Jokiu teisingumu čia nekvepia – pasirodo, po palyginti trumpo laikotarpio net ir itin žiaurūs nusikaltėliai, žmogžudžiai gali lyg niekur nieko laikinai parvykti namo arba pas artimus giminaičius, o paskui vėl sugrįžti įkalinimo įstaigą. Netgi žudikams sudaromos šiltnamio sąlygos“, – piktinosi kaunietė Daiva Grikšienė, kurios 25 metų sūnų Paulių Grikšą nužudė Deividas Pauliukevičius, peiliu smogęs jam tiesiai į širdį. Žudikui tuo metu buvo 27 metai.
Toje pačioje byloje D.Pauliukevičius buvo teisiamas ir už savo sugyventinės sumušimą ir pasikėsinimą nužudyti P.Grikšos draugą Aleksandrą K., kuriam taip pat bandė smogti į krūtinę. Kauno apygardos teismas brutaliam nusikaltėliui 2019-ųjų spalio 18 dieną skyrė 11 metų laisvės atėmimo bausmę, kurią Apeliacinis teismas pailgino iki 13 metų.
D.Pauliukevičius anksčiau buvo 6 kartus teistas už įvairius nusikaltimus – be žmogžudystės, už kurią dabar atlieka bausmę Pravieniškėse, jis atsidūrė teisiamųjų suole dėl vagystės, plėšimo, viešosios tvarkos pažeidimo.
Žudikas savo aukos šeimai iki šiol nesumokėjo nė euro iš priteistos 45 tūkst. eurų neturtinės žalos. D.Pauliukevičius neatsiprašė P.Grikšos artimųjų, o paskelbus nuosprendį pribloškė savo įžūlumu, teismo salėje iškoneveikęs Pauliaus motiną: „Eik tu n...“.
Sudaromos sąlygos pabėgti
Paaiškėjo, kad kaliniai, taip pat ir teisti už nužudymus, turi teisę 3 paroms parvykti į savo namus ar aplankyti Lietuvoje gyvenančius artimus giminaičius. Žudikams tokia galimybė sudaroma, jei jie yra atlikę minimalią bausmės dalį – įkalinimo įstaigoje išbuvę bent 2 metus.
D.Pauliukevičiui kalėjimo vartai šiuo metu yra atkeliami kartą per keturis mėnesius.
Tokia tvarka sukuria sąlygas pasprukti nelaukiant bausmės termino pabaigos net tiems asmenims, kurie yra nuteisti už labai sunkius nusikaltimus.
Nei D.Pauliukevičiaus, nei kitų žudikų sargyba išleidžiant laikinai į laisvę ir parvykstant į pataisos namus sargyba nelydi – Kalėjimų departamento atstovai naujienų portalui lrytas.lt pranešė, jog nuteistieji vyksta „savo lėšomis, jiems priimtinais būdais“.
Juolab niekas iš pareigūnų nebūna šalia nuteistųjų žudikų, recidyvistų, kai jie minėtą 3 parų laikotarpį būna laisvėje – savo namuose arba pas artimuosius.
Nedidelę dalį bausmės atlikusiems kaliniams yra sudaromos galimybės bėgti, slėptis, laisvėje daryti naujus nusikaltimus.
Be to, je nevaržomai gali daryti tai, kas įkalinimo įstaigoje griežtai draudžiama – pavyzdžiui, naudotis internetu, ir toli gražu nebūtinai vien tik „geriems“ tikslams.
Motina jaučia nuoskaudą
Praėjus vos dvejiems metams nuo įkalinimo žudikai ar kiti labai sunkius nusikaltimus įvykdę asmenys jau laikomi patikimais, jei pataisos namuose jie dirba arba mokosi, neturi galiojančių nuobaudų, o jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė, nustatyta pažanga mažinant riziką.
„Šis dviejų metų laikotarpis – akivaizdžiai per trumpas. D.Pauliukevičius per savo jauną amžių buvo net 6 kartus teistas.
Tačiau štai, praeina vos 24 mėnesiai, ir viskas nusibraukia.
Jis, nužudęs mano sūnų, kėsinęsis atimti gyvybę jo bičiuliui, smurtavęs prieš savo draugę, dar anksčiau įvykdęs plėšimą, vagystę, pažeidęs viešąją tvarką – kitaip sakant, nemažą savo gyvenimo dalį daręs nusikaltimus, – vos po 2 metų jau tampa tiek patikimas, kad yra laikinai išleidžiamas į laisvę, o nužudytos aukos artimiesiems apie tai net nepranešama.
Aš manau, kad toks pasitikėjimas yra per ankstyvas, o išleidimas į laisvę triskart per metus – akivaizdžiai neteisingas, turint omeny paties nusikaltimo baisumą“, – neslėpė nuoskaudos D.Grikšienė.
