Kaip rašoma prokuratūros pranešime, apkaltinamąjį nuosprendį teismas priėmė tenkinęs Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo š.m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo I.Jankunienė buvo išteisinta.
Ikiteisminis tyrimas dėl įtarto dokumentų klastojimo buvo pradėtas 2020 m. pradžioje Kalėjimų departamente gavus duomenų apie tai, kad per profsąjungos skyriaus pataisos namuose pirmininko rinkimus galėjo būti klastojami dokumentai, nes tų pačių asmenų parašai skirtinguose dokumentuose akivaizdžiai skyrėsi.
Bylos duomenimis, pataisos namų pareigūnė I.Jankunienė, turėdama tikslą užimti įsteigto VAITĮPS skyriaus pataisos namuose pirmininko pareigas, 2019 m. spalio mėn. organizavo VAITĮPS skyriaus pataisos namuose narių balsavimą dėl šio skyriaus pirmininko ir jo pavaduotojo rinkimų. Pažeisdama VAITĮPS įstatų nuostatas, ji suklastojo 13 šios profesinės sąjungos narių parašų, taip atimdama jiems teisę balsuoti asmeniškai bei išreikšti savo valią.
Klastotą dalyvių sąrašą, kaip būtiną dokumentą surašyti susirinkimo protokolą ir tokio protokolo priedą, I.Jankunienė perdavė susirinkimo pirmininkui, kuris protokole užfiksavo, kad balsų dauguma profesinės sąjungos skyriaus pirmininke išrinkta I.Jankuniene, o jis pats išrinktas pirmininko pavaduotoju.
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad, naudojant suklastotus dokumentus, tapusi profsąjungos skyriaus pataisos namuose pirmininke, I.Jankunienė 2020 m. pradžioje organizavo profsąjungos skyriaus narių balsavimą dėl šio skyriaus atstovo į Profesinės sąjungos visuotinį delegatų suvažiavimą. Jai suklastojus 31 profesinės sąjungos nario parašą dalyvių sąraše, vienas asmuo buvo išrinktas delegatu į Profesinės sąjungos visuotinį delegatų suvažiavimą. Tokiu būdu iš susirinkimo dalyvių buvo atimta teisė balsuoti asmeniškai bei išreikšti savo valią.
