Kriminalistams šiomis dienomis pavyko gauti naujos informacijos, kuri gali atvesti prie įtariamųjų pėdsakų.
„Šis tas yra“, – naujienų portalui antradienį patvirtino tyrimui dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo visuotinai pavojingu būdu vadovaujantis prokuroras Gintaras Jakštas.
Surinktos žinios šiuo metu yra tikrinamos. Jei informacija apie tam tikrus asmenis pasitvirtins, jiems bus pareikšti įtarimai dėl svarbaus kultūros paveldo objekto suniokojimo.
Šiuo metu dar laukiama specialistų išvadų, kuriose jie nurodys gaisro priežastis.
Pasak prokuroro G.Jakšto, net ir nesulaukus jų akivaizdu, kad gaisrą sukėlė pašalinis ugnies šaltinis.
Tačiau kas tai padarė – benamiai, chuliganai ar kažkieno užsakymu veikę piktadariai, dar neaišku.
Nusikaltimas galėjo būti suplanuotas
XIX amžiaus viduryje atstatyto, neorenesanso stiliaus bruožų turinčio trijų aukštų dvaro rūmai priklauso Kėdainių savivaldybei, tačiau prieš padegimą buvo ruošiama dirva jo privatizavimui. Tuo tikslu vietos savivaldybės atstovai tarėsi su paveldosaugininkais.
Dvaro teritorija su šalia esančiais tvenkiniais galėtų tapti galėtų tapti turizmo traukos vieta, jei atsirastų investuotojas – savivaldybė lėšų kapitaliniam remontui neturi.
Daugiau nei 1000 kvadratinių metrų ploto rūmai domino ne vieną verslininką, tačiau teigiamų poslinkių iki šiol neįvyko. Kriminalistai neatmetė, jog dvaras galėjo būti padegtas, siekiant sumažinti jo vertę.
Gaisravietėje buvo aptiktas įtarimus sukėlęs ne alkoholio butelis – tiriama, ar jame nebuvo degaus skysčio.
Versija dėl benamių greičiausiai subliūkš, nes trečiame aukšte, kur kilo gaisras, nerasta jokių gultų ar kitų požymių, liudijančių, jog ten buvo įsikūrę nuolatinės gyvenamosios vietos neturintys asmenys.
Išryškėjo valdžios aplaidumas
Iškart po dvarą suniokojusio gaisro ėmė aiškėti vietos valdžios aplaidumo požymiai – statinys ne tik nebuvo suremontuotas, bet ir nebuvo pasirūpinta, kad reikšmingas, didelę istorinę ir kultūrinę vertę turintis paveldo statinys ir jo prieigos būtų filmuojamos.
Dvaras yra nenaudojamas, jo vidus nesutvarkytas, tačiau išorės grožis – išraiškingas fasadas su senoviniais balkonais, langais, skulptūromis ir kitais puošybos elementais palieka didelį įspūdį.
Išskirtinis statinys buvo neaptvertas, nesaugomas, jame turėjo galimybę apsigyventi benamiai, nebaudžiami siautėti chuliganai.
Sukrito dvaro perdanga
Ugnis įsiplieskė rugsėjo 9-osios paryčiais viršutiniame dvaro aukšte – liepsnos smarkiai suniokojo dvaro vidų, apgadinta ir išorė.
Per gaisrą sukrito 2 ir 3 aukštų perdanga, teko nuardyti apie 220 kvadratinių metų ploto stogo konstrukcijų.
Ugniagesių dėka liepsnos į kitus aukštus neišplito.
Apytalaukio dvaras istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XV amžiaus, o mūriniai rūmai buvo atstatyti XIX amžiuje.