Išleidžiant į laisvę D.Pauliukevičių nebuvo atsižvelgta į tai, kad jis savo aukos artimiesiems visiškai nemoka priteistos žalos.
Mirė, gindamas moterį
Niekur nedirbęs D.Pauliukevičius paskutinį, kraupiausią savo nusikaltimą įvykdė 2018 metų vasario 15-osios vakarą.
Tuo metu jis kartu su savo drauge gyveno Vilijampolės rajone, Panerių gatvėje esančio privataus namo dalyje.
Tame pačiame name buvo įsikūrusi D.Pauliukevičiaus sugyventinės sesuo – P.Grikšos sužadėtinė.
Kilus ginčui, girtas D.Pauliukevičius trenkė kumščiu gyvenimo draugei į veidą.
Pastaroji verkdama paskambino sesei ir papasakojo apie smurtą.
Sesuo su P.Grikša ir pastarojo draugu Aleksandru K. tuo metu buvo išvykusi į miestą.
Grįžęs namo, P.Grikša ėmė priekaištauti agresyviai nusiteikusiam D.Pauliukevičiui, gynė jo draugę.
Kieme tarp jaunuolių įsiplieskė muštynės. P.Grikša buvo stipresnis, tačiau jam neilgam pavyko sutramdyti smurtautoją.
Įniršęs D.Pauliukevičius nubėgo į virtuvę, stvėrė peilį ir grįžo į kiemą.
Mašinoje neteko sąmonės
D.Pauliukevičius pirmam smogė peiliu į krūtinę Aleksandrui K., kuris net nesikišo į ginčą – jaunuoliui pavyko laiku atšokti paskutinę akimirką.
Po akimirkos D.Pauliukevičius puolė P.Grikšą, kuris bandė pabėgti. Pasivijęs auką, žudikas ją pargriovė ir peiliu dūrė tiesiai į širdį.
P.Grikša dar pajėgė išsikviesti greitąją pagalbą, tačiau bevežant į ligoninę, prarado sąmonę.
Tą patį vakarą vaikinui Kauno klinikose buvo atlikta sudėtinga operacija. Po jos medikai pranešė vaikino tėvams, jog prognozės – pačios liūdniausios.
„Gydytojai pasakė – belieka melstis“, – prisiminė D.Grikšienė.
P.Grikšos širdis sustojo kitą dieną, vasario 16-ąją.
Statybininkų dirbęs jaunuolis neturėjo žalingų įpročių, buvo paslaugus, aplinkinių mėgstamas, su savo drauge puoselėjo gražius ateities planus.
Atgaila kelia abejonių
Motinai liejant skausmą teismo salėje po nuosprendžio paskelbimo, D.Pauliukevičius piktai jai išrėžė: „Eik tu n...“.
Žmogžudys proceso metu pripažino savo kaltę, tikino, jog gailisi, tačiau įžūlus elgesys mamos atžvilgiu iškart po verdikto paskelbimo verčia abejoti jo atgailos nuoširdumu.
D.Pauliukevičius toje pačioje byloje buvo nuteistas ir dėl pasikėsinimo nužudyti Aleksandrą K. bei savo buvusios sugyventinės sumušimo. Laimingo atsitiktinumo dėka Aleksandrui padarytos tik paviršinės krūtinės žaizdos.
D.Pauliukevičius tikino nenorėjęs atimti gyvybės sugyventinės sesers draugui, užpuolęs jį spontaniškai.
Agresyvaus būdo kaunietis ir anksčiau buvo patekęs į teisėsaugos akiratį dėl smurto prieš tą pačią sugyventinę, tačiau baudžiamoji byla buvo nutraukta jiems susitaikius.
Moteris atleido smurtautojui, kuris ją toliau mušė, o ginti mėginusį vaikiną nužudė.
Atitinka išleidimo sąlygas
Irmina Frolova-Milašienė, Kalėjimų departamento Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus specialistė:
„Trumpalaikės išvykos yra skiriamos vadovaujantis ir remiantis Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 104 straipsniu dėl Nuteistųjų trumpalaikės išvykos iš pataisos įstaigos bei vietiniu Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymu paskirtu Dėl nuteistųjų trumpalaikių išvykų iš pataisos įstaigos suteikimo tvarkos aprašu.
LR BVK 104 straipsnyje nustatyta, kad „1. Pataisos įstaigoje lengvosios grupės laikymo sąlygomis bausmę atliekantys nuteistieji, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus nuteistuosius, turi teisę trims paroms parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar aplankyti Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius artimuosius giminaičius, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas: 1) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką; 2) yra atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį; 3) neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės aktų pažeidimus; 4) užsiima darbine veikla ar dirba arba mokosi, arba užsiima individualia veikla.
