Kaltę pripažinusi Saulė R. laikoma neteista – ji atleista nuo baudžiamosios atsakomybės.
„Kaltinamoji ir nukentėjusioji susitaikė, kaltinamoji nukentėjusios atsiprašė, baudžiamąją bylą kaltinamajai teismas nutraukė, nėra pagrindo manyti, kad kaltinamoji darys naujas nusikalstamas veikas“, – BNS sakė teismo atstovas Aurimas Žukauskas.
Pagal Baudžiamąjį kodeksą, tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Kaip skelbė prokuratūra, pernai rugsėjo 7 dieną Vilniuje, Gedimino prospekte, pavėžėjimo paslaugas teikiantis „Bolt“ vairuotojas automobiliu „Toyota“ sustojo išlaipinti keleivės, jis šiek tiek buvo užvažiavęs ant prospekte įrengtos dviračių eismo juostos.
Keleivei Saulei R. netikėtai atidarius dešinės pusės dureles, į jas atsitrenkė tuo metu dviračių juosta važiavusi finansų viceministrė R. Bilkštytė. 61 metų moters koja tikriausiai atsitrenkė į šaligatvio bortelį ir lūžo.
Pasak nukentėjusiosios, jos emocinė būklė dėl avarijos buvo labai sunki, skausmas truko ne vieną mėnesį, važiavo reabilituotis, visus metus jai buvo sunku. Turtinę ir neturtinę žalą jai atlygino draudimo bendrovė.
Iš pradžių ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl transporto priemonės vairuotojo sukelto eismo įvykio, per kurį kitam žmogui buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Vėliau per ikiteisminį tyrimą, įvertinus gautą išsamesnę informaciją bei nukentėjusiosios pateiktus prašymus, įtariama nusikalstama veika buvo kvalifikuota kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo.
Įtarimai dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo buvo pareikšti pavėžėjo automobilio keleivei.
Pasak prokuratūros, ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, nustatančius eismo dalyvių pareigą laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, o taip pat – nesudaryti kliūčių jų eismui.
Prokuratūros teigimu, buvo pažeistas ir Kelių eismo taisyklių 148 punkto reikalavimas, numatantis draudimą atidaryti sustojusios transporto priemonės dureles, jeigu tai kelia pavojų arba kliudo kitiems eismo dalyviams.
„Pabrėžiame, kad įvertinus tyrimo metu nustatytą aplinkybę, kad automobilio vairuotojas sustabdė vairuojamą automobilį dviračių juostos ribose ir kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, pavėžėjo paslaugas teikiančiam vairuotojui buvo pritaikyta administracinė atsakomybė – jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir skirta bauda“, – skelbė prokuratūra.
Vilniaus apylinkės teismo nuosprendis nėra galutinis ir dar gali būti skundžiamas.
