Kaip antradienį spaudos konferencijoje sakė tyrimui vadovaujantis Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Donatas Blinstrubis, Finansinių nusikaltimų (FNTT) ir Specialiųjų tyrimų tarnybos tiria stambaus masto sukčiavimą, piktnaudžiavimą, kyšininkavimą, papirkimą.
Anot D. Blinstrubio, vienoje nedidelėje vaistinėje buvo parduodami pleistrai, skirti gausiai šlapiuojančioms žaizdoms gydyti. Šie pleistrai paprastai skiriami sunkiai sergantiems asmenims.
„Sukčiavimas, kaip įtariama, pasireiškė tuo, kad gydytojai išrašydavo receptus tam tikriems preparatams, dalis jų pacientų nepasiekė, nors buvo sumokėta valstybės lėšomis“, – sakė D.Blinstrubis.
„Pacientams medicinos priemonės nebuvo reikalingos“, – pridūrė jis.
Įtarimai – gydytojai, pacientams
Toks sukčiavimas, anot prokuroro, galėjo trukti mažiausiai dvejus metus, šiuo metu įtarimai pareikšti dešimčiai asmenų, tarp jų – viešosios įstaigos „Klaipėdos miesto poliklinika“ gydytoja, farmacijos bendrovės atstovas ir aštuoni pacientai.
FNTT Klaipėdos valdybos viršininko Dainiaus Rimkaus teigimu, šie pleistrai parduodami dėžutėmis po dešimt vienetų.
„160 eurų už dėžutę kompensuojama. Be recepto įsigyti kainuoja 210 eurų“, – teigė D. Rimkus.
„Schema buvo tokia, kada šeimos gydytojas kartu su vienos farmacijos įstaigos vadybininku išrašydavo receptus be pagrindo arba fiktyvius. Išrašius receptą, vadybininkas pranešdavo arba paskambindavo vienos Klaipėdos vaistinės direktorei, kuri iš šito vadybininko gaudavo duomenis apie šitą asmenį, paprastai tariant, vaistininkė iš karto išrašydavo pardavimą ir įformindavo e.sveikatoje – „užgesindavo“ receptą“, – kalbėjo D.Rimkus.
Anot jo, vaistai buvo šimtu procentu kompensuojami, pinigų į kasą įnešti nereikėjo. Tokiu būdu asmuo nežinodavo, kad receptas išrašytas.
„Po to pateikiama kompensuojamų vaistų sąskaitą ir už tai gaunamos tas pajamos“, – pridūrė jis.
Ragina pasitikrinti duomenis
FNTT teigimu, tarp recepto išrašymo ir atsiėmimo praeidavo vos keletas minučių, nors būdavo pažymima, kad tvarsčius neva atsiėmė asmenys, gyvenantys Šilutėje ar Kretingoje. Apklausų metu didžioji pacientų dalis nurodė, kad net nežino tokios vaistinės ir jos buvimo vietos.
Anot prokuroro, didžiausia nauda iš sukčiavimo – įmonei, kuri prekiaudavo pleistrais. Vis dėlto jis pabrėžė, kad „visos grandys“ iš to turėjo naudos.
Pasak D.Rimkaus, vaistinė, kurioje prekiauta minėtais pleistrais yra nedidelė, 80 proc. jos pajamų sudarė lėšos, gautos iš ligonių kasų. Jis teigė, jog tai tik tyrimo pradžia ir „suma ženkliai didės“.
Kratos metu vaistinėje buvo rasta 290 pakuočių pleistrų, kurios oficialiai jau buvo parduotos ir neva atiduotos pacientams, bet pacientų nepasiekė. Šių vaistinėje aptiktų pleistrų kaina – 45 tūkstančiai eurų.
STT Klaipėdos apygardos valdybos viršininkas Žydrūnas Krampalcas teigė, jog dėl šių veikų padaryta ne tik 350 tūkstančių eurų žala Valstybinei ligonių kasai, bet ir neturtinė žala sveikatos apsaugos sistemai.
Iš tyrimo metu surinktų duomenų, anot jo, matyti, kad veikė ir kyšininkavimo sistema, buvo atliekamos maskuojamos veikos.
Prokuroras D.Blinstrubis ragina gyventojus būti atidžiais ir peržiūrėti elektroninės sveikatos sistemos duomenis, paskirtus vaistus, o kilus įtarimų, jog asmuo nesikreipė į sveikatos įstaigą, informuoti atitinkamas tarnybas.
