakos bylos nagrinėjimo delsimui. Advokatas priminė, kad šioje byloje dalyvauja didelis skaičius proceso dalyvių, byloje yra 14 specialistų išvadų, dėl kuriose nustatytų faktų ir išvadų bus apklausiami bylą nagrinėjančio teismo posėdžiuose jas pateikę specialistai, kt. Atstovo žodžiais, būtent tokia situacija yra susiklosčiusi šioje byloje ir tai, anot jo, sudaro pagrindą paskirti atsarginį teisėją. Šį teismui pateiktą prašymą palaikė dauguma dalis proceso dalyvių. Teisėjas bylos nagrinėjimą atidėjo iki artimiausio anksčiau paskirto teisiamojo posėdžio. Per tą laiką teismas numato priimti sprendimą dėl minėto pateikto prašymo.
Minėtą advokato prašymą išnagrinėjęs teismas pažymėjo sutinkąs su AB „Grigeo Klaipėda“ atstovo advokato prašyme nurodytu motyvu, kad ši baudžiamoji byla yra didelės apimties. Dėl šios priežasties teismo administracijos sprendimais byla buvo pripažinta sudėtinga ir greičiau nagrinėtina. Tačiau teismas nesutinka, kad dėl šios bylos didelės apimties, dėl numatomų proceso veiksmų gausos, dėl sprendžiamų klausimų sudėtingumo ir artėjančios bylą nagrinėjančio teisėjo įgaliojimų pabaigos joje reikėtų paskirti atsarginį teisėją. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad akcinės bendrovės „Grigeo Klaipėda“ atstovo advokato prašyme bei kitų proceso dalyvių rugsėjo 13 d. teismo posėdyje nurodyta aplinkybė, jog bylos galbūt nepavyks išnagrinėti iki teisėjo įgaliojimų pabaigos, yra tik šių proceso dalyvių niekuo neparemti pamąstymai. Teismas pažymėjo, kad iki bylą nagrinėjančio teisėjo įgaliojimų pabaigos liko daugiau nei 22 mėnesiai, ir per šį laiką tikrai įmanoma, tinkamai organizuojant procesą ir bendradarbiaujant visiems proceso dalyviams, išnagrinėti ir labai didelės apimties bylą. Teismo įsitikinimu, svarbu ir tai, kad visus proceso dalyvių prašymus spręs bylą nagrinėjantis teisėjas proceso eigoje, todėl šiuo metu teigti, kad bus paskirtos kokios tai ekspertizės, yra per anksti. Svarbu ir tai, kad byloje paskyrus atsarginį teisėją, galbūt tektų iš naujo derinti jau suderintą teisiamojo posėdžio grafiką, tai, teismo tvirtinimu, tik užvilkintų bylos nagrinėjimą. Pažymėjo teismas ir tai, kad net teisėjui nepavykus išnagrinėti šios bylos iki jo įgaliojimų pabaigos ir šių įgaliojimų nustatyta tvarka nepratęsus, naujam teisėjui, pradėsiančiam bylos nagrinėjimą iš pradžių, nereikės iš naujo apklausinėti liudytojų, jau apklaustų teisme (nebent to reikėtų teisingumo interesais), todėl procesas dėl naujo teisėjo įstojimo į bylą tikrai labai neužsitęstų.
Priimta neskundžiama nutartimi teismas akcinės bendrovės „Grigeo Klaipėda“ atstovo advokato prašymo dėl atsarginio teisėjo paskyrimo netenkino.
Šioje 109 tomus sudarančioje byloje kaltinimai dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir disponavimo jais bei aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimų pareikšti akcinei bendrovei „Grigeo Klaipėda“ ir dar 14-ai esamų bei buvusių šios įmonės darbuotojų. Į pirmąjį teisiamąjį posėdį buvo pašaukti kaltinamieji ir jų gynėjai, valstybinis kaltintojas, civilinio ieškovo – Aplinkos apsaugos departamento – atstovas.
Visuomenėje itin didelio atgarsio sulaukusioje baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamąjį aktą sudaro daugiau kaip 300 lapų, tarp kaltinamųjų esantys bendrovės „Grigeo Klaipėda“ prezidentas Gintautas Pangonis, dabartinis bendrovės generalinis direktorius Tomas EEikinas bei dar trys ankstesni šios įmonės vadovai yra kaltinami tuo, kad veikdami organizuota grupe piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles, klastojo dokumentus. Ikiteisminis tyrimas pradėtas daugiau nei prieš dvejus metus, kai buvo įtarta, jog į Kuršių marias patenka nevalytos gamybinės nuotekos, taip pat įtarus, kad su tuo susijusi minėtos bendrovės dokumentacija galbūt yra klastojama.
Įmonės teritorijoje atliktų kratų bei kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų pareigūnams pavyko aptikti specialius taršių nuotekų įrenginius bei gauti kitus reikšmingus pradinius duomenis. Prokurorui reikalaujant nevalytų nuotekų išleidimas į Kuršių marias buvo nedelsiant sustabdytas. Bendrovėje buvo pradėti ir gamtosauginiai patikrinimai. Neilgai trukus apie šį tyrimą buvo informuota ir visuomenė.
Šio išskirtinio ikiteisminio tyrimo specialią tyrimo grupę sudarė – du Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorai bei Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos tyrėjai.
Šioje didelės apimties byloje yra daugiau kaip 20 tūkstančių dokumentų, apklaustų įtariamųjų, liudytojų duomenys, įvairių ekspertų išvados, papildomi dokumentai bei kiti tyrimui reikšmingi duomenys. Gamtai padarytą turtinę žalą nustatė Aplinkos apsaugos departamentas, kuris pareiškė įmonei daugiau kaip 48 milijonų eurų civilinį ieškinį.