Nuteistojo Deivido Pauliukevičiaus atveju, atlikus Nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką, nuteistajam nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika.
Paminėtina, kad minimalią bausmės atlikimo dalį, kurią nuteistasis turi atlikti pataisos įstaigoje norėdamas išvykti į trumpalaikę išvyką numato LR BVK 104 str., atsižvelgiant į nuteistojo bendrą bausmės laiką.
Paminėtina, kad nuteistasis atitinka LR BVK 1 dalies 2 punktą, kadangi yra atlikęs minimalią bausmės dalį pataisos įstaigoje.
Taip pat nuteistasis Deividas Pauliukevičius pataisos įstaigoje neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės aktų pažeidimus, bei mokosi, šiuo metu nedirba dėl darbo pasiūlymų stokos, tačiau darbinės veiklos nevengia.
LR BVK „1 dalyje nurodytas sąlygas atitinkantiems nuteistiesiems, jeigu jie yra atlikę minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį, iš pataisos įstaigos leidžiama išvykti: 1) vieną kartą per du mėnesius – nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, o šiems nuteistiesiems atlikus pusę bausmės – du kartus per mėnesį; 2) vieną kartą per tris mėnesius – nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, atlikusiems pusę bausmės, – vieną kartą per du mėnesius, o likus šešiems mėnesiams iki lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal šio Kodekso 157 straipsnio 3 dalį arba iki bausmės pabaigos likus ne daugiau kaip vieneriems metams, kai lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikomas, – du kartus per mėnesį; 3) vieną kartą per keturis mėnesius – nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, atlikusiems pusę bausmės, – vieną kartą per tris mėnesius, o likus šešiems mėnesiams iki lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal šio Kodekso 157 straipsnio 3 dalį arba iki bausmės pabaigos likus ne daugiau kaip vieneriems metams, kai lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikomas, – du kartus per mėnesį“.
Paminėtina, kad nuteistasis iš pataisos įstaigos gali išvykti 1 kartą per 4 mėnesius. Taip pat minėto nuteistojo atveju už gerą elgesį paskatinimo tvarka buvo gautos dvi trumpalaikės išvykos į namus 2022 metų birželio-spalio mėnesiais.
Nuteistojo elgesys ir dalyvavimas užimtumo priemonėse sudaro prielaidą manyti, kad nuteistasis yra patikimas, todėl siekiant skatinti nuteistojo socialinius ryšius su artimaisiais, bei siekiant, kaip galima labiau socializuoti nuteistąjį, kad šis neprarastų socialinių įgūdžių, remiantis teigiamai teisės pažeidėją charakterizuojančiomis savybėmis manoma, jog nuteistasis savo elgesiu įrodo, kad gali vykti iš pataisos įstaigos trumpalaikėms trijų parų išvykoms vadovaujantis LR BVK 104 straipsnio nuostatomis ir tuo, kad nuteistasis jas atitinka.
Atsakant į klausimą dėl grįžimo į namus/pataisos įstaigą, nuteistasis vyksta savo lėšomis jam priimtinu būdu. Paminėtina ir tai, kad remiantis teisės aktais ir už nužudymus teistiems asmenims yra numatytos sąlygos ir galimybės grįžti namo ar pas savo artimuosius. Į civilinio ieškinio dengimo faktą atsižvelgta nebuvo, kadangi galiojančių teisės aktų normos tokio reikalavimo nenumato, jog nuteistasis dėl šios priežasties negalėtų vykti į trumpalaikę išvyką.
Atsakydami į klausimą dėl lygtinio paleidimo, nuteistieji į laisvę išleidžiami vadovaujantis LR BVK 157 straipsnyje nustatyta tvarka.
Kuriam laikui yra nuteistas nuteistasis – yra bylą nagrinėjusio teismo arba prokuratūros teikiama informacija.
Taigi, šių duomenų kontekste, įvertinus pateiktą informaciją, atsižvelgiant į nuteistojo charakteristiką, į tai, kad nuteistasis atitinka LR BVK 104 straipsnio nuostatas, individualiai įvertinus nuteistojo prašymą dėl galimybės suteikti nuteistajam teisę išvykti į trumpalaikę trijų parų išvyką, taip pat įvertinus teisės aktuose numatytas suteikimo sąlygas ir kriterijus, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes, atsižvelgus į gebėjimą valdyti savo problemines sritis bei daromą pažangą, Pataisos įstaigos komisijos bei direktoriaus vardu buvo priimtas sprendimas teisės pažeidėjui suteikti teisę parvykti į namus.
